Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo.

Iš J. B. įmonei “T.“ priteista 3009,71 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteistas už tai, kad išvaistė jam patikėtą turtą, o būtent:

jis, nuo 2012-01-02 iki 2013-08-30 dirbdamas įmonės “T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), buveinės adresas Smolensko g. 2, 01-698 Varšuva, Lenkijos Respublika, prekybos atstovu Lietuvoje, gavęs patikėtą įmonės turtą - Statoil kuro kortelę Nr. 704487325422006163, perduotą jam pagal 2013-02-25 priedo prie sutarties, sudarytos tarp UAB „Litideal“ ir „T.“, Nr. 2517, perdavimo – priėmimo aktą, skirtą automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) perduoto jam pagal 2013-01-10 automobilio priėmimo – perdavimo aktą, sudarytą tarp UAB „Litideal“ ir įmonės „T.“, darbinėms funkcijoms atlikti, laikotarpyje nuo 2013-08-01 iki 2013-08-30 iššvaistė jam patikėtą „T.“ turtą, t.y. tyčia nepagrįstai išnaudojo ne mažiau kaip 2234,82 litrus dyzelinio kuro (kurio kiekis apskaičiuotas pagal kortelės Nr. 704487325422006163 išlaidų ataskaitos duomenis iš faktiškai išnaudoto kuro kiekio per 2013-08-01 – 2013-08-30 laikotarpį, iš 2869 litrų atimant maksimaliai išnaudoto kuro kiekį per mėnesį, t.y. 2013 m. liepos mėnesį – 634,18 litrus), kurio pagal atliekamų darbinių funkcijų pobūdį ir apimtis bei jam suteikto automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) techninius parametrus, negalėjo išnaudoti, taip iššvaistė jam patikėtą įmonės „T.“ 10391,91 Lt (3009,71 Eur) vertės turtą (kurio dydis – vieno litro dyzelinio kuro vertė – apskaičiuota pagal kortelės Nr. 704487325422006163 išlaidų ataskaitos duomenis, skaičiuojant 1 litro kuro vidutinę vertę – 4,65 Lt (1,35 Eur) per 2013-08-01 – 2013-08-30 laikotarpį, išvedant vidurkį iš 1 litro dyzelinio kuro kainos laikotarpio pradžioje (2013-08-01 – 4,59 Lt (1,33 Eur)) ir laikotarpio pabaigoje (2013-08-29 – 4,72 Lt (1,37 Eur)), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo J. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė Irena Pavliukevič ir civilinio ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t.y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t.y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl J. B. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs J. B. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, išanalizavo paties kaltinamojo ir liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei šio baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl apelianto kaltės grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto iššvaistymas - tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės perleidimas tretiesiems asmenims pažeidžiant turto, turtinės teisės patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės iššvaistymas reiškia, jog šie objektai perleidžiami neatlyginant jų vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai. Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus to turto atžvilgiu. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis - turtinės žalos padarymas.

Iš 2013-01-10 automobilio priėmimo – perdavimo akto matyti, kad nuomininkas (J. B.) priėmė ilgalaikei nuomai automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) kurio rida yra 108 kilometrai. Automobilio pirmos registracijos data yra 2013-01-09 (t. 1, b. l. 36). Tai rodo, kad J. B. priėmė iš esmės naują automobilį. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja V. M., kuri parodė, kad J. B. buvo jos vadovas, jis paskambino ir pasakė, kad gavo naują automobilį ir paprašė jį paimti. Todėl V. M. paėmė automobilį ir pasirašė ant automobilio priėmimo – perdavimo akto. Tą patį vakarą J. B. atvažiavo į kiemą, pasiėmė naują automobilį, raktus ir dokumentus. V. M. paaiškino, kad nuo perdavimo vietos iki namų nuvažiavo ne daugiau kaip 10 km (t. 2, b. l. 39). J. B. neneigia, kad automobilį valdė visą laikotarpį kol dirbo įmonėje, t.y. iki 2013-08-30 (t. 2, b. l. 142).

Be to, iš Statoil kuro kortelės perdavimo – priėmimo akto matyti, kad J. B. 2013-02-25 kaip nuomininkas priėmė Statoil kuro kortelę Nr. 704487325422006163 (t. 1, b. l. 38). J. B. ir liudytojai S. Š., V. M. paaiškino, kad konkretus kuro limitas, kurį galėtų per mėnesį išnaudoti įmonės „T.“ darbuotojai vykdant darbines funkcijas nebuvo nustatytas. Nepaisant to byloje nustatyta, kad J. B. naudodamas įmonės “T.“ Statoil kuro kortelę laikotarpyje nuo 2013-08-01 iki 2013-08-30 sunaudojo 2869 litrus dyzelinio kuro (t. 1, b. l. 57-59). Tuo tarpu iš Kauno Volkswagen centro rašto matyti, kad J. B. naudoto automobilio kuro sąnaudos idealiomis sąlygomis yra 100 km 4,2 litro (t. 1, b. l. 106). Iš Volkswagen EB atitikties sertifikato matyti, kad miesto sąlygomis automobiliui reikia 5,7 litro degalų, užmiesčio sąlygomis 3,9 litro (t. 1, b. l. 118). Kauno Volkswagen centro pažyma ir PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad 2013 m. gruodžio mėnesį J. B. naudoto automobilio rida buvo 22817 km (t. 1, b. l. 101). Atsižvelgiant į tai, J. B. negalėjo per 1 mėnesį sunaudoti 2869 litrų dyzelinio kuro, jį išvažinėdamas su jam patikėtu automobiliu VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) vykdant jam priskirtas darbines funkcijas (Statoil kortelės išlaidų ataskaita nuo 2013-08-01 iki 2013-08-31 (t. 1 b. l. 57-59)). Nors apeliaciniame skunde J. B. nurodė, kad darbo reikmėms naudojo ir kitą automobilį, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų.

Pažymėtina ir tai, kad liudytoja V. M. paaiškino, jog ji kartu su J. B. važiuodavo į susitikimus su klientais, taupydami kurą važiuodavo viena mašina, t.y. jai priskirtu automobiliu ir kurą pildavo ji (t. 2, b. l. 39). Tai patvirtina, kad J. B. naudodavosi galimybe vykstant pas klientus nenaudoti jam priskirto automobilio, tuo pačiu ir nepilti degalų. Taip pat liudytojas S. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įmonėje vienintelė reikalaujama atskaitomybė buvo ryšių su klientais valdymo programa, kur darbuotojai turi aprašyti visą savo darbą, susitikimus, vizitus ir pan. Programos išrašas patvirtina, kad J. B. neatliko nė vieno vizito pas klientus per paskutinius keletą mėnesių (t. 1, b. l. 36). Be to, iš Statoil kortelės pateiktos ataskaitos matyti, kad dyzelinis kuras buvo pilamas per dieną po kelis kartus (pvz. 2013-08-17 kuro pilta toje pačioje degalinėje tris kartus, iš viso 175,39 litrai), taip pat per vieną kartą buvo pilama 100 ir daugiau litrų kuro (2013-08-17, 2013-08-23, 2013-08-26), kai tuo tarpu automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) kuro bako talpa yra 55 litrai. Be to, liudytojas S. Š. parodė, kad įmonė J. B. buvo davusi mobiliojo ryšio telefoną „Black Berry 9790“, SIM nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukus darbo sutartį skambučiai iš J. B. naudoto mobiliojo ryšio telefono buvo peradresuoti į S. Š. mobiliojo ryšio telefoną, po ko pastarasis sulaukė nuo 6 iki 10 skambučių su prašymais parduoti kurą (t. 1, b. l. 84-86). Atsižvelgiant į tai matyti, kad J. B. dyzelinį kurą parduodavo tretiesiems asmenims.

Esant tokioms aplinkybėms byloje neginčytinai nustatyta, kad J. B. veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su kilusiais padariniais – įmonė „T.“ patyrė 10391,91 Lt (3009,71 Eur) turtinę žalą (1 litro dyzelinio kuro vertė apskaičiuota pagal kortelės Nr. 704487325422006163 išlaidų ataskaitos duomenis, skaičiuojant 1 litro kuro vidutinę vertę – 4,65 Lt (1,35 Eur) per 2013-08-01 – 2013-08-30 laikotarpį, išvedant vidurkį iš 1 litro dyzelinio kuro kainos laikotarpio pradžioje (2013-08-01 – 4,59 Lt (1,33 Eur)) ir laikotarpio pabaigoje (2013-08-29 – 4,72 Lt (1,37 Eur)). J. B. veikimo pobūdis rodo, kad jis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl jo veikos kils nurodyti padariniai, ir norėjo taip veikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jo veiksmuose tyčios buvimą.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad tarp jo ir įmonės „T.“ nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, tačiau iš 2012-01-02 darbo sutarties 3 dalies 3 punkto f papunkčio matyti, kad J. B. įsipareigojo deramai naudoti darbdavio patikėtus išteklius, saugoti ir tausoti darbdavio turtą, kad jis nebūtų sugadintas, prarastas, sunaikintas ar netinkamai naudojamas, nesielgti taip, kad būtų pažeisti darbdavio teisiniai interesai (t. 1, b. l. 25-31). 2013-02-25 Statoil kuro kortelės Nr. 704487325422006163 perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad nuomininkas (J. B.) atsako už visus naudojantis šia kortele įvykdytus paslaugų bei produktų pirkimus, kurie buvo įvykdyti nuo šio akto sudarymo momento iki kortelės užblokavimo ar grąžinimo nuomotojui (UAB „Litideal“) atskiru aktu (t. 1, b. l. 38). Be to, liudytoja V. M. parodė, jog J. B. jai sakė, jog į gimtąjį Alytų ji gali važiuoti jai priskirtu automobiliu, tačiau ji kurą turi piltis iš savo pinigų, o ne iš įmonės lėšų (t. 2, b. l. 39). Ši aplinkybė patvirtina, kad J. B. buvo gerai žinoma, jog jam patikėtas turtas turi būti naudojamas darbinėms funkcijoms vykdyti.

Apeliacinio skundo argumentas, kad galėjo būti padaryti automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ridos koregavimai, yra nepagrįstas. Nors iš byloje esančio 2014-12-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad Kriminalistinių tyrimo centro Transporto priemonių tyrimo skyriaus viršininko Viliaus Ramanausko paaiškinimu dėl techninių galimybių trūkumo atlikti tyrimą nustatant, ar buvo daryti automobilio ridos koregavimai, nėra galimybių (t. 1, b. l. 119), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įmonės vadovai suklastojo J. B. patikėto automobilio ridos rodmenis. Be to pats apeliantas nepateikė duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių jį apkalba buvę darbdaviai, ar jam žinoma aplinkybė, jog kažkas suklastojo automobilio ridos rodmenis.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad J. B. nepagrįstai inkriminuotas nusikalstamos veikos laikotarpis nuo 2013-08-01 iki 2013-08-30, kadangi 2013-08-30 nutraukiant darbo sutartį iš jo sąskaitos buvo išskaičiuota 1000 litų kompensacija už kuro sąnaudų perviršijimą. Liudytojas S. Š. parodė, kad 2013-08-30 su J. B. nutraukiant darbinius santykius abipusiu susitarimu buvo sutarta išbraukti 1000 litų iš išeitinės kompensacijos už pereikvotą kurą liepos mėnesį. Tuo tarpu rugpjūčio mėnesio sąskaitas gavo tik rugsėjo mėnesio viduryje, todėl sutarties nutraukimo metu įmonei nebuvo žinoma apie J. B. išnaudotą kurą (t. 2, b. l. 34-38). Esant tokioms aplinkybėms J. B. pagrįstai inkriminuotas nusikalstamos veikos laikotarpis nuo 2013-08-01 iki 2013-08-30.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas J. B. nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. Tokią išvadą padarė vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rūšis bei dydis ir paskirta bausmė apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. B. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas J. B. paskirdamas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir nustatydamas įpareigojimus per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo, paskyrė jam ne per griežtą bausmę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.