Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-49981-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:1) 2011-08-29 Kaišiadorių r/a teismo pagal LR BK 189 str. 2 d. 100 MGL dydžio bauda (bauda nesumokėta; 2) 2012-03-29 Kauno m/a teismo pagal BK 178 str. 2 d., 64 str. 1d., 2 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 40 MGL dydžio bauda. Jonavos r/a teismo 2012-06-14 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto; 3) 2016-06-09 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., 65 str. 2 d – 70 parų arešto ir 40 MGL dydžio, tai yra 1 506,40 Eur bauda; 4) 2016-06-14 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. , 64¹ str. , 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 80 parų arešto ir 40 MGL dydžio, tai yra 1 506,40 Eur, bauda ; 5) 2016-06-21 Kauno apylinkės teismo pagal BK 181 str. 1 d. , 64¹ str. – 30 parų arešto bausme ( bausmę atlikęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2016 m. spalio 22 d., apie 20.40 val., namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančiu motinos sugyventiniu S. P. metu, pastarajam konflikto metu nugriuvus ant grindų, koja sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam S. P. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kaktos kairėje, kairės akies vokuose, kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimus nosyje, kairiame žande, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatą, tai yra savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

R. R. apklausos protokolu nustatoma, kad jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 2 d., kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis gyvena su mama F. R., broliu, dviem seserimis ir mamos sugyventiniu S. P.. 2016 m. spalio 22 d. jis buvo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. S. P. ir mama vakare virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, po 20.00 val., tarp jo ir S. P. kilo konfliktas. Dėl apsvaigimo alkoholiu, jis negali nurodyti, dėl ko kilo konfliktas. Po jo S. P. pasakytų žodžių, pastarasis atėjo iš virtuvės į kambarį ir jam, sėdinčiam ant sofos, ne mažiau kaip tris kartus smogė kumščiu į veidą nosies bei dešiniojo skruosto srityse. Besmūgiuodamas, greičiausiai dėl girtumo, S. P. nugriuvo ant grindų. Užpykęs dėl jam suduotų smūgių, gulinčiam S. P. koja sudavė keletą smūgių į galvos sritį. Kiek tiksliai smūgių sudavė, dėl girtumo neprisimena. Galėjo smūgius suduoti į kairę veido pusę ir padaryti visus pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus. Smūgių sudavimo metu patėvis vis bandė keltis nuo grindų. Brolis juos išskyrė. Iš karto po konflikto, jis apsirengė ir išėjo iš namų. Grįžo maždaug po dviejų valandų, nuėjo miegoti. Nepamena, kuriuo metu atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl S. P. jam suduotų smūgių jokių pretenzijų neturi. Medikų pagalbos nereikėjo, į juos nesikreips, pats teismo medicinos ekspertą vykti atsisako (b. l. 58–59, 63).

Nukentėjusiojo S. P. apklausos protokolu nustatoma, kad jis apie 20 metų gyvena su F. R. jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Turi dvi bendras dukras, kartu su jais gyvena sugyventinės sūnūs E ir R. R.. 2016 m. spalio 22 d. jis dirbo, po darbo išgėrė apie 1 l talpos butelį degtinės, todėl buvo gerokai apsvaigęs. Apie 18 val. grįžęs į namus dar vartojo alų, buvo stipriai apsvaigęs. Dėl šios priežasties įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Kiek pamena, po 20.00 val. į virtuvę, kur jis buvo kartu su sugyventine, atėjo sugyventinės sūnus R. R.. Matė, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vaikinui atėjus į virtuvę, pradėjo jam priekaištauti dėl gyvenimo būdo. Ką tiksliai kalbėjo, neprisimena. Priekaištaudamas R. R. sudavė smūgį kumščiu. Kadangi buvo neblaivus, suduodamas smūgį, pats nugriuvo ant žemės. Gulint ant grindų, sugyventinės sūnus koja ėmė smūgiuoti jam į galvos sritį. Kiek tiksliai smūgių sudavė, negali pasakyti, bet smūgių buvo daug, ne mažiau kaip 10. Sugyventinė ėmė šaukti, stumti nuo jo savo sūnų. Išgirdęs triukšmą, į virtuvę atskubėjo kitas sugyventinės sūnus E ir R. R. nuo jo atitraukė. F. R. apie įvykį pranešė bendros pagalbos telefonu Nr. 112. Atvykus GMP, medikai jį nugabeno į LSMUL VšĮ Kauno klinikų priėmimo skyrių. Po apžiūros buvo konstatuoti tik paviršiniai sumušimai, jokie tyrimai nebuvo atliekami. Į šeimos gydytoją, kitus medikus dėl patirtų sužalojimų nesikreips, nes lūžių nekonstatuota. Civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų R. R. neturi (b. l. 26–27).

Liudytojo E. R. apklausos protokolu nustatoma, kad 2016 m. spalio 22 d. jis buvo išvykęs, į namus grįžo tik vakare. Matė, kad namuose buvo brolis R, mama ir jos sugyventinis S. P.. Ką jie veikė, neatkreipė dėmesio, iš karto nuėjo į savo kambarį antrame namo aukšte. Maždaug po pusvalandžio pirmame namo aukšte išgirdo triukšmą – brolio R. R. ir patėvio S. P. riksmus, keiksmus. Triukšmui staiga nurimus, nutarė pažiūrėti, kas vyksta. Nulipęs į pirmąjį aukštą, kambaryje ant išskleistos sofos pamatė gulinčius brolį ir patėvį. Abu vienas į kitą buvo įsikibę rankomis, prie jų buvo mama ir bandė juos skirti. Atitraukęs vieną nuo kito, patėvį išvedė iš kambario. Matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas, kairė veido pusė buvo patinusi. Netrukus R. R. apsirengė ir iš namų išėjo, o mama paskambino bendrajam pagalbos centrui. Atvykus GMP, patėvis buvo išvežtas į Kauno klinikas (b. l. 37–38).

Liudytoja F. R. – įtariamojo R. R. motina, pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise parodymus duoti atsisakė (b. l. 34–35).

Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2016 m. spalio 22 d., 23.58 val., R. R. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas (b. l. 39).

Įtariamojo R. R. asmens apžiūros protokolu nustatoma, kad 2016 m. spalio 24 d. jo dešinio skruosto srityje matomas apie 1,5 cm ilgio ir apie 1 cm pločio nežymus paraudimas. Nosies nugarėlės oda ryškiai raudona (b. l. 64–67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2773/2016(02) nustatoma, kad S. P. konstatuota poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kaktos kairėje, kairės akies vokuose, kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimai nosyje, kairiame žande. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016 m. spalio 22 d. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 31–32).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2016-10-24 apžiūrėjus namą (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingu pėdsakų nerasta (b. l. 19–23).

Kauno apskrities VPK VPS Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio J. J. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 20.59 val., buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje – (duomenys neskelbtini), esančiame name. Policiją dėl sumušto sugyventinio S. P. kvietė F. R.. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – patinimas žandikaulio srityje, sumušimas nosies srityje (b. l. 14–17).

Tokiu būdu byloje aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. R. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, t. y. smurtaudamas sukėlė savo patėviui S. P. fizinį skausmą, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykį. R. R. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 71-81, 103-108). Jo atsakomybę lengvina šios aplinkybės – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Už BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, todėl procesas kaltinamojo atžvilgiu užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti, jam paskiriant viešuosius darbus.

R. R. sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 112–115).

Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, po to – ji baigtina taikyti (b. l. 49–51, BPK 139 str. 3 d.).

Į bausmės atlikimą įskaitytinas laikas, išbūtas laikinam sulaikyme nuo 2016-10-22 iki 2016-10-24 (BK 66 str., 65 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę mažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir jį nubausti 4(keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016-06-14 nuosprendžiu subendrinta ir neatlikta bausme 40 MGL (1 506,40 Eur) bauda, bausmes visiškai sudedant ir galutinę subendrintą bausmę R. R. paskirti 4(keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, ir 40 (keturiasdešimt) MGL -1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. R. R. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016-10-22 iki 2016-10-24 (2 paros) išbūtą laiką, prilyginant jį dvylikai viešųjų darbų valandų, ir laikyti jį atlikus 12 valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę R. R. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios dienos, po to – ją baigti taikyti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.