Alytaus apylinkės teismo nutartis

M. K., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, atstovei pagal įstatymą J. K., įgaliotai atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Alytaus mieste vyriausiajai specialistei R. K. ir gynėjui advokatui Juozui Šarkai,

nukentėjusiojo G. K. įgaliotai atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Alytaus mieste vyriausiajai specialistei Vaidai Tankovskienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, besimokančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2020 m. liepos 4 d. apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį G. K., sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius, tačiau tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvą, taip smurtaudamas nukentėjusiajam G. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos kairiame antakyje, pakaušyje, poodinės kraujosruvos kairiame antakyje nežymų sutrikdė sveikatą.

M. K., apklausiamas įtariamuoju, parodė, kad G. nesąmones kalbėjo, o M. K. sudavė broliui vieną kartą, brolis keikėsi ir jį sunervino (1 t., b. l. 124-126).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis K. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo 2020 m. liepos 4 d. nurodė, kad 2020 m. liepos 4 d. apie 20.01 val. į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi J. K., kuri pranešė, jog namuose jos sūnūs sukonfliktavo ir susimušė. Vienas sužalotas peiliu, kitam sumušta galva. Apžiūrint G. K., ant jo veido kairės pusės antakio matėsi kraujuojanti žaizda, ant M. K. matėsi kraujuojančios durtinės-pautinės žaizdos. J. K. paaiškino, kad jos vaikai nuolat konfliktuoja tarpusavyje, susikivirčijo, ji, būdama vonios kambaryje, išgirdo grumtynių garsus, išėjusi pamatė kruvinus sūnus. M. K. ir G. K. pristatyti į ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 19-25).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto Leono Urbanavičiaus išvadoje Nr. G 736/2020 (06) nurodyta, kad G. K. muštinė žaizda kairiame antakyje, pakaušyje, poodinė kraujosruva kairiame antakyje galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 48).

Liudytoja ir M. K. įstatyminė atstovė J. K. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jos dvyniai sūnus M. ir G. K. gyvena su ja (duomenys neskelbtini). Vaikai nuo 2019 metų turi vidutinę negalią, jiems abiem (duomenys neskelbtini), psichiniai sutrikimai, kurie pasireiškia agresyvumu. Dėl šių savo sutrikimų abu vaikai vartoja psichotropinius vaistus, buvo gydomi Vilniaus Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje, taip pat gydėsi Kaune klinikose. Namuose abu vaikai reikalavo ištisos priežiūros, vienas su kitu pakonfliktuodavo. Vaikai viską supranta ne taip, kaip iš tiesų yra, dažnai mato neegzistuojančias grėsmes, todėl dažnai būdavo neramūs, agresyvūs, jie tarpusavyje konkuruoja, jautriai reaguoja į garsus, triukšmą. Ji 2020 m. liepos 4 d. apie 20 val. vonios kambaryje prausėsi, kai išgirdo rėkimą, rėkė M., sakydamas, kad papjovė. Ji išbėgo iš vonios kambario ir, atėjusi į virtuvę, pamatė, kad G. sėdėjo ant kėdės, atsirėmęs į šaldytuvą, o M. rėkdamas bėgiojo po namus, nes išsigando, pamatęs kraują. Matė, kad G. yra praskeltas antakis, M. matė peiliu padarytus įpjovimus kakle, nugaroje ir žaste. G. iš savo rankų jai padavė peilį. Ji suprato, kad juo G. sužalojo M . Ji paskambino trumpuoju numeriu 112 ir paaiškino, kas įvyko. Pirmiausia atvyko policijos pareigūnai, po to - greitoji pagalba ir abu jos vaikus nuvežė į priėmimo skyrių. G. susiuvo antakį ir paleido namo, o M. susiuvo žaizdas ir jį paguldė į ligoninę. Žino, G. M. pradėjo pasakoti kažkokius nebūtus, įsivaizduojamus dalykus, o M. tai suerzino ir, kaip ji suprato, M. puolė mušti G. ir jį užgulė, o G., gindamasis nuo brolio smurto, paėmė virtuvinį nedideliais ašmenimis peilį ir kelis kartus M. dūrė, kad M. jį paleistų ir nustotų mušti. Paties įvykio ji nematė (1 t., b. l. 97-99, 103-105).

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą, veiką.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. M. K. įstatymo draudžiamas elgesys pasireiškė smurtavimu savo brolio G. K. atžvilgiu, suduodant jam ne mažiau kaip du smūgius į galvą. Tai, kad M. K. sudavė savo broliui smūgius ir taip jį sužalojo, parodė ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K.. M. K. pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį, jo veiksmais sukeltas pasekmes objektyviai patvirtina teismo specialisto išvada. Taigi, byloje įrodyta, kad M. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kurios požymiai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. vasario 9 d. – kovo 9 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-29/2021 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. K. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-(duomenys neskelbtini), dėl kurio negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat šios veikos padarymo metu M. K. konstatuojami ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu M. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu-(duomenys neskelbtini) sutrikimu, dėl kurio ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat ir šiuo metu M. K. konstatuojami ir l(duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos būsenos M. K. negali dalyvauti teismo procese, negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymų. M. K. rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio priemonės - ambulatorinis priverstinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 173-178). Išvadoje nurodyta, kad M. K. elgesys yra neprognozuojamas, yra sutrikusi jo savireguliacija, todėl M. K. yra socialiai pavojingas.

Teisiamajame posėdyje dalyvavusi ekspertė psichiatrė R. D. patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadą ir ekspertų rekomendacijas dėl M. K. gydymo sąlygų. Ji paaiškino, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. K. konstatuotas (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis šios veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. M. K. buvo konstatuoti (duomenys neskelbtini). M. K. elgesys neadekvatus, jis brolį vadino šėtonu, šnekėjo apie prakeiksmus, buvo agresyvus motinos atžvilgiu. Nuo 2019 m. buvo pastebėta ryškėjanti (duomenys neskelbtini) simptomatika, jis gydytas stacionaruose. (duomenys neskelbtini) pasireiškia neteisingu, agresyviu, padriku elgesiu. Stebint pacientą, buvo prieita išvados, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų, kai darė nusikalstamą veiką. Ekspertizės metu pacientas kliedėjo, nebuvo kritiškas savo elgesiui, buvo agresyvus su mama, pasireiškė jo nelogiškas mąstymas, sakiniai buvo nerišlūs. Konstatavo, kad jis yra socialiai pavojingas, nes jo elgesys buvo agresyvus. M. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, jo elgesys yra neprognozuojamas, yra sutrikusi jo savireguliacija, todėl jis yra socialiai pavojingas, jam rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės – ambulatorinis priverstinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Mano, kad M. K. kol kas užteks ambulatorinio gydymo. Prižiūrintis psichiatras jam galės skirti leidžiamus vaistus, kad nereikėtų kasdien gerti tablečių. Priverstinis ambulatorinis gydymas yra kur kas intensyvesnis, negu tik ambulatorinis. Būna nustatyta dažesnė priežiūra, stipresnė kontrolė. Nors vaistai M. K. buvo skiriami ir anksčiau, bet intensyvios, nuoseklios, suskirstytos laiku kontrolės prieš tai nebuvo.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismo nuomone, abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadų pagrįstumu nėra pagrindo, nes jos yra išsamios ir motyvuotos. M. K. dėl psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, remiantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, kad M. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau, atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į M. K. socialinį pavojingumą, tai, jog jis kėsinosi į šeimos nario sveikatą, tai, jog jam diagnozuotas psichinis sutrikimas yra pakankamai sunkus, progresuojantis, įtakojamas ir kitų M. K. psichikos sutrikimų, M. K. savo elgesiui nekritiškas, socialiai pavojingas, neprognozuojamas, konstatuotina, kad dėl psichikos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti ambulatoriškai, tad jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, M. K. padarė būdamas nepakaltinamas.

M. K. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o M. K. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą.