Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M., 2014 m. gegužės 10 d., apie 00.10 val., viešojoje vietoje, Parko gatvėje prie namo Nr. 35, Panevėžyje, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: nukentėjusiajam A. J. sudavė vieną smūgį kumščiu į kaklą, tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus stikliniu buteliu A. J. iš nugaros pusės į galvą ir nukentėjusiajam parkritus ant grindinio, spyrė ne mažiau aštuonių smūgių į įvairias A. J. kūno vietas, tuo jam padarydami muštines žaizdas pakaušyje ir lūpų gleivinėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, juosmens kairiojoje pusėje, dešiniajame kelyje ir kairiojoje čiurnoje, poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje, viršutinio žandikaulio dviejų dantų ir apatinio žandikaulio keturių dantų lūžius, kairės pusės devinto šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų A. J. sveikatos sutrikdymą.

Bylos įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas kas nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t.y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog G. M. 2014 m. gegužės 10 d., apie 00.10 val., viešojoje vietoje, Parko gatvėje prie namo Nr. 35, Panevėžyje, veikdamas su nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką iš esmės be jokios priežasties pradėjo vartoti fizinį smurtą prieš A. J., sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis, nesunkiai sužalojo jo sveikatą.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad G. M. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie šio nenustatyto asmens amžių bei pakaltinamumą. Todėl kaltinimas tikslinamas tuo, kad G. M. šią veiką padarė kartu su nenustatytu asmeniu, nesant bendrininkavimo.

Kaltinamasis pripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgius tiek iš rankos, tiek iš kojos Padarytą veiką patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiųjų A. J. ir J. J. parodymai, specialistų išvados apie nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, įvykio vietos apžiūros protokolas. G. M. tvirtina, kad A. J. jam pirmas sudavė smūgius, tačiau tai nėra patvirtina bylos medžiaga – jokių sužalojimų kaltinamajam nustatyta nebuvo. Kaip matyti iš įvykio aplinkybių, konfliktas tarp A. J. ir G. M. kilo iš esmės be jokios priežasties. Smurtas prieš A. J. buvo vartojamas nesant tam jokio pagrindo, t.y. nesant poreikio gintis. Nugriuvus A. J., t.y. tuo metu kai jis jau negalėjo kelti jokios grėsmės prieš jį aktyviai buvo naudojamas smurtas t.y. jis buvo G. M. spardomas kojomis, žmonos ir nepilnametės podukros akivaizdoje. Visa tai rodo, kad fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas iš chuliganiškų paskatų. Įvertinus teismas daro išvadą, kad veikos kaltinamajam pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Skirdamas bausmę (-es) kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas įvertintina padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius. Teismas įvertiną kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų (BK 284 str. 1 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 138 str. 2 d. 8 p.). Šios padarytos veikos yra tyčinės ir baigtos. Kaltinamojo atsakomybę dėl veikų sunkina tai, kad šias veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamojo atsakomybė lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. G. M. ankščiau neteistas (b.l. 95), turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 101-103), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų jo atžvilgiu negauta (b.l. 100), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (b.l. 104), šiuo metu nedirba.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam bausmes susijusias su laisvės atėmimu (areštas, laisvės atėmimas). Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, pilnai pripažino padarytą turtinę žalą, kaltinamasis parodė, kad sieks atlyginti padarytą žalą, charakterizuojamas patenkinamai, duomenų, kad kaltinamasis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas nėra, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis siekia taisytis, todėl bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu išsaugant kaltininko teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant jam galimybę toliau taisytis). Kaltinamajam skirtinos pareigos numatytos BK 75 str. 2 d. 5 p., t.y. pradėti dirbti.

Byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 17 185 Lt turtinės žalos ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 150 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 150-151). Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų atlyginimo yra pagrįstas pridėtais prie ieškinio duomenimis (152-154 b.l., 32 b.l.) todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiajam A. J..

Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji įstatymo ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Jam buvo nustatytos muštinės žaizdos pakaušyje ir lūpų gleivinėje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, juosmens kairiojoje pusėje, dešiniajame kelyje ir kairiojoje čiurnoje, poodinę kraujosruva juosmens kairėje pusėje, viršutinio žandikaulio dviejų dantų ir apatinio žandikaulio keturių dantų lūžiai, kairės pusės devinto šonkaulio lūžis.

Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad didžioji dalis sužalojimų nukentėjusiajam buvo padaryta veido srityje. Nukentėjusysis virš mėnesio turėjo nedarbingumą, turėjo ilgą burnos dantų gydimą (nuskelti šeši dantys), buvo atliekamas dantų protezavimas. Akivaizdu, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, skausmo nukentėjusysis patyrė ir įvairių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimą. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti.

Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta bei vadovaudamasis nusistovėjusia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiojo prašomą neturtinės žalos dydį mažina, priteisiant nukentėjusiajam 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas mano, kad tokia suma žalai atlyginti yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 296,48 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l. 81-82). Pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas, jį patvirtina pateikti įrodymai dėl žalos ir patirtų išlaidų (b.l. 84-85), todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo.

Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos (20 Lt), kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Daiktas turintis reikšmės bylai tirti – stiklo šukių pavyzdys, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje (kvitas BBB Nr. 0068280, b.l. 12) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti jį:

- už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos veikos padarymą – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. 8 p. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. G. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš G. M. nukentėjusiajam A. J. 17185 Lt (4977,12 Eur) turtinei žalai ir 7000 Lt (2027,34 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei 150 Lt (43,44 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš G. M. 296,48 Lt (85,87 Eur) turtinės žalos atlyginimo Panevėžio teritorinėms ligonių kasoms.

Priteisti iš G. M. 20 Lt (5 Eur) proceso išlaidų valstybei.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės bylai tirti – stiklo šukių pavyzdį, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje (kvitas BBB Nr. 0068280) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.