- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- ATP-413-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01398-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas G. G. surašytas už tai, kad jis 2015-01-10, apie 15.40 val., Kaune (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Būdamas eismo įvykio dalyviu, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu nežymiai apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimu G. G. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu G. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2015-03-06 nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes bei klaidingai nustatė pažeidimo faktą. Teigia, kad pažeidimų, kurių padarymu yra kaltinamas nepadarė. Posėdžio metu paaiškino, kad nurodytu laiku buvo Kaune (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jo automobilis stovėjo priekiu į (duomenys neskelbtini) g. Atėjęs su šeima prie automobilio matė, kad pravažiavime užvestu varikliu stovi automobilis VW Passat. Suprato, kad minėtas automobilis laukia atsilaisvinančios vietos. Pats sėdo į automobilį, kad išvažiuoti ir pavažiavo atbulas, kiek pavažiavęs sustojo, kad perjungti priekinę pavarą. Tuo metu pastebėjo, kad iš stovėjimo vietos išvažiuoja automobilis ir tuo metu pradėjo atbulas važiuoti pravažiavime stovėjęs automobilis VW Passat. Pastebėjęs, kad vairuotoja nemato jo automobilio pasignalino ir tuo metu automobilis atsitrenkė. Smūgis buvo visiškai nestiprus. Atsitrenkęs automobilis VW Passat iš karto pavažiavo į priekį. Tada jis išlipo iš automobilio, iš automobilio VW Passat taip pat išlipo vairuotoja, jis paklausė ar vairuotoja jo nematė ir apžiūrėjo automobilius. Didelių sugadinimų nematė. Pasakė, kad jo automobilis nesugadintas, kadangi kampas jau nuo anksčiau buvo netvarkytas. L. P. taip pat pasakė, kad sugadinimų nemato, todėl nusprendė policijos nekviesti ir deklaracijos nepildyti. Tuomet automobilio VW Passat vairuotoja atsiprašė, padėkojo ir nuvažiavo į atsilaisvinusią vietą. Supratęs, kad įvykio aplinkybės išsiaiškintos, jis išvažiavo. Praėjus kelioms dienoms po įvykio jam paskambino policijos pareigūnas ir paaiškino, kad į policiją kreipėsi automobilio VW Passat vairuotoja dėl eismo įvykio. Pareigūnui paaiškino aplinkybes bei nurodė liudytoją E. R., kuri tuo metu taip pat buvo automobilyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepakankamai ištyrė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Atkreipė dėmesį, kad medžiagoje yra eismo įvykio vietos schema, tačiau visiškai neaišku kokio eismo įvykio tai schema ir kas jame dalyvavo, kadangi pažymėta tik viena transporto priemonė, kuri stovėjo parkavimo vietoje į kurią automobilį liudytoja L. P. pastatė jau po įvykio. Teismas nagrinėjant bylą vadovavosi tik liudytojos L. P. paaiškinimais ir parodymais, nepagrįstai vertino liudytojos E. R. parodymus kaip palankius apeliantui, jog ji yra giminaitė ir parodymus davė siekdama padėti išvengti atsakomybės. Teismas visiškai nevertino E. R. duotų paaiškinimų policijos pareigūnams praėjus kelioms dienoms po įvykio. Taip pat teismas atmetė prašymą atlikti ekspertizę, apklausti liudytoją S. G., kuri taip pat įvykio metu buvo automobilyje. Policijos pareigūnai ir kiti organai šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu kategoriškai neskyrė eismo įvykio, transporto priemonių trasologinės ekspertizės ir nesinaudojo specialisto paaiškinimais, o rėmėsi tik išankstiniu savo subjektyviu nusistatymu. Esant tokioms aplinkybėms kyla pagrįstų abejonių, kokiu būdu Kauno apylinkės teismas nustatė, kad būtent apeliantas vairuodamas transporto priemonę kliudė automobilį VW Passat, nes iš byloje esančių transporto priemonių nustatytų apgadinimų aiškiai nurodyta, kad automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis dešinės pusės kampas (b. l. 5), o automobiliui Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai kairės pusės galinio bamperio įbrėžimai (b. l. 28). Tokia išvada padaryta nepagrįstai, nesiaiškinant visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai kiekvienos bylos aplinkybes, bet remiantis subjektyviais samprotavimais, išsamiai neįvertinus visų šio klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių ir įrodymų. Tuo tarpu neabejotinoms išvadoms padaryti būtinos specialios žinios, todėl pareigūnai arba teismas turėjo ir privalėjo imtis papildomų priemonių, pvz., skirti ekspertizę. Kaip matyti iš specialisto išvados, pateiktos teismo eksperto, ant automobilio Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti nubrozdinimai negalėjo būti padaryti automobiliui Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judant atbuline eiga, kas patvirtina apelianto ir liudytojų apklaustų policijoje paaiškinimus, kuriuos liudytoja E. R. patvirtino ir apklausta teisme. Mano, kad reikšmingų aplinkybių teismas savo iniciatyva nenustatė, atmetė prašymus skirti ekspertizę bei apklausti liudytoją S. G., taip pat nesiėmė iniciatyvos, kad objektyviai išnagrinėti bylą, apklausti policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę į eismo įvykio vietą bei surašę tarnybinius pranešimus ir atliko bylos tyrimą.
Teigia, kad L. P. policijos pareigūnams davė tris paaiškinimus, kuriuose skirtingai nurodė įvykio aplinkybes. Pirminiuose paaiškinimuose liudytoja L. P. apie susidariusią automobilių spūstį nieko nemini, o duodama paaiškinimą 2015-02-17 nurodo, kad jai sustojus, išlipus iš automobilio ir jį apžiūrėjus, netrukus pradėjo darytis automobilių spūstis ir kaip tik tuo metu atsilaisvino vieta į kurią ji ir pastatė savo automobilį. Taigi liudytoja L. P. duodama paaiškinimus kelis kartus policijos pareigūnams nurodo vienas aplinkybes, o teismo posėdžio metu kitas aplinkybes, net nurodydama kitus automobilio apgadinimus, neva, kad įskilęs bamperis, nors tokie sugadinimai medžiagoje niekur neužfiksuoti. Iš to matyti, kad jos parodymai nenuoseklūs, prieštaringi ir galimai melagingi.
Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas visiškai neįvertino to, kad G. G. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilį vairavo blaivas, turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kaip paaiškino jis ir liudytoja L. P., įvykio aplinkybes išsiaiškino tarpusavyje ir tik priėmę sprendimą, kad įvykis labai mažareikšmis išsiskirstė, tai yra liudytojai L. P. patraukus savo automobilį išvažiavo ir jis. Pasišalinimas iš įvykio vietos gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, jo išvažiavime tyčios vengti atsakomybės nebuvo, nes jokio eismo įvykio jis nepadarė.
Pabrėžė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam objektyviai būtina darbui, nes dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, saugant valstybės sieną, kas yra atliekama mobiliai, judant transporto priemone ir tai yra jo daugiavaikės šeimos pragyvenimo šaltinis. Jeigu jam būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis neturėtų galimybės tenkinti būtinųjų poreikių, tokia situacija iš esmės prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei iš esmės pažeistų jo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas prašo Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimą palikti nepakeistą, o G. G. skundo netenkinti. Nurodė, kad pagal eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, jų parodymus duotus teismo posėdžio metu akivaizdu, kad eismo įvykio dalyviai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarė, nesupildė eismo įvykio deklaracijos, todėl jie privalėjo vadovaudamiesi KET 220 punkto reikalavimais kviesti policiją į eismo įvykio vietą, o vadovaujantis KET 219.1, 219.2 punktų reikalavimais, sustoti ir pasilikti eismo įvykio vietoje, taip pat neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugoti eismo įvykio pėdsakus. Šiuo atveju eismo įvykio vietoje pasiliko tik viena eismo įvykio dalyvė L. P., kuri iškvietė policiją į eismo įvykio vietą, todėl nutarimas G. G. atžvilgiu priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
G. G. skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, įrodymai turi būti palyginti tarpusavyje. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Tuo tarpu šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti G. G. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. dėstomos įvykio aplinkybės buvo nuoseklios viso proceso metu, tiek teikdamas paaiškinimus policijos komisariatų pareigūnams, tiek teismui pastarasis nurodė, kad išvažinėdamas atbuline eiga iš stovėjimo vietos pamatė, kad už jo stovėjęs automobilis VW Passat taip pat pradėjo judėti atbuline eiga, sustojo ir paspaudė garsinį signalą, tačiau minėtas automobilis švelniai atsirėmė į jo vairuojamą automobilį, po susidūrimo automobilis VW Passat kelis metrus pavažiavo į priekį (b. l. 21, 30, 49-50). Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytoja E. R., jog G. G. norėdamas išvažiuoti iš stovėjimo vietos pavažiavo atbulas ir sustojo, automobilio VW Passat vairuotoja taip pat pradėjo važiuoti atbuline eiga, tuomet pajuto smūgį, į G. G. automobilį atsitrenkė L. P. vairuojamas automobilis (b. l. 24, 51-52). Tuo tarpu liudytojos L. P. teigimu, tai automobilio Dodge Grand Caravan vairuotojas važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį VW Passat, kadangi pastaroji stovėjo vietoje ir laukė kol aikštelėje atsilaisvins vieta norėdama į atsilaisvinusią vietą pastatyti savo automobilį, atbuline eiga nejudėjo (b. l. 9, 18, 32, 50-51).
Akivaizdu, kad G. G. ir liudytojos L. P. dėstomos versijos dėl eismo įvykio aplinkybių yra prieštaringos, tačiau šie byloje nustatyti prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai patikrinti. Nors teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė buvo pateikusi prašymą skirti byloje autotechninę ekspertizę, kad pagal įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus išsiaiškinti iš kokios krypties ir kuris važiuojantis automobilis galėjo tokius pažeidimus padaryti, tačiau apylinkės teismas šio prašymo netenkino, nenurodęs jokių tokio savo sprendimo motyvų (b. l. 53). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, esant akivaizdiems prieštaravimams būtent dėl to, kurios transporto priemonės judėjimas sąlygojo kito asmens turtui padarytą žalą šiuo atveju būtina pasitelkti specialių žinių turinčius asmenis, todėl toks nemotyvuotas prašymo atmetimas nagrinėjamos situacijos kontekste laikytinas visiškai nepagrįstu. Priešingai, nei pažymėta skundžiamame nutarime, tai, kad policijai apie eismo įvykį pranešė L. P., o ne G. G. nesudaro pagrindo besąlygiškai konstatuoti, kad būtent G. G. veiksmai lėmė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą.
Kartu su skundu G. G. apeliaciniam teismui pateikė teismo eksperto E. I. išvadą, kurioje konstatuota, jog ant automobilio Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio buferio kairio šono esantys nubrozdinimai buvo padaryti kryptimi nuo priekio link galo ir jie negalėjo būti padaryti šiam automobiliui judant atbuline eiga (b. l. 75). Taigi siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes būtina ištirti papildomus įrodymus, tai yra įvertinti specialių žinių turinčių asmenų pateiktas išvadas, jų paaiškinimus teismo posėdžio metu, o esant būtinybei skirti ekspertizę.
Be to, sutiktina su apelianto skundo argumentais, jog žemesnės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo atstovės prašymą apklausti liudytoją S. G., kuri taip pat kaip ir liudytoja E. R. buvo kartu su G. G. jo vairuojamoje transporto priemonėje tiriamo įvykio metu. Nors skundžiamame nutarime iš esmės remtasi ir S. G. teiktais paaiškinimais policijos pareigūnams, tačiau bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus (išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus), nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu. Šiuo atveju taip pat neatmestina ir policijos pareigūnų, kurie buvo atvykę į įvykio vietą bei nubraižė eismo įvykio schemą ir surašė tarnybinį pranešimą apklausa. Policijos pareigūnai, kurie pirmieji betarpiškai bendravo su eismo įvykio vietoje likusia L. P. galėtų pateikti tyrimui reikšmingus duomenis, t.y. paaiškinti kokias aplinkybes pastariesiems nurodė L. P.. Bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, kas šiuo atveju nebuvo tinkamai atlikta. Tokiu būdu iš esmės buvo suvaržytos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės gintis nuo jam inkriminuotų kaltinimų ir bandyti įrodyti, kad jį kaltinantys įrodymai nepatikimi.
Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d.). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, šiuo atveju, visos bylai reikšmingos aplinkybės išaiškintos bei įvertintos nebuvo, kaip ir neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis yra naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį, kiti G. G. skundo argumentai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
G. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.