Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-30 · Civilinė byla Nr. 2-811/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-30
Bylos Nr.
2-811/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02279-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
A. L. S.
Trečiasis asmuo
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-811/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02279-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.1.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014m. balandžio 30d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-2597-881/2014 nagrinėjimas pagal ieškovės A. L. S. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio negaliojimo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. L. S. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento su atsakovu AB banku SNORAS 2011 m. gegužės 24 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, pripažinti ieškovės teisę į 16 999,71 Lt indėlių draudimo išmoką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Obligacijų pasirašymo sutartį prašoma pripažinti negaliojančia CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu. Ieškovė teigia, kad atsakovas ją suklaidino, esą lėšos pagal ieškovės įsigytos obligacijos yra apdraustos. Tačiau tik atsakovui iškėlus bankroto bylą, ieškovei tapo žinoma, kad banko obligacijos neapdraustos įstatymų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Atsakovas ir trečiasis asmuo su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės A. L. S. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorio negaliojimo sustabdė iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka išplėstinės teisėjų kolegijos yra nagrinėjama iš esmės analogiška byla Nr. 3K-7-559/2013, kurios nagrinėjimą teismas sustabdė ir kreipėsi į Europos Sąjungos T. T. dėl prejudicinio sprendimo. Teismo manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013 gali turėti esminės reikšmės, formuojant vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl sustabdė civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį, nagrinėjimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė A. L. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ieškovės manymu, ši ir kasacinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos neturi tiesioginio teisinio ryšio, todėl bylos pagal ieškovės pareikštą ieškinį nėra pagrindo stabdyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas yra sustabdytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 164 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos (CPK 162³ str.). Nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą, todėl CPK griežtai reglamentuoja atvejus, kada bylos nagrinėjimo sustabdymas yra privalomas ar galimas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva (fakultatyvus).

CPK 164 straipsnyje nustatyti fakultatyvūs bylos sustabdymo pagrindai, kurių taikymas priklauso teismo diskrecijai. Ši teismo teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 str.) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiamas jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo procesinis sprendimas sustabdyti bylos nagrinėjimą vienu iš CPK 164 straipsnyje nustatytų pagrindų turėtų būti pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu, jeigu būtų nustatyta, kad jis nepateisinamas proceso koncentracijos požiūriu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013 (Nr. 3K-7-172/2014). Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės esminę reikšmę sprendžiant ieškovės reikalavimų pagrįstumo klausimą.

Nustatyta, kad byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, jog ieškovė sudarydama su atsakovu AB banku SNORAS Obligacijų pasirašymo sutartį buvo suklaidinta dėl to, kad pagal šią sutartį įgyjamai finansinei priemonei taikoma draudimo apsauga, numatyta Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau tekste - IĮIDĮ). Akivaizdu, jog byloje kilusio ginčo dalykas yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su tuo, kokia teisinė apsauga pagal Europos Sąjungos teisę taikoma atsakovo AB banko SNORAS platintų Obligacijų turėtojams. Kitaip tariant, ar Lietuvos Respublika tinkamai į nacionalinę teisę perkėlė 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau ir Direktyva 94/19/EB) ir 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau ir Direktyva 97/9/EB) nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-172/2014, sprendžiamas ginčas, kilęs inter alia dėl AB banko SNORAS ir jo kliento sudarytos Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties teisėtumo, kuris kvestionuojamas kliento suklaidinimu dėl to, kad ginčo finansinei priemonei turėtų būti taikoma draudimo apsauga numatyta IĮIDĮ. Taigi, šios bylos ir paminėtos bylos, nagrinėjamos kasacinio teismo, ratio decidendi yra itin panašus. Nagrinėjant minėtą bylą, kasacinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos T. T. su prašymu priimti prejudicinį sprendimą tikslu išsiaiškinti, ar tinkamai į IĮIDĮ buvo perkeltos Direktyvų 94/19/EB ir 97/9/EB nuostatos, neišskiriant ir jų tinkamo aiškinimo klausimų. Akivaizdu, kad civilinės Nr. 3K-7-172/2014 išnagrinėjimo rezultatas (dėl apsaugos, taikomos Indėlių sertifikato (jei jis nepatenka į Indėlių garantijų direktyvos reguliavimo sritį) ir Obligacijų sutarčių turėtojams (investuotojams), apimties pagal Europos Sąjungos teisę)ir joje suformuoti išaiškinimai dėl Direktyvų 94/19/EB ir 97/9/EB nuostatų perkėlimo į IĮIDĮ tinkamumo, dėl to, kokia teisinė apsauga taikytina atsakovo AB banko SNORAS platintų indėlių sertifikatų, o taip pat ir obligacijų turėtojams, būtų reikšmingi sprendžiant šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu suformuotą poziciją dėl tikrojo precedento doktrinos galiojimo Lietuvos teisės sistemoje, teismų praktika turi būti nuosekli, neprieštaringa ir prognozuojama, taigi teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė, kad „<...> jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“.

Apibendrinant konstatuotina, kad šios bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal nustatytas aplinkybes yra pateisinamas siekiu užtikrinti, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų teisiškai tinkamai kvalifikuotas. Pastarasis tikslas gali būti pasiektas tik esant aiškioms aplinkybėms dėl Obligacijų pasirašymo sutarties pagrindu apeliantės įgytai finansinei priemonei taikomos draudimo apsaugos pagal Europos Sąjungos teisę apimties.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas mano, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė