Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant E. Gailiūnaitei, dalyvaujant prokurorei I. Rondomanskaitei, advokatui R. Makštelei, nukentėjusiajai A. G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. V. ( a/k (duomenys neskelbtini) ), gim. (duomenys neskelbtini) d. Pasvalio raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Pasvalio m., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) km., Pasvalio raj., teistas :

2011-12-15 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 302 str. 1 d. 90 parų arešto;

2013-02-11 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 245 str.90 parų arešto;

2013-04-09 Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str., 245 str., 245 str.90 parų arešto;

2013-12-31 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. 30 parų arešto;

2014-02-11 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams ( nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka ), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir terorizavo žmogų grasindamas padegti, o būtent 2013 m. lapkričio mėn. 17 d., apie 02 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo sugyventinei, nukentėjusiajai A. G. B. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , Pasvalio m.,tyčia koja spyrė A. G. B. į dešinį šoną, sukeldamas nukentėjusiajai A. G. B. fizinį skausmą, o taip pat paminėtu laiku ir paminėtoje vietoje, žodžiu grasindamas A. G. B. padegti namus ir ją pačią bei žiebtuvėliu padegdamas sofos atlošą ir užuolaidą terorizavo nukentėjusiąją A. G. B..

Tuo savo veiksmais R. V. nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 2 d.

Kaltinamasis R. V. kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas ir paaiškino, kad jis 2013 m. lapkričio mėn. 17 d. naktį, susiginčijęs su savo sugyventine A. G. B. ir norėdamas ją pagąsdinti, degiodamas žiebtuvėlį sakė, kad padegs namus,padegė sofą ir užuolaidą. Tačiau sudeginti nei namų, nei A. G. B. neketino ir nenorėjo, užsidegus sofos atlošui ir užuolaidai išsigando pats ir gesino. Ar spyrė A. G. B. koja ar ne neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo taip pasielgti. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo girtas, kas turėjo įtakos veikos padarymui.

Nukentėjusioji A. G. B. parodė, kad R. V. į namus grįžo naktį, girtas. Ji pati tuo metu gulėjo. Priėjęs prie jos R. V. koja stipriai spyrė į dešinį šoną. Į šoną pastarasis spyrė stipriai, batu apauta koja, todėl tuo sukėlė stiprų fizinį skausmą, buvo mėlynė, kuri po kurio laiko išnyko. Sužalojimas nebuvo padarytas, todėl į medikus nesikreipė. Po to, kai koja spyrė į šoną, kaltinamasis atsigulė šalia jos ant sofos ir pradėjo grasinti sakydamas, kad padegs namus ir ją, žiebtuvėliu .pradėjo deginti sofą, uždegė užuolaidą. Dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo labai išsigandusi.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apdegęs A. G. B. priklausančiame bute esančios sofos atlošas, apdegusi užuolaida ( b. l. 8-12 ).

2013-11-17, 04 val. 17 min., R. V. nustatytas 2, 32 promilės alkoholinis girtumas ( b. l. 13 ).

Byloje paties kaltinamojo R. V., nukentėjusiosios parodymaisbei kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtaisįrodymais kaltinamojo kaltė yra įrodyta.

Teismo posėdyje kaltinamasis R. V. neneigia koja spyręs nukentėjusiajai A. G. B. į šoną, paaiškino, kad dėl girtumo to neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. prisipažino koja spyręs A. G. B. į šoną. Nukentėjusioji parodė, kad jai gulint ant sofos, kaltinamasis batu apauta koja spyrė į šoną, sukeldamas fizinį skausmą. Teismo posėdyje duoti nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamasis spyrė jai koja į dešinį šoną teismas neturi pakankamo pagrindo, todėl vertindamas visetą baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teismas laiko byloje įrodytu, kad kaltinamasis kaltinamajame akte nurodytu laiku koja spyrė nukentėjusiajai į šoną. A. G. B. parodė, kad koja spirdamas į šoną, kaltinamasis jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Nukentėjusioji parodė, kad dėl koja suduoto smūgio į šoną jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Skausmas yra asmens patiriamas fizinis jausmas, kurį jaučia tik skausmą patiriantis asmuo ir kuriam nėra būtini išoriniai objektyvūs požymiai, t. y. sužalojimai ir pan. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis batu apauta koja spyrė nukentėjusiajai į skausmingą vietą, t. y. į šoną, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad dėl suduoto smūgio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Lietuvos Respublikos BK 140 str. numatyta atsakomybė už atskiras savarankiškas veikas, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą žmogui, arba nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą ir baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 str. atsirasti nėra būtina paminėtų aplinkybių visuma. Nukentėjusioji parodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skausmą sukėlusio kaltininko sukelto skausmo trukmė ir dydis nėra įstatyme numatyti būtini nusikaltimo sudėties elementai. Į paminėtas aplinkybes gali būti atsižvelgiama skiriant skausmą sukėlusiam asmeniui bausmę ir pan. Kadangi baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. V., tyčia spirdamas koja savo šeimos nariui, t. y. sugyventinei A. G. B. į šoną sukėlė jai fizinį skausmą, kaltinamojo įvykdyta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sudėtį. Be to byloje kaltinamojo prisipažinimu ir nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, nustatyta, kad kaltinamasis gąsdindamas nukentėjusiąją sakė jai, kad padegs namus ir pačią nukentėjusiąją ir žiebtuvėliu padegė sofos atlošą bei užuolaidą. Paminėta veika, t. y. grasinimu padegti, kaltinamasis terorizavo nukentėjusiąją A. G. B., todėl paminėta kaltinamojo įvykdyta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. sudėtį.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo įvykdytųveikų pavojingumą ir pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes.

Kaltinamasis R. V. prisipažįsta kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamojo įvykdytaveika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. yra tyčinis nesunkus nusikaltimas, o veika, numatyta BK 145 str. 2 d. tyčinis apysunkis nusikaltimas. Tyčines nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas teistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 27 str. yra recidyvistas. Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę ir kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo, todėl Lietuvos Respublikos BK 75 str. kaltinamojo atžvilgiu netaikytinas.

Byloje yra nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, todėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydis skirtinas artimas sankcijoje nustatytos bausmės dydžio vidurkiui. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 2 d., padarė tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtyje įtvirtintus veiksmus atlikdamas tuoj po to, kai prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei įtai, kad tiek fizinė, tiek psichinė agresija prieš nukentėjusiąją buvo panaudota turint vieningą tyčią, R. V. įvykdytos veikos laikytinos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, todėl paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 str. 5 d. 1 p. nustatyta bausmių subendrinimo tvarka, t. y. bausmių apėmimo būdu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktinių įrodymų byloje nėra.

2014 m. vasario mėn. 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu R. V. paskirtoji bausmė nebendrintina su 2014 m. vasario mėn. 11 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

R. V. pripažinti kaltu padariusnusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 2 d. nuteisti jį :

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu R. V. paskirtąsias bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5d.1 p. nustatyta bausmių subendrinimo tvarka, bausmių apėmimo būdu, ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams.

Paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. V. paskirti atlikti pataisos namuose.

Į nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką R. V. įskaityti 2 dienas sulaikymo.

Nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžią R. V. skaičiuoti nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios.

Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20d.gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per apylinkės teismą.