Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Informuoja, kad pareiškėjas iš Alytaus pataisos namų 2016-06-21 atvyko į Ligoninę planine tvarka dėl gydytojo neurologo konsultacijos, kurios išvada buvo reikalinga dokumentų, siunčiamų į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, parengimui. Atsižvelgiant į tai, 2016-06-23 įvyko pareiškėjui paskirta gydytojo neurologo konsultacija, išvada pateikta, todėl Ligoninės darbuotojai pilnai įvykdė visas būtinas sąlygas dėl pareiškėjo dokumentų parengimo NDNT.

Pažymi, kad pareiškėjas gydymosi Ligoninėje laikotarpiais į įstaigos administraciją su skundais ar prašymais dėl darbingumo lygio nustatymui reikiamų dokumentų pateikimo nesikreipė.

Pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Ligoninės veiksmų nepateikiant dokumentų nedarbingumo lygiui nustatyti.

LVAT savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CK) (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki 2016-07-16.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Ligoninės veiksmų/neveikimo, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, kad šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016-07-16 (b. l. 5), tačiau iš esmės nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, priešingai, iš skunde nurodytų aplinkybių ir prie skundo pridėtos pažymos Nr. DL-1 Nr. 0093154 matyti, kad pareiškėjas žinojo, kad jo darbingumo lygis buvo nustatytas terminuotai, t. y. iki 2006-10-01, tai gi, akivaizdu, kad jis apie savo tariamą teisės pažeidimą turėjo žinoti ir suvokti nuo to momento, kai suėjo darbingumo lygio nustatymo terminas ir pakartotinai nustatytas nebuvo, tai yra nuo 2006-10-01, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Darytina išvada, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2013-07-16.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė, atstovaujama Ligoninės, prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavęs, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Akcentuotina, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Todėl tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, todėl laikoma, kad pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2013-07-16.

Dokumentų pateikimą NDNT reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013-10-03 įsakymu Nr. V-327 patvirtintas „Dokumentų neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti teikimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas“. Aprašo II skyriuje reglamentuotas dokumentų, reikalingų neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti, pateikimas. Aprašo 4 p. nustatyta, kad suimtasis ar nuteistasis, pageidaujantis, kad jam būtų nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis, kreipiasi į laisvės atėmimo vietos įstaigos, kurioje jis tuo metu yra laikomas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, direktorių ir pateikia prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Aprašo 5 p. nustatyta, kad suimtąjį ar nuteistąjį gydantis laisvės atėmimo vietos įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas, gavęs suimtojo ar nuteistojo prašymą ir nustatęs diagnozę, atlikęs reikiamus tyrimus bei atsižvelgęs į tai, ar taikant gydymą išlieka organizmo funkcijų sutrikimas, parengia šiuos dokumentus: siuntimą į NDNT (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 1 priedas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-11-14 įsakymo Nr. A1-504/V-1031 redakcija) (5.1 p.); medicininių tyrimų (instrumentinių, laboratorinių) išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus – išrašus iš Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/ap), Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003-1/ap) (5.2 p.); atsižvelgiant į organizmo funkcijų sutrikimo pobūdį, papildomai parengiami dokumentai (5.3 p.). Aprašo 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas suimtajam ar nuteistajam padeda parengti ir surinkti iš šios įstaigos administracinių padalinių dokumentus, reikalingus neįgalumo ar darbingumo lygiui nustatyti: asmens prašymą, adresuotą NDNT, dėl neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo (6.1 p.); asmens nuotrauką (3x4 cm) (6.2 p.); pažymą apie asmens laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą (6.3); pažymą apie asmens gyvenamosios vietos deklaravimą arba pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą; (6.4 p.); asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvos Respublikos pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) arba jo kopiją (6.5 p.); dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją (6.6 p.). Aprašo 8 p. nustato, kad visi dokumentai turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo siuntimo į NDNT užpildymo dienos.

Pareiškėjas teigia, kad Ligoninė neparengia dokumentų reikalingų pateikti NDNT. Teismo posėdyje negalėjo atsakyti, kodėl dėl dokumentų, reikalingų pateikti NDNT, nesikreipė į laisvės atėmimo vietos įstaigą, kurioje atitinkamu metu buvo laikomas direktorių ir nepateikė prašymo dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.

Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų (b. l. 30, 31, 32, 33), nustatyta, kad pareiškėjas 2016-06-21 atvyko į Ligoninę planine tvarka dėl gydytojo neurologo konsultacijos, kurios išvada buvo reikalinga dokumentų, siunčiamų į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, parengimui. Pareiškėjui paskirta gydytojo neurologo konsultacija įvyko 2016-06-23, išvada pateikta. Minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėją gydantis gydytojas, kaip nustatyta Aprašo 5 p., atliko reikiamus tyrimus ir surašė išvadą.

Pažymėtina, kad atsiliepime į skundą atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjas gydymosi Ligoninėje laikotarpiais į įstaigos administraciją su skundais ar prašymais dėl darbingumo lygio nustatymui reikiamų dokumentų pateikimo nesikreipė. Teismui abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo.

Teismas daro išvadą, kad Ligoninė veikė savo kompetencijos ribose, atliko pareiškėjui paskirtą neurologo konsultaciją ir surašė išvadą reikalinga siuntimui į NDNT, tačiau nesant pareiškėjo prašymo dėl darbingumo lygio nustatymui reikiamų dokumentų pateikimo, pareiškėją gydantis Ligoninės gydytojas, neturėjo pareigos parengti visus Aprašo 5 p. nurodytus dokumentus.

ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra nustatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad dėl atsakovės atstovės veiksmų jis patyrė turtinę žalą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą (neturtinę žalą), tačiau šiems skundo motyvams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009-02-20 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Kaip minėta, teismas padarė išvadą, jog atsakovės atstovės veiksmai teisėti. Teismui nenustačius Ligoninės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, ir pareiškėjui neteisėtų Ligoninės veiksmų neįrodžius, skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagristas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.