Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-141-365/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-23
Bylos Nr.: AN2-141-365/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00026-2023-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje

Teisėjas: Gintaras Dzedulionis (pirm.)
Institucija: Lietuvos radijo ir televizijos komisija

Kategorijos

Skundo byla Nr. AN2-141-365/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00026-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.14; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko R. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. LRTK-ANR_N-13-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teisena A. O. nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimu (toliau – ir Komisijos Nutarimas), kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje Nr. LRTK-ANR_N-13-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) A. O. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 477 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nuobauda A. O. paskirta už tai, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracija (toliau – ir Institucija, Komisija) 2022-11-10 atlikusi dalijimosi vaizdo medžiaga platformos „Youtube“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“ stebėseną, pradėtą 2022 m. lapkričio 9 d. ir baigtą 2022 m. lapkričio 10 d., kurios rezultatus užfiksavo Komisijos administracijos 2022-11-10 stebėsenos akte Nr. ST-115, nustatė, jog platformoje „Youtube“ veikiančiame kanale „(duomenys neskelbtini)“ yra teikiamos Lietuvos Respublikos vartotojams užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, tačiau A. O., teikiantis užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma „Youtube“, nėra Komisijai pateikęs pranešimo apie tokios veiklos pradžią. Taip pat A. O. nepateikė Komisijai pranešimo per nustatytą terminą (iki 2022-11-21), todėl nesilaikė Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ, Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalies nuostatų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 477 straipsnio 5 dalyje.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 21d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-l25-1033/2023 Pareiškėjo skundą patenkino: Komisijos Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjo atžvilgiu nutraukė. Apylinkės teismas nurodė, kad pagal viešai prieinamus VĮ „Registrų centro“ duomenis matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ kanalas Lietuvos Respublikoje nėra registruotas, registruotas tik VšĮ „K.T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Komisijos Nutarimas A. O. priimtas ne kaip VšĮ „K.T“ vadovui, o kaip savarankiškam audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui naudojantis kanalu „(duomenys neskelbtini)“, kuris registruotas Lenkijoje, todėl darė išvadą, kad šio kanalo veikla nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Taip pat apylinkės teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad kanalas “(duomenys neskelbtini)” priklausytų būtent A. O., o ne VšĮ K.T.. Pažymėjo, jog Institucija, nepateikė įrodymų, kad A. O. ir/ar “(duomenys neskelbtini)” yra registruoti mokesčių administratoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos) atitinkamame registre, kaip vykdantys ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl nėra vieno iš būtinų Gairių 5, 9 ir 11 punktuose nurodyto požymio, pagal kurį galima būtų spręsti, kad A. O., kaip fizinis asmuo, gali būti laikomas užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, kadangi tokių paslaugų teikėjas turi atitikti visus Gairių 11 punkte išvardintus šešis požymius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pareiškėjo A. O. pateiktus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad Institucija neįrodė, jog A. O. yra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas ir, kad jis padarė ANK 477 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas vertino, kad inkriminuojamas nusižengimas grindžiamas prielaidomis, todėl Pareiškėjo skundą tenkino ir administracinio nusižengimo teiseną A. O. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarimą, tenkinti Komisijos pateiktą apeliacinį skundą ir priimti naują nutartį - atmesti Pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Komisijos nuomone, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, reikšmingas teisingam šio ginčo išnagrinėjimui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl jurisdikcijos nustatymo iš esmės vadovavosi tik „(duomenys neskelbtini)“ kanale esančia informacija, kad kanalo vietovė (angl. Location) yra Lenkijoje, nors tai neturi nieko bendro su jurisdikcija. Institucijos teigimu, pirmos instancijos teismas suformulavo ydingą precedentą konstatavę, kad „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, bet priklauso Lenkijos jurisdikcijai.

3.1.1. Pažymima, jog Visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir VIĮ) ar kiti teisės aktai nenustato pareigos YouTube ar kitą dalijimosi vaizdo medžiagos platformoje (pvz., TikTok) esantį kanalą užregistruoti VĮ „Registrų centre“. Nei vienas YouTube, TikTok ar kitoje dalijimosi vaizdo medžiagos platformoje esantis kanalas nėra užregistruotas VĮ „Registrų centre“.

3.1.2. Užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo jurisdikcija yra nustatoma ne pagal tai, kokią vietovę jis pasirinko YouTube ar kitoje dalijimosi vaizdo medžiaga platformoje, bet vadovaujantis VIĮ 2 straipsnio 73 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi.

3.1.3. Pažymima, jog „(duomenys neskelbtini)“ kanalo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje (Pareiškėjo veikla yra nukreipta į lietuvišką auditoriją, pats Pareiškėjas A. O. yra Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, programos kuriamos lietuvių kalba, programose dažnai aptariamos ir analizuojamos Lietuvos politinės, socialinės aktualijos, komentatoriai komentuoja lietuvių kalba ir kt.). Todėl „(duomenys neskelbtini)“ yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Dėl to, byloje nebuvo ir negalėjo būti pateikta jokių įrodymų, kad kanalas „(duomenys neskelbtini)“ priklauso Lenkijos jurisdikcijai. Pažymima, kad Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, taip pat yra pareiga informuoti apie teikiamas užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas atitinkamą reguliuojančią instituciją, tačiau remiantis viešai prieinamais duomenimis, Pareiškėjas dėl savo kanalo „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikęs tokio pranešimo kompetentingai Lenkijos reguliuojančiai įstaigai (nuoroda: https://www.gov.pl/web/krrit/lista- dostawcow-audiowizualnvch-uslug-medialnvch-na-zadanie2). Pasak Institucijos, vadovaujantis tokia teismo suformuota praktika, nei viena Lietuvos Respublikos įstaiga neturės jurisdikcijos prižiūrėti tokių ūkio subjektų, o užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas galės savo „jurisdikciją“, kaip ją supranta pirmos instancijos teismas, keisti nors ir kelis kartus per dieną (galima pasirinkti ne tik Europos lokaciją, bet tai gali būti Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos valstybių lokacija), nes YouTube platformoje kanalo vietovę (location) į bet kurios šalies galima pakeisti kelių mygtukų paspaudimu.

3.2. Nesutinkama su teismo išvadomis, kad byloje nėra įrodymų, jog kanalas „(duomenys neskelbtini)“ priklausytų būtent A. O., o ne VšĮ „K.T.“. Komisijos nuomone, ji įrodė, jog administracinėn atsakomybėn turėjo teisę ir pareigą patraukti būtent Pareiškėją. Pareiškėjas yra užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, teikiantis paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma. Tai užfiksuota Stebėsenos akte, apie tai pasisakyta Nutarime, atsiliepime į skundą.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Komisija 2022 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. KS-42 patvirtino Gaires dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų (toliau – ir Gairės). Šių Gairių 11 punkte nurodyti požymiai, pagal kuriuos laikoma, kad asmuo, keliantis turinį į dalijimo vaizdo medžiaga platformą (YouTube, Facebook, TikTok ir pan.), galėtų būti laikomas užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėju. Komisijos nuomone, Pareiškėjas atitinka Gairėse nurodytus kriterijus ir laikytina, kad Pareiškėjas teikia užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas (apie tai Komisija pasisakė Stebėsenos akte, Nutarime, atsiliepime į skundą).

Šalies argumentai

3.4. Pareiškėjas nurodo, jog jis pagal Gairių 13 punktą nelaikytinas užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėju, nes Pareiškėjo skelbiamas turinys patenka į išimtį, kuomet atitinkamos paslaugos nelaikytinos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis: muziejų, teatrų bei kitų meno ar kultūrų įstaigų, ar meno kūrėjo statusą turinčių asmenų skelbiamas audiovizualinis turinys, siekiant pristatyti savo veiklą, kūrybą, įskaitant audiovizualinius kurinius, registruotus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; skelbiamas audiovizualinis turinys, siekiant pristatyti savo veiklą, įskaitant turinį iš archyvo.

3.5. Komisija nurodo nesutinkanti su tokiais argumentais. Pabrėžiama, jog kanale „(duomenys neskelbtini)“ nėra pristatoma VšĮ „K.T“ veikla. Priešingai, „(duomenys neskelbtini)“ kanale siūlomos programos, kuriose aptariamos politinės, socialinės problemos, diskutuojama kitomis temomis, formuojama visuomenės nuomonė. „(duomenys neskelbtini)“ kanalas atitinka Gairių 11 punktuose nurodytus požymius, t. y. paslaugos teikėjo pagrindinė paskirtis yra teikti programas informavimo, pramogų ar Švietimo tikslais. Pvz: „ (duomenys neskelbtini)“ yra rodoma laida „(duomenys neskelbtini)“, kurioje aptariamos aktualios politinės, sporto, kultūrinės ir kt. temos. Beje, laidą „(duomenys neskelbtini)“ transliuoja ir UAB „Init“ televizija, kas tik patvirtina faktą, kad „(duomenys neskelbtini)“ kanale yra teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos. Remiantis YouTube kanale „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, kanalas buvo sukurtas (duomenys neskelbtini) m. ir turi virš 49 tūkstančių prenumeratorių, todėl darytina išvada, kad paslaugos teikėjo tikslinė auditorija yra plačioji visuomenės dalis ir jai daromas akivaizdus poveikis. „(duomenys neskelbtini)“ kanale taip pat yra renkama parama (tiek tiesiogiai, tiek per Patreon platformą).

3.6. Komisija atkreipia dėmesį, kad yra gavusi advokatų kontoros TGS Baltic (ši advokatų kontora teisminiame procese atstovauja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir A. T.) 2022 m. gruodžio 7 d. raštą (byloje yra pridėtas; reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame advokatė I. B. išdėsto savo poziciją, jog kanalas „(duomenys neskelbtini)“ laikytinas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėju. Šiame rašte nurodoma, kad: skelbiamos laidos („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir t.t.) yra tiek pramogų, tiek informavimo tikslais rengiamas turinys. Visi įkelti laidos įrašai yra redaguojami kaip laidos, kurios turi sisteminį išleidimą į eterį (įrašai keliami beveik kiekvieną dieną), pačios laidos yra numeruojamos ir pan.; redakcinė atsakomybė tenka tiek A. O., tiek K.T.. A. O. pats save įvardina kaip televiziją savo kanalo pavadinime naudodamas trumpinį TV, o K.T. atsiskaitomąją sąskaitą naudoja paramos pinigams rinkti, kurie yra skirti finansuoti šias informacines/pramogines laidas; abu subjektai vykdo ūkinę komercinę veiklą – rengiamose laidose ne tik žodžiu yra raginama pirkti kanalo turinį per mokamas platformas („Patreon“), remti patį subjektą K.T., kuris yra paramos gavėjas, ar pirkti A. O. vestuvių, jubiliejų ir renginių vedimo paslaugas; tiek A. O., tiek K.T. valdomas Kanalas atitinka ir kiekybinius Gairių 10 punkte numatytus kriterijus – kanalas veikia nuo (duomenys neskelbtini) ir per šį laiką jis surinko daugiau nei 49 400 sekėjų, o jo kuriamas turinys buvo peržiūrėtas 28 611 946 kartų. Kiekvienas skelbiamas epizodas sulaukia ne mažiau kaip 25 000 peržiūrų. Be to, A. O. ir K.T. rengiama laida „(duomenys neskelbtini)“ papildomai yra transliuojama per Init televizijos kanalą, kas, be jokios abejonės, yra reguliuojama VIĮ.

3.7. Pirmos instancijos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutarime konstatavo, kad Komisija nepateikė įrodymų, jog A. O. ir/ar „(duomenys neskelbtini)“ yra registruoti mokesčių administratoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos; VMI) atitinkamame registre, kaip vykdantys ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl nėra vieno iš būtinų Gairių 5, 9 ir 11 punktuose nurodyto požymio, pagal kurį galima būtų spręsti, kad A. O., kaip fizinis asmuo, gali būti laikomas užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, kadangi tokių paslaugų teikėjas turi atitikti visus Gairių 11 punkte išvardintus šešis požymius. Apeliaciniame skunde šiuo aspektu pažymima, kad Gairių 11 punkte, taip pat ir Komisijos praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikia vertinti visus Gairių 11 punkte įtvirtintus požymius, bet nebūtina jų visų atitikti, jog asmuo (vlogeris, kanalas) galėtų būti laikomas užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju. Pvz., asmuo (vlogeris, kanalas) gali atitikti visus Gairių 11 punkte nustatytus požymius, išskyrus vieną – veikla nėra registruota mokesčių administratoriaus (VMI) registre, tačiau labai tikėtina, kad Komisija tokį asmenį (vlogerį, kanalą) laikys užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju. Kai kurie asmenys (vlogeriai) teigia, kad jie negauna pajamų arba pajamos yra simbolinės, padengiančios tik veiklos kaštus, tačiau tai (pajamų gavimas ir/ar registracija VMI) nėra esminis kriterijus spręsti, ar asmuo (vlogeris) laikytinas užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju. Pažymima, kad reikia įvertinti visumą požymių, įtvirtintų Gairių 11 punkte, bet ne visus požymius būtina atitikti, sprendžiant ar asmuo (vlogeris, kanalas) gali būti laikomas užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju.

3.8. Komisija pažymi, kad pačiame Youtube kanale „(duomenys neskelbtini)“ kaip vienintelė susisiekimo su kanalu priemonė yra nurodytas el. paštas (duomenys neskelbtini). Taip pat yra nuoroda į A. O. Facebook profilį(duomenys neskelbtini). Youtube kanale „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokių nuorodų į VšĮ „K.T“. Atkreipiamas dėmesys, kad net jei Youtube kanalo „(duomenys neskelbtini)“ gretutinių teisių turėtoja yra VšĮ „K.T“, teisiškai tai nieko nekeičia, kadangi VšĮ „K.T“ vadovas (direktorius), remiantis viešai prieinamais duomenimis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/sostinesjpramogu_studija/) yra A. O., todėl būtent A. O. yra atsakingas už tai, kad dėl kanalo „(duomenys neskelbtini)“ būtų pateiktas pranešimas Komisijai apie užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą.

3.9. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal ANK 477 straipsnio 5 dalį nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimas nepranešus Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią užtraukia įspėjimą arba baudą fiziniams asmenims arba nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą vykdančių juridinių asmenų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Taigi, bet kuriuo atveju administracinė atsakomybė taikoma fiziniam asmeniui, šiuo atveju A. O., net jeigu jis yra atsakingas kaip VšĮ „K.T“ vadovas (direktorius).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu A. O. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis „(duomenys neskelbtini)“ kanalas Lietuvos Respublikoje nėra registruotas, o registruotas yra tik VŠĮ „K.T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuris yra „(duomenys neskelbtini)“ kanalo gretutinių teisių turėtojas, tai yra gamybos ir transliavimo teisių turėtojas, o Institucijos nutarimas yra surašytas A. O. ne kaip VŠĮ „K.T“ vadovui, o kaip fiziniam asmeniui A. O., kuris, kaip nustatyta pirmos instancijos teismo posėdžio metu, yra tik kelių „(duomenys neskelbtini)“ kanalo video epizodų vedėjas ir scenarijaus autorius ir jokių būdu ne audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas. Iš viso „(duomenys neskelbtini)“ kanale yra beveik 2000 video epizodų ir klipų, tame tarpe vaidybinis filmas „(duomenys neskelbtini)“, dokumentiniai filmai, virš 1000 anekdotų video, virš 30 nufilmuotų „K.T.“ spektaklių, istoriniai archyviniai video, koncertų, renginių, švenčių video filmai, dainų klipai. K.T. sukurtos video reklamos ir savireklamos klipai ir tai matosi grojaraštyje.

4.2. Institucija nepaneigė, kad jos pačios Stebėsenos akte nurodyta informacija yra klaidinga, Komisija nepateikė nei vieno dokumento ar kito įrodymo, kad „(duomenys neskelbtini)“ kanalas registruotas Lietuvoje ir skirtas išskirtinai Lietuvos auditorijai. Priešingai, pirmos instancijos teisme pateika visa infomacija, kad „(duomenys neskelbtini)“ kanalas patalpintas Youtube plaformoje transliuojamas visame pasaulyje lietuviškai suprantančiai auditorijai ir kanalų žiūrovų auditorija yra Anglijoj, Norvegijoj, Airijoj, Vokietijoj, JAV ir kitur. Institucijos argumentai, kad kanalas „(duomenys neskelbtini)“ nepateikęs pranešimo Lenkijos kompetetingai įstaigai, pati pripažįsta, kad kanalas „(duomenys neskelbtini)“ yra ne Lietuvos, o Lenkijos jurisdikcijos subjektas.

4.3. Pažymima, kad Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, teatrams ar kabaretams (Lenkijoje būtent taip vadinasi komedijinio žanro teatrai), turintiems savo kanalą Youtube platfomoje nėra prievolės registruotis kaip užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos tiekėjams. Antra VŠĮ „K.T“ yra būtent toks teatras, kuriam net ir Lietuvoje nėra prievolės registruotis kaip audiovizualių paslaugų tiekėjui, nes pagal apelianto Sprendimą dėl Gairių dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų patvirtinimo 2022 m. kovo 30 d. Nr.KS-42 II skyriaus 13 straipsnį tokios paslaugos nelaikytinos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis. Ir būtent dėl to kanalui „(duomenys neskelbtini)“ Lenkijos kompetetingos institucijos ir nėra pareiškusios jokių pretenzijų dėl registracijos.

4.4. Institucija nepateikė nei vieno įrodymo, kad kanalas „(duomenys neskelbtini)“ priklauso A. O., o ne VŠĮ K.T.. Net priešingai, Komisija pati pirmos instancijos teismui, o ir savo apeliaciniame skunde, pateikė advokatų kontoros TGS Baltic raštą, kuriame nurodoma, kad redakcinė atsakomybė priklauso A. O. ir „K.T.“, ir būtent „K.T“ yra pateikęs kanale „(duomenys neskelbtini)“ visus savo rekvizitus ir sąskaitą rinkti paramos pinigams, kurie skirti finansuoti kanalą. Akivaizdu, kad Institucija pati pateikdama įrodymus apie kanalo „(duomenys neskelbtini)“ priklausomybę „K.T.“, nesutinka su savo pateiktais įrodymais ir reikalauja kažkokių papildomų įrodymų iš teismo, nors akivaizdu, kad kas iš to kanalo uždirba tam ir priklauso kanalas. Šiuo atveju Institucija pati savo apeliaciniam skunde nurodo, kad tai yra VŠĮ „K.T“.

4.5. Teigiama, jog visa kanale „(duomenys neskelbtini)“ kanale patalpinta audiovizualinė medžiaga pristato K.T. veiklą, nuveiktus darbus ir teatro veiklos galimybes. Institucijos paminėta satyros ir humoro laida „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pristato K.T. veiklą, ką patvirtina ir aplinkybės, kad dėl laidos „(duomenys neskelbtini)“, kurią mini Komisija, tai dar 2022 metų pavasarį pati Institucija kreipėsi į Visuomenės informavimo priemonės etikos komisiją ir 2022 m. gegužės 10 d gavo atsakymą, kad „Programai „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos netaikytinos“ (nuoroda - https://w\vvv.etikoskomisiia.lt/veikla/pranesimai-apie-ivykusius-posedzius/2022/item/321-visuomenes-informavimo-etikos-komisijos-informacinis-pranesimas-apie-2022-05-10-posedi (svarstyta 2 klausimu)). Priede pridedamas laiškas, kurį Pareiškėjui persiuntė „Init“ televizija, kur parašyta, kad programa „(duomenys neskelbtini)“ yra satyrinis-humoristinis, o ne žurnalistinis kūrinys, rodo, kad Institucijos teiginys, jog „K.T.“ negali būti taikomas Gairių 13 punktas neturi jokio juridinio pagrindo.

4.6. Pasisakant dėl Gairių 11 punkto, kuriame nurodyti požymiai, pagal kuriuos laikoma, kad asmuo, keliantis turinį į dalijimo vaizdo medžiaga platformą (YouTube, Facebook, TikTok ir pan.), galėtų būti laikomas užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėju, Institucija teikia tikėtinas prielaidas, patys nežino kaip traktuoti Gairių 11 punktą, todėl pagal teisėkūrą visos abejonės turi būti taikomos Pareiškėjo A. O. naudai.

4.7. Tvirtinama, jog pirmos instancijos teisme yra pateikta visa informacija kaip atrodo kanalo „(duomenys neskelbtini)“ bet kuris video klipas ir kokia informacija pateikta. Yra pateikta ir įrodymai, kad kanalas „(duomenys neskelbtini)“ priklauso VšĮ „K.T.“ ir Institucija nei vieno iš jų nepaneigė. Todėl manoma, kad pagal Gairių 13 punktą jis nelaikytinas užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, nes Pareiškėjo skelbiamas turinys pagal minėtų Gairių 13 punkte nurodytus kriterijus patenka į išimtį, kuomet atitinkamos paslaugos nelaikytinos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Kaip minėta, Komisijos Nutarimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 477 straipsnio 5 dalį patrauktas fizinis asmuo A. O., kaip užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas Lietuvos vartotojams, teikiantis šias paslaugas kanale „(duomenys neskelbtini)“, naudodamasis platforma „Youtube“. Susipažinus su išnagrinėtos bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, matyti, jog Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad „(duomenys neskelbtini)“ kanalo veikla nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, kad byloje nėra įrodymų, jog kanalas „(duomenys neskelbtini)” priklausytų būtent A. O., o ne VšĮ K.T., kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija neįrodė, jog A. O. yra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas ir, kad jis padarė ANK 477 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teismui vertinant, jog inkriminuojamas nusižengimas grindžiamas prielaidomis. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, sutikdamas su Institucijos argumentais, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą panaikinti Institucijos nutarimą, kuriuo A. O. pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 477 straipsnio 5 dalį.

7. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Komisija 2022 m. lapkričio 9-10 d. atliko stebėseną, kurios objektas – platformos YouTube kanalas „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. lapkričio 10 d. stebėsenos akte Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Stebėsenos aktas) užfiksuotos šios stebėsenos metu nustatytos aplinkybės: 1) platformos „YouTube“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla - programų žiūrėjimo paslauga, kurioje audiovizualinis turinys vartotojui teikiamas be registracijos, bet su galimybe prenumeruoti kanalą ir gauti informaciją apie naujausią turinį. Platformos „YouTube“ „(duomenys neskelbtini)“ programų rodymas yra esminis minėto subjekto teikiamos paslaugos elementas, t. y. programų žiūrėjimas yra pagrindinė galima gauti nauda užsiprenumeravus minėto subjekto teikiamą turinį. 2) Platformos „YouTube“ kanale „(duomenys neskelbtini)“ yra užtikrintas siūlomų teikti programų matomumas - skiltyje „Vaizdo įrašai“ yra pateiktas siūlomų programų sąrašas su galimybe vartotojui išsirinkti norimą programą. Taip pat platformos „YouTube“ kanale „(duomenys neskelbtini)“ tam tikros programos, atsižvelgiant į jų turinio tematiką, yra sugrupuotos ir pateiktos atskiruose kataloguose. 3) Platformos „YouTube“ kanale „(duomenys neskelbtini)“ yra teikiamos nelinijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, t. y., vartotojas pagal siūlomą vaizdo įrašų sąrašų turi galimybę pats pasirinkti norimą programą bei jos žiūrėjimo laiką. 4) Remiantis platformos „YouTube“ kanale „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, minėtas kanalas buvo sukurtas (duomenys neskelbtini) ir turi 49,1 tūkst. prenumeratorių. Atlikus platformos „YouTube“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą nustatyta, kad naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, šiame kanale yra teikiamos Lietuvos Respublikos vartotojams užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, todėl, sutinkamai su Įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo apie tai pranešti Komisijai, o paslaugas šie asmenys gali teikti kitą dieną nuo atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei pranešimo pateikimo Komisijai diena. Stebėsenos akte pažymėta, kad joks asmuo Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281, nustatyta tvarka nėra pateikęs Komisijai pranešimo apie užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą platformos YouTube kanale „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 9-12).

8. Komisija 2022 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. S-490 „Dėl užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma“ kreipėsi į A. O., prašydama iki 2022 m. lapkričio 21 d. pateikti Komisijai pranešimą apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią. Prie minėto rašto buvo pridėta Stebėsenos akto kopija (b.l. 22). Komisijai pranešimo apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią nepateikta.

9. A. O. 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė Komisijai paaiškinimus, kad minėto pranešimo jam teikti nereikia, nes jis nepriklausomas kūrėjas ir autorinių teisių savininkas, o VšĮ „K.T“ visus šiuos kūrinius prodiusuoja, gamina, platina ir yra gretutinių teisių savininkas. Taip pat A. O. nurodė, kad 2022 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimu Nr. KS-42 patvirtintose Gairėse dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų (toliau - Gairės) 13 punkte „paslaugos, nelaikytinos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, teikiamomis per dalijimosi vaizdo medžiaga platformą“ numatytą išimtį „muziejų, teatrų bei kitų meno ar kultūrų įstaigų, ar meno kūrėjo statusą turinčių asmenų skelbiamas audiovizualinis turinys, siekiant pristatyti savo veiklą, kūrybą, įskaitant audiovizualinius kūrinius registruotus Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka“. A. O. nuomone, VšĮ „K.T“, pristatydamas savo veiklą ir jo, kaip nepriklausomo kūrėjo kūrybą pagal šiame Gairių 13 punkte numatytą išimtį, nelaikytini užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjais (b.l. 13).

10. VIĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla, retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo Taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Pradėti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas šie asmenys gali kitą dieną nuo atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo Komisijai diena.

11. Pagal VIĮ 2 straipsnio 10 dalį audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų transliavimas, užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, kai tokių paslaugų ar nuo jų atsiejamos dalies pagrindinis tikslas elektroninių ryšių tinklais visuomenei teikti (perduoti) programas informavimo, pramogų ar švietimo tikslais ir už kurias redakcinė atsakomybė tenka šių paslaugų teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą. To paties straipsnio 73 dalis (aktuali redakcija nustatyto administracinio nusižengimo metu) apibrėžė užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos sąvoką – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama nelinijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, skirta programoms žiūrėti vartotojo prašymu ir jo pasirinktu laiku pagal audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo siūlomą katalogą. Tokia sąvoka apibrėžta ir šiuo metu galiojančiame įstatyme.

12. Tam tikrus požymius, pagal kuriuos dalijimosi vaizdo medžiaga platformoje turinį skelbiantys asmenys galėtų būti traktuojami kaip audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai nustato Gairės „Dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo ir jiems taikomų reikalavimų“, patvirtintos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. KS-42. Šių Gairių 11 punkte nurodyti požymiai, pagal kuriuos laikoma, kad asmuo, keliantis turinį į dalijimosi vaizdo medžiagą platformą (YouTube, Facebook, TikTok ir pan.), galėtų būti laikomas užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėju.

13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Komisijos pateiktus objektyvius duomenis (faktus) ir teisės aktų normomis pagrįstą apeliacinį skundą, atmeta Pareiškėjo skunde bei atsiliepime nurodomus argumentus, kad pagal Gairių 13 punktą jis nelaikytinas užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėju, nes, neva, „ skelbiamas turinys patenka į išimtį, kuomet atitinkamos paslaugos nelaikytinos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis“ ir sutinka su Institucijos argumentais, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjas teikia užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, kurios atitinka Gairių 11 punkte nustatytus esminius požymius. Tokia išvada grindžiama Komisijos 2022 m. lapkričio 9-10 d. atliktos stebėsenos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad kanale „(duomenys neskelbtini)“ nėra pristatoma VšĮ „K.T“ veikla. Priešingai, „(duomenys neskelbtini)“ kanale siūlomos programos, kuriose aptariamos politinės, socialinės problemos, diskutuojama kitomis temomis, formuojama visuomenės nuomonė. „(duomenys neskelbtini)“ kanalas atitinka Gairių 11 punktuose nurodytus požymius, t. y. paslaugos teikėjo pagrindinė paskirtis yra teikti programas informavimo, pramogų ar Švietimo tikslais. Remiantis YouTube kanale „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, kanalas buvo sukurtas (duomenys neskelbtini) ir turi virš 49 tūkstančių prenumeratorių, todėl pagrįsta Institucijos išvada, kad paslaugos teikėjo tikslinė auditorija yra plačioji visuomenės dalis ir jai daromas akivaizdus poveikis. „(duomenys neskelbtini)“ kanale taip pat yra renkama parama (tiek tiesiogiai, tiek per Patreon platformą). Be to, nustatyta, kad vartotojas pagal siūlomą vaizdo įrašų sąrašą turi galimybę pats pasirinkti norimą programą bei jos žiūrėjimo laiką, kaip jis suprantamas pagal VIĮ 2 straipsnio 73 dalį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Pareiškėjas yra užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados, kad Pareiškėjas turi atitikti visus Gairių 11 punkte nurodytus požymius, pagal kuriuos sprendžiama, ar asmuo (vlogeris, kanalas) gali būti laikomas užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju nėra teisiškai pagrįstos, nes kaip matyti iš Gairių 11 punkto konstrukcijos, iš tiesų, Gairėse išskirtus tam tikrus požymius reikia vertinti visus, tačiau nebūtina jų visų atitiktis, jog asmuo (vlogeris, kanalas) galėtų būti laikomas užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, nes, kaip teisingai pažymima ir apeliaciniame skunde, pajamų gavimas ir/ar registracija VMI, nėra esminis kriterijus spręsti, ar asmuo (vlogeris) laikytinas užsakomosios audiovizualinės žiniasklados paslaugos teikėju.

15. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė išvadomis, jog byloje nėra įrodymų, kad kanalas „(duomenys neskelbtini)“ priklausytų būtent A. O., o ne VšĮ „K.T.“. Tokią poziciją atsiliepime palaiko ir Pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Institucija įrodė, jog administracinėn atsakomybėn turėjo teisę ir pareigą patraukti būtent A. O.. Tai, jog Pareiškėjas yra užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, teikiantis paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, nustatyta 2022 m. lapkričio 10 d. stebėsenos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus YouTube kanalo „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą. Institucija nustatė, kad pačiame Youtube kanale „(duomenys neskelbtini)“ kaip vienintelė susisiekimo su kanalu priemonė yra nurodytas el. paštas (duomenys neskelbtini). Taip pat yra nuoroda į A. O. Facebook profilį (duomenys neskelbtini). Youtube kanale „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokių nuorodų į VšĮ „K.T“. Kaip teisingai pastebėjo Institucija, net jei Youtube kanalo „(duomenys neskelbtini)“ gretutinių teisių turėtoja yra VšĮ „K.T“, tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė šios bylos kontekste, nes neginčijamai nustatyta, jog VšĮ „K.T“ vadovas (direktorius), remiantis viešai prieinamais duomenimis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/sostinesjpramogu_studija/) yra A. O., todėl jis yra atsakingas už tai, kad dėl kanalo „(duomenys neskelbtini)“ būtų pateiktas pranešimas Komisijai apie užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą. Pažymėtina ir tai, kad pagal ANK 477 straipsnio 5 dalį nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimas nepranešus Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią užtraukia įspėjimą arba baudą fiziniams asmenims arba nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą vykdančių juridinių asmenų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Taigi, pritartina Institucijos argumentams, kad bet kuriuo atveju administracinė atsakomybė taikoma fiziniam asmeniui, šiuo atveju A. O., net jeigu jis yra atsakingas kaip VšĮ „K.T“ vadovas (direktorius).

16. Nagrinėjamoje byloje, vertinant Pareiškėjo skundo bei atsiliepimo argumentus, taip pat teismo išvadas dėl jurisdikcijos nustatymo, matyti, jog spręsdamas šį klausimą teismas iš esmės vadovavosi „(duomenys neskelbtini)“ kanale esančia informacija, kad kanalo vietovė (angl. Location) yra Lenkijoje, o platforma YouTube (JAV įmonė), Europoje turinti jurisdikciją, Airijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos ginčo dalykas yra ne YouTube jurisdikcija, YouTube paslaugų teikimas ir pan. Komisija stebėseną atliko dėl Pareiškėjo teikiamų paslaugų ir Nutarimą priėmė taip pat tik Pareiškėjo atžvilgiu. Komisija nevertino dalijimosi vaizdo medžiaga platformos YouTube veiklos, o tik konstatavo, kad Pareiškėjas užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas teikia per dalijimosi vaizdo medžiaga platformą YouTube. Todėl šiuo atveju vertinant jurisdikcijos nustatymą taip pat yra aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas VIĮ 2 straipsnio 73 dalyje (kuris aptartas ankščiau) bei šio šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu:

1) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje;

2) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, bet Lietuvos Respublikoje veikia reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veikloje. Jeigu reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, veikia kiekvienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu čia yra jo pagrindinė buveinė. Jeigu reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, neveikia nė vienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu čia jis pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika;

3) redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje), tačiau audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje arba audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje), tačiau redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje ir reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.

17. Taigi šios nutarties 16 punkte paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad jeigu audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas atitinka bent vieną aukščiau nurodytą kriterijų, jis yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, todėl vietovės (location) nurodymas konkrečiame YouTube kanale, kaip vertino teismas, neturi nieko bendro su jurisdikcija, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nebuvo ir negalėjo būti pateikta jokių įrodymų, kad kanalas „(duomenys neskelbtini)“ priklauso Lenkijos jurisdikcijai. Be to, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ kanalo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje, Pareiškėjo veikla yra nukreipta į lietuvišką auditoriją, pats Pareiškėjas A. O. yra Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, programos kuriamos lietuvių kalba, programose dažnai aptariamos ir analizuojamos Lietuvos politinės, socialinės aktualijos, komentatoriai komentuoja lietuvių kalba ir kt., o remiantis viešai prieinamais duomenimis matyti, kad Pareiškėjas dėl savo kanalo „(duomenys neskelbtini)“ (apie savo veiklą) nėra pateikęs pranešimo kompetentingai Lenkijos reguliuojančiai įstaigai, kanalo „(duomenys neskelbtini)“ šiame sąraše nėra (nuoroda https://www.gov.pl/web/krrit/lista-dostawcow-audiowizualnvch-uslug-medialnvch-na-zadanie2 ). Todėl tokių duomenų visuma patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ kanalo jurisdikcija, vadovaujantis VIĮ 25 straipsnio 1 punktu, priklauso Lietuvos Respublikai.

18. Kiti tiek apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo argumentai, susiję su advokatų kontoros TGS Baltic (kuri teisminiame procese atstovauja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir A. T.) 2022 m. gruodžio 7 d. gautu raštu (b.l. 40 ), kuriame advokatė I. B. išdėsto savo poziciją, jog kanalas „(duomenys neskelbtini)“ laikytinas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėju, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarimas naikintinas, o Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. LRTK-ANR_N-13-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas galioti.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarimą ir palikti galioti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. LRTK-ANR_N-13-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis