- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-1739-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02570-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- Alytaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- D. Z.
- Trečiasis asmuo
- I. J., V. V.
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Alytaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-205-652/2015 pagal ieškovės Alytaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei D. Z., tretiesiems asmenims I. J., V. V., V. V. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išvadą teikiančios institucijos Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė nutraukti 1985 m. kovo 12 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės pagal 1979 m. vasario 15 d. orderį Nr. 107; pripažinti neteisėta žodinę subnuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir trečiojo asmens I. J.; iškeldinti trečiuosius asmenis ir A. V. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų.
2015 m. balandžio 15 d. atsakovė ir tretieji asmenys pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-2182-179/2015. Nurodė, kad tos bylos išsprendimas turės tiesioginę reikšmę nagrinėjamoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi prašymą patenkino, CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė iki bus išspręsta Alytaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2182-179/2015. Konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2182-179/2015 atsakovė pareiškė reikalavimą pripažinti jos teisę privatizuoti ginčo butą, todėl toje byloje priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad reiškiami reikalavimai liečia nepilnamečių vaikų interesus, kurie gali būti pažeisti, „nesulaukus sprendimo pagrindinėje byloje“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad su nutartimi nesutinka.
Teismas neargumentavo ir nepasisakė, dėl kokių konkrečiai faktinių aplinkybių buto privatizavimo byla turėtų prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Visus teisiškai reikšmingus faktus dėl atsakovės teisės privatizuoti butą teismas galėjo nustatyti nagrinėjamoje byloje, todėl tarp civilinių bylų Nr. 2-205-652/2015 ir Nr. 2-2182-179/2015 nėra tiesioginio teisinio priežastinio ryšio ir pagrindo bylą stabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009). Teismas nurodė vienintelį argumentą, kad reikalavimai dėl iškeldinimo liečia nepilnamečių vaikų interesus, tačiau šis klausimas nebūtų tinkamai išspręstas ir darant prielaidą apie atsakovės ieškinio dėl buto privatizavimo pagrįstumą. Nėra ginčo, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2306-470/2013 pagal ieškovės ieškinį atsakovams I. J., V. V., V. V. ir atsakovės I. J. priešieškinį ieškovei, tretieji asmenys V. V., V. V., D. Z., I. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo. Toje byloje atsakovė galėjo apginti savo galimai pažeistas teises ir kreiptis dėl buto privatizavimo. Atsakovės pretenzija dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą visiškai nepagrįsta, reiškiama praėjus daugiau nei 17 metų, kai Butų privatizavimo įstatymas neteko galios. Tai neatitikta protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir šalių interesų pusiausvyrą, paneigiant ieškovės teisę laisvai ir nevaržomai disponuoti savo turtu.
Teismas užtęsė teisminį procesą, nepagrįstai abiejų civilinių bylų nesujungė, taip pažeidė Konvencijos (Europos žmogaus teisių) 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir juos aiškinančią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Nutartis neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), koncentracijos principo (CPK 7 straipsnis).
Prašo nutartį panaikinti ir klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo spręsti iš esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo nutarties nekeisti. Teigia, kad ji yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės nurodomi nutarties panaikinimo pagrindai teisiškai nereikšmingi. Jeigu teismas pripažins atsakovės teisę privatizuoti ginčo butą, toks sprendimas nagrinėjamai bylai turės tiesioginę įtaką. Nutartyje nurodžius sutrumpintus motyvus, ji negali būti panaikinta formaliais pagrindais. Klausimai dėl bylos sustabdymo buvo ištirti teismo posėdyje, ieškovei buvo leista pasisakyti dėl bylos sustabdymo pagrindų. Teismų jurisprudencijoje pripažįstama, kad laukti galutinio teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje yra protingas ir pagrįstas elgesys, tai užtikrina veiksmingą procesą ir panaikina prielaidas priimti prieštaringus sprendimus susijusiose bylose. Bylos sustabdymas galimas visose bylos nagrinėjimo stadijose ir toks procesinis sprendimas nėra veikimas prieš proceso greitumą. Atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas buvo priimtas, įvertinus atsakovės amžių, sveikatą, finansines galimybes. Sutikdama su bylų sujungimu ieškovė patvirtina, kad bylos tarpusavyje susijusios.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 163 straipsnyje nurodyti privalomojo bylos sustabdymo atvejai, todėl, esant bent vienam iš CPK ar kitame įstatyme numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas privalo sustabdyti bylą. Nors šie privalomojo bylos sustabdymo pagrindai yra akivaizdūs, tačiau, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, teismas privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tačiau, jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Geonafta“ ir Svenska Petroleum Exploration AB, bylos Nr. 3K-7-268/2005).
Nustatyta, kad 2014 m. birželio 25 d. ieškovė pateikė ieškinį kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, prašydama nutraukti su atsakove sudarytą šio buto nuomos sutartį, pripažinti neteisėta atsakovės ir trečiųjų asmenų sudarytą subnuomos sutartį ir iš buto iškeldinti trečiuosius asmenis bei nepilnametį A. V.. Ieškovė nurodė, kad butas liko neprivatizuotas ir jai priklauso 2010 m. birželio 2 d. Valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Alytaus miesto savivaldybei valdyti nuosavybės teise, perdavimo–priėmimo akto Nr. 8.9-15/PI-56 pagrindu.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2015 m. balandžio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-2182-179/2015 pagal D. Z. (atsakovės) pareikštą ieškinį Alytaus miesto savivaldybei (apeliantei) dėl to paties buto privatizavimo. D. Z. ieškinyje prašo teismo atnaujinti praleistą terminą pagal Butų privatizavimo įstatymą pareikšti norą privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pripažinti jai teisę šį butą įsigyti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje dėl atsakovės teisės privatizuoti butą, jei toks ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimo bei pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu jai tapus buto savininke, būtų paneigta dabartinės buto savininkės ieškovės, ieškinį grindžiančios nuosavybės teisių gynimu, teisė reikalauti nutraukti su atsakove sudarytą nuomos sutartį bei reikšti reikalavimus dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo. Faktą, jog šiuo aspektu abi bylos yra tarpusavyje susijusios, ieškovės atstovė patvirtino Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. posėdžio metu (16:22 min.). Visa tai įrodo, jog tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t.y. byloje dėl teisės privatizuoti butą nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2306-470/2013, iškeltoje pagal ieškovo Alytaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams I. J., V. V., V. V. ir atsakovės I. J. priešieškinį ieškovei Alytaus miesto savivaldybei su trečiaisiais asmenimis priešieškinio atžvilgiu V. V., V. V., D. Z., I. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo, nebuvo nagrinėjami atsakovės teisės privatizuoti ginčo butą pripažinimo klausimai (2013 m. lapkričio 11 d. priimtu sprendimu, įsiteisėjusiu po apeliacijos 2014 m. balandžio 4 d., buvo atmestas ieškovės ieškinys iškeldinti atsakovę I. J. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, o atsakovus V. V., V. V. su jų nepilnamečiu sūnumi A. V. iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į V. V. nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini, taip pat atmestas atsakovės I. J. priešieškinys dėl buto privatizavimo). Dėl to atmestini apeliantės argumentai apie minima aplinkybe motyvuojamą atsakovės prašymo privatizuoti butą nepagrįstumą. Kaip teisingai nurodo apeliantė, toje byloje D. Z., procese dalyvavusi trečiuoju asmeniu, tokio reikalavimo nepareiškė, todėl jos reikalavimą privatizuoti butą grindžiančios aplinkybės turės būti išnagrinėtos byloje, dėl kurios ieškovės reikalavimo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti bute gyvenančius asmenis nagrinėjimas yra sustabdytas.
Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo ir nenurodė, kokios pastarojoje byloje nustatytinos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, rėmėsi nesuprantamai suformuluotu ir su sprendžiamu klausimu konkrečiai nesusietu teiginiu apie vaikų interesus, nesilaikė CPK 291 straipsnio 5 punkte nustatytos pareigos motyvuoti nutartį. Nors išvardinti netinkamo proceso teisės normų taikymo aspektai nesudaro pagrindo skundžiamą išvadą laikyti iš esmės neteisinga, apeliantė pagrįstai teigia, kad, sustabdydamas bylą nesprendžiant klausimo dėl abiejų bylų sujungimo, teismas užtęsė bylos procesą, taip pažeisdamas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl teisės į teisingą teismą per įmanomai trumpiausią laiką ir juos aiškinančią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą.
CPK 42 straipsnio 5 dalis įpareigoja šalis joms priklausančiomis teisėmis naudoti sąžiningai, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Remiantis CPK 7 straipsniu, teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad ieškinį dėl buto privatizavimo atsakovė D. Z., nagrinėjamoje byloje atstovaujama teisininkės nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, pareiškė po aštuonių mėnesių, kelia abejonių atsakovės D. Z. naudojimosi nurodytomis teisėmis tinkamumu.
Abiejose bylose dalyvauja tos pačios šalys ir tretieji asmenys. Tiek sprendžiant dėl ieškovės ieškinio nagrinėjamoje byloje pagrįstumo, tiek dėl D. Z. ieškinio dėl buto privatizavimo, yra aktualios tos pačios aplinkybės. Ieškovės ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo grindžiamas tuo, kad atsakovė ginčo bute negyveno, iš esmės pažeidė nuomos sutarties sąlygas. Sprendžiant, ar atsakovė D. Z. turi teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, nustatytinos visos šiame įstatyme nustatytos privatizavimo sąlygos, o būtent: a) ar ji yra subjektas, kuriems įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); b) ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai); c) ar atsakovė kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovės bei atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai).
Be to, įrodinėjant šalių reikalavimų pagrįstumą, abiejose bylose aktualios aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-2306-470/2013, iškeltoje pagal ieškovo Alytaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams I. J., V. V., V. V. ir atsakovės I. J. priešieškinį ieškovei Alytaus miesto savivaldybei su trečiaisiais asmenimis priešieškinio atžvilgiu V. V., V. V., D. Z., I. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.
Remiantis išdėstytais argumentais sutiktina su apeliante, kad aplinkybės, turinčios būti nustatytos sprendžiant dėl atsakovės teisės privatizuoti butą, gali būti nustatytos ir nagrinėjant bylą dėl nuomos sutarties nutraukimo. CPK 136 straipsnis įtvirtina teismo teisę, jeigu jo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jei taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai. Pirmosios instancijos teismas tokio klausimo nesvarstė.
Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacine tvarka patikrinta nutartis neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), proceso koncentracijos principo (CPK 7 straipsnis), todėl panaikintina ir bylos sustabdymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėmesys atkreiptinas į tai, kad materialinis teisinis ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo yra pareikštas tretiesiems asmenims (CPK 8 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.