Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. gynėjo advokato Algimanto Šliaupos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 264 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 149 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 150 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu trisdešimčiai parų;

- pagal 264 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė M. N. paskirta – laisvės atėmimas aštuoneriems (8) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 21d., apie 19 val. 00 min., Kojelavičiaus gatvėje, Vilniuje, iš nenustatyto asmens nusipirkdamas, neteisėtai įgijo ne daugiau kaip 0,2 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio dalį suvartojo, o likusią dalį - 0,026 g, neteisėtai laikė automobilyje Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2010m. vasario 26d., kai ši psichotropinė medžiaga buvo rasta automobilio apžiūros metu.

Be to, M. N. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 21d., apie 20 val. 00 min., miškelyje, esančiame Belmonto g., Vilniuje, automobilyje Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, davė pastarajai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino miltelių pavidalu, ir liepė vartoti, tokiais veiksmais padėjo nepilnametei A. B. įsigyti psichotropinės medžiagos bei lenkė ir pratino ją vartoti psichotropinę medžiagą - metamfetaminą.

M. N. nuteistas ir už tai, kad 2010 m. vasario 21 d., apie 21 val. 00 min., miškelyje, esančiame netoli Belmonto g., Vilniuje, automobilyje Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos - metamfetamino, žinodamas, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, turėdamas tikslą lytiškai su ja santykiauti, siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, smaugė pastarąją, o A. B. bandant priešintis, sugriebė ją už plaukų, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, jėga numovė jos kelnes ir kelnaites, įvedė lytinį organą jai į makštį ir lytiškai su ja santykiavo, po ko pasinaudodamas nukentėjusiosios A. B. palaužta valia, įvedė lytinį organą jai į išeinamąją angą, ir taip seksualiai prievartaudamas tenkino lytinę aistrą analiniu būdu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistasis M. N. žinojo nukentėjusiosios amžių, t.y. žinojo, kad ji yra nepilnametė.

Be to, byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji jau ir seniau vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad įvykio metu nuteistasis M. N. lenkė nepilnametę A. B. vartoti psichotropines medžiagas.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. N. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Visuma duomenų, gautų apklausus nuteistąjį M. N., nukentėjusiąją A. B., liudytojus A. B., D. V., A. B., V. B., įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad M. N. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nepilnametės nukentėjusiosios A. B. seksualinio prievartavimo, išžaginimo ir lenkimo vartoti psichotropines medžiagas, o gynėjo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Nuteistasis M. N. apeliacinės instancijos teisme, kaip ir pirmosios instancijos teisme, neigė savo kaltę dėl nepilnametės A. B. seksualinio prievartavimo ir išžaginimo. Tvirtino, kad su nukentėjusiąją analiniu ir vaginaliniu būdu santykiavo abipusiu sutikimu, prieš ją nei psichologinio, nei fizinio smurto nevartojo. Taip pat nuteistasis teigė nežinojęs, kad A. B. yra nepilnametė. M. N. savo parodymuose neneigė neteisėtai disponavęs psichotropine medžiaga – metamfetaminu, tačiau tvirtino nelenkęs nukentėjusiosios kartu su juo vartoti šią psichotropinę medžiagą. Nuosprendį priėmęs teismas Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka išsamiai patikrino tokius nuteistojo M. N. parodymus ir pagrįstai juos atmetė konstatavęs, kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims ir yra nepatikimi. Apeliacinės instancijos teismas su tokia nuosprendį priėmusio teismo išvada dėl nuteistojo M. N. byloje duotų parodymų vertinimo sutinka.

Iš nukentėjusiosios A. B. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji su M. N. iki įvykio buvo pažįstama apie dvejus metus. 2010 m. vasario 21 d. M. N. pasiūlė jai susitikti. Apie 16 valandą jie susitiko Vilniuje, prie Halės turgaus. Kartu su nukentėjusiąja buvo jos draugė D. V.. Nukentėjusioji, D. V. ir M. N. laiką leido važinėdami automobiliu bei svečiuodamiesi pas nuteistojo draugą, vardu „Kevinas“. Apie 20 valandą M. N. parvežė D. V. namo ir kartu su nukentėjusiąja nuvyko į Kojelevičiaus gatvę, kur jis įsigijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino. A. B. paprašė ją parvežti namo, tačiau M. N. atsakė, kad prieš tai nori suvartoti įsigytą metamfetaminą. Nuvažiavęs į Belmonto gatvę automobilyje jis vartojo psichotropines medžiagas ir įkalbinėjo tai daryti nukentėjusiąją. A. B. teigė iš pradžių atsisakiusi, tačiau vėliau kartu su nuteistuoju vartojo metamfetaminą, įtraukdama miltelius į nosį. Netrukus po to M. N. persėdo ant nukentėjusiosios sėdynės ir ėmė ją bučiuoti. A. B. verkė, prašė nelįsti, bandė jį atstumti. Tačiau M. N. sudavė jai vieną smūgį delnu į veidą ir toliau ją bučiavo, glostė, ėmė nurenginėti. Numovęs nukentėjusiajai kelnes ir apatines kelnaites nuteistasis ėmė su ja lytiškai santykiauti analiniu ir vaginaliniu būdais. Lytinio santykiavimo metu M. N. buvo suėmęs A. B. už plaukų, sudavė delnu į veidą ir smaugė. Nukentėjusioji teigė nežinanti, ar M. N. baigė lytinį aktą, t.y. ar jam išsiliejo sperma. Po kurio laiko M. N. parvežė nukentėjusiąją namo. Dėl patirtų išgyvenimų A. B. skutimosi peiliuku susipjaustė sau ranką. Netrukus Katedros aikštėje ji susitiko su draugu A. B., kuriam papasakojo apie patirtą lytinę prievartą. Pastarasis mobiliojo ryšio telefonu apie tai pranešė nukentėjusiosios seseriai A. B., kuri kartu su nukentėjusiąją nuvyko į policijos komisariatą. Po kurio laiko A. B. iš M. N. gavo trumpąją SMS žinutę, kurioje jis atsiprašė, kad viskas taip įvyko. Šios apklausos metu nukentėjusioji taip pat patvirtino, jog M. N. žinojo jos amžių, kadangi jiems susipažinus ji buvo minėjusi, kad jai yra 15 ar 16 metų (3 t. 50-54 b.l.). Apklausta apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji A. B. patvirtino tokius savo parodymus ir papildomai paaiškino, kad nuteistasis M. N. žinojo, kad ji yra nepilnametė, kadangi 2009 metų gruodžio mėnesį ji bendravo su juo mobiliojo ryšio telefonu ir pasakė, kad švenčia septynioliktąjį gimtadienį. Iš esmės analogiškas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nukentėjusioji A. B. nurodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Šių apklausų metu nukentėjusioji tvirtino, kad 2010 m. vasario 21 d. ji buvo susitikusi su M. N., jo įkalbėta vartojo psichotropines medžiagas, po ko šis, vartodamas fizinį ir psichologinį smurtą, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą analiniu ir vaginaliniu būdais (1 t. 29-30, 32-33, 34-40, 41-44 b.l., 2 t. 140-141 b.l.).

Priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, pirmiau aptarti nukentėjusiosios A. B. parodymai sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis – liudytojų D. V., A. B., A. B. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadų duomenimis, objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja D. V. patvirtino, kad 2010 m. vasario 21 d. kartu su nukentėjusiąja A. B. buvo susitikusi su M. N.. Visi jie M. N. automobiliu nuvažiavo į Liepkalnio rajoną, kur pastarasis vartojo psichotropines medžiagas. Vėliau nuvyko pas nuteistojo draugą vardu „Kevinas“, o apie 20 val. M. N. ją automobiliu parvežė namo. Kitą dieną jai paskambinusi A. B. papasakojo, kad M. N. prieš ją smurtavo ir išžagino (3 t. 55-56 b.l.). Nukentėjusiosios sesuo A. B. buvo apklausta pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Šių apklausų metu ji vienodai ir nuosekliai tvirtino, kad 2010 m. vasario 21 d. A. B. draugas A. B. mobiliojo ryšio telefonu jai pranešė, jog sesuo buvo išžaginta. Atvykusi pas seserį pamatė, kad ši yra labai pasimetusi, išsigandusi, jos ranka supjaustyta. A. B. papasakojo, jog ją Belmonto gatvėje automobilyje išžagino M. N.. Netrukus A. B. iškvietė medikus bei policijos pareigūnus (3 t. 56-57 b.l.). Tokius liudytojos A. B. parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. B.. Iš jo parodymų matyti, kad 2010 m. vasario 21 d., vakare, jis susitiko su A. B., kuri verkė, buvo išsigandusi, susižalojusi ranką. A. B. jam papasakojo, kad ją išžagino jos pažįstamas M. N.. Netrukus liudytojas susisiekė su A. B. ir papasakojo apie A. B. patirtą seksualinę prievartą (3 t. 57-58 b.l.). Nukentėjusiosios A. B. parodymus apie tai, kad netrukus po nusikalstamų veikų padarymo M. N. jai atsiuntė trumpąją SMS žinutę nurodydamas, kad dėl to, kas įvyko atsiprašo, patvirtina A. B. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolas. Šiame protokole užfiksuota, kad 2010 m. vasario 21 d., 23.25 val., iš M. N. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiosios A. B. mobiliojo ryšio telefoną buvo išsiųsta trumpoji SMS žinutė su tekstu „nepyk, jei abidil. Tikrai nenorėjau įskaudinti“ (1 t. 53-55 b.l.). Pats M. N. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti, kodėl nukentėjusiajai A. B. siuntė tokio pobūdžio trumpąją SMS žinutę, jeigu, pagal jo parodymus, lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu. Aiškindamas šios žinutės parašymo tikslą ir aplinkybes nuteistasis pirmosios instancijos teisme teigė, kad po lytinių santykių A. B. parvežus namo, ši paprašė iš jo pinigų. Tačiau M. N. pinigų neturėjo, todėl atsisakė jų duoti. Nuteistojo teigimu, A. B. dėl to labai supyko, todėl tos pačios dienos vakare jis parašė minėto turinio SMS žinutę. Toks M. N. aiškinimas paneigiamas nuosekliais nukentėjusiosios A. B. parodymais, kuriuose ji viso proceso metu neigė prašiusi iš M. N. pinigų. Be to, apklausta apeliacinės instancijos teisme A. B. paaiškino, kad, jos manymu, M. N. tokio turinio trumpąją SMS žinutę siuntė norėdamas atsiprašyti už jos atžvilgiu įvykdytas nusikalstamas veikas.

Bylos medžiagoje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios A. B. parodymus apie tai, kad ji 2010 m. vasario 21 d. kartu su nuteistuoju M. N. vartojo psichotropines medžiagas – metamfetaminą. Iš šios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad netrukus po nusikalstamų veikų padarymo, 2010 m. vasario 22 d., A. B. šlapime rasta metamfetamino ir metamizolio pėdsakų (1 t. 50 b.l.). Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad tepinėliuose ir tamponuose su A. B. makšties, tiesiosios žarnos turiniu rasti pavieniai spermijai ir sperminis skystis. Tampone su burnos turiniu spermijų nerasta, rasti sperminio skysčio pėdsakai (1 t. 46-48 b.l.). Nuteistasis M. N. apeliacinės instancijos teisme tvirtino, jog jo pateiktą gynybinę versiją apie abipusį geranorišką susitarimą lytiškai santykiauti, patvirtina pirmiau minėta teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiosios A. B. burnoje rasti sperminio skysčio pėdsakai. Ši aplinkybė, nuteistojo teigimu, patvirtina jo parodymus apie tai, kad jis su nukentėjusiąją santykiavo oraliniu būdu ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. byloje duoti parodymai, kuriuose ji neigia tenkinusi nuteistojo lytinę aistrą oraliniu būdu, yra nepatikimi. Tokie M. N. argumentai paneigiamai byloje surinktais duomenimis. Nukentėjusioji A. B. pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose paaiškino, jog sperminio skysčio pėdsakai jos burnoje galėjo būti rasti todėl, kad M. N. kišo pirštus jai į burną bei pats juos laižė, prieš tai rankomis lietęs savo lytinį organą. Tokie nukentėjusiosios paaiškinimai yra logiški ir sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Teisiamajame posėdyje apklausta pirmiau minėtą išvadą davusi specialistė I. Linkevičienė patvirtino, kad A. B. burnoje buvo rastas labai mažas sperminio skysčio kiekis, todėl neatmetama galimybė, kad jis galėjo patekti į burną kišant pirštus (3 t. 129-130 b.l.).

Taigi priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios A. B. parodymai dėl esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs ir vienodi, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinių, nei loginių kliūčių jais remtis priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistasis M. N. 2010 m. vasario 21 d., apie 20 valandą, Belmonto gatvėje, Vilniuje, lenkė nepilnametę A. B. vartoti psichotropines medžiagas ir pats jas vartojo, po ko, naudodamas fizinį ir psichinį smurtą, palaužė nukentėjusiosios valią ir vaginaliniu bei analiniu būdu tenkino su ja savo lytinę aistrą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais duomenimis patikimai nustatyta ir ta aplinkybė, kad nuteistasis M. N. žinojo ir suprato, kad A. B. yra nepilnametė. Pagal formuojamą teismų praktiką, išžaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 straipsnio 3 ar 4 dalį, o seksualinis prievartavimas pagal BK 150 straipsnio 3 ar 4 dalį tuo atveju, jei kaltininkas pagal bylos aplinkybes, nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti nukentėjusįjį esant mažametį ar nepilnametį. Nukentėjusiosios parodymais patikimai nustatyta, to savo parodymuose neneigia ir nuteistasis, kad jie buvo pažįstami ir bendravo nuo 2008 metų. A. B. nuteistajam ne kartą buvo nurodžiusi savo amžių, kuris nesiekė pilnametystės. Todėl M. N. negalėjo nežinoti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. B. buvo nepilnametė. Šią išvadą patvirtina ir nukentėjusiosios fiziniai duomenys. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nukentėjusioji yra itin smulkaus kūno sudėjimo, vaikiškų veido bruožų, todėl M. N., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, negalėjo nesuprasti, kad A. B. yra nepilnametė.

Kaip teisingai nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji A. B. iki 2010 m. vasario 21 d. jau buvo vartojusi narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau ši aplinkybė nepašalina M. N. baudžiamosios atsakomybės pagal 264 straipsnio 2 dalį. Pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį atsako tas, kas padėjo nepilnamečiui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo objektas – nepilnamečio sveikata, kuriai narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas neabejotinai kelia pavojų. Lenkimu vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia, kad nepilnametis nukentėjusysis imtų vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Lenkimas gali pasireikšti nukentėjusiojo įkalbinėjimu, siūlymu, patarimais, apgaule ir pan. Vadinasi, sprendžiant klausimą dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 264 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, ar šis kokiais nors aktyviais veiksmais skatino nepilnametį vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Tuo tarpu veikų kvalifikavimui pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį neturi reikšmės, ar asmuo, kuris lenkiamas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, anksčiau jas vartojo, ar jų nevartojo, ar vartojo epizodiškai. Akivaizdu, kad nepilnametis asmuo dėl nepakankamos socialines, psichinės ir fizinės brandos negali tinkamai suvokti savo veiksmų pavojingumo, todėl bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis skatinamas vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas, kelia tiesioginę grėsmę nepilnamečio sveikatai ir yra draudžiami. Šiuo atveju bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistasis M. N. 2010 m. vasario 21 d. įgijo ne daugiau kaip 0,2 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Tą pačią dieną jis, žinodamas, kad nepilnametė A. B. yra ir anksčiau vartojusi šią psichotropinę medžiagą, jos akivaizdoje vartojo metamfetaminą, taip savo elgesiu sudarydamas palankią situaciją paskatinti ir įkalbėti nukentėjusiąją vartoti psichotropines medžiagas kartu. Nuteistasis taip pat aktyviai įkalbinėjo A. B. kartu su juo vartoti metamfetaminą, o po to suteikė jai miltelių pavidalo psichotropinių medžiagų ir įkalbėjo įtraukti jų į nosį. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. N. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 264 straipsnio 2 dalį.

Bausmė M. N. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Tiek atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtosios bausmės, tiek nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, to neprašoma ir apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. N. gynėjo Algimanto Šliaupos apeliacinį skundą atmesti.