- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-10
- Bylos Nr.
- eI-816-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00028-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- Kretingos medžiotojų klubo „Minija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Regimantas Špelveris
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjo Kretingos medžiotojų klubo „Minija“ atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Aurelijai Jansonienei,
2015 m. vasario 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kretingos medžiotojų klubo „Minija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentui dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (11.7)-LV10-LV10-315 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Kretingos medžiotojų klubas „Minija“ (toliau – ir MK „Minija“) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (11.7)-LV10-LV10-315 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktas Nr. (6)-LT1-273 dalyje dėl mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiavimo teisingumo.
Nurodo, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo akte Nr. (6)-LT1-273 (toliau – Patikrinimo aktas) nustatyti nedeklaruoti medžioklės plotai pagal kategorijas: 666,6 ha I kategorijos; 24,5 ha IV kategorijos; 5 238,8 ha VI kategorijos; 87,9 ha VII kategorijos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – viso paskaičiuotas mokestis sudaro 10 079,94 Eur (34 804 Lt).
Pareiškėjas teigia, kad ginčo tarp šalių dėl faktinių bylos aplinkybių nėra ir išdėsto šias įrašomų į mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracijos duomenų pateikimo aplinkybes. Nurodo, kad pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. MK „Minija“ išduoto leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. LG2-82 priedo Nr. 3 lentelę apie medžioklės plotų dydį bei paskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiems gyvūnams gyventi ir veistis bei pagal medžioklės plotų vieneto „Minija“ medžioklėtvarkos projektą yra šios kategorijos medžioklės plotai: I kategorijos – 1 127,6 ha; II kategorijos – 913,6 ha; III kategorijos – 694,7 ha; IV kategorijos – 202,5 ha; V kategorijos – 0; VI kategorijos – 5 344,8 ha; VII kategorijos – 87,9 ha. Teigia, jog MK „Minija“ sekretoriaus ir finansininko pareigas atliekantis A. R., kuris nuo 2003 metų pildė deklaracijas už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, dėl apsirikimo ir nežinojimo, kad pasikeitė deklaruojamų plotų dydis, įrašė blogus skaičius, t.y. pagal 2003 m. rugsėjo 18 d. MK „Minija“ išduoto leidimo pagrindu suformuotą ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento patvirtintą medžioklėtvarkos projektą, kuriame buvo nurodyta, kad MK „Minija“ medžioklės plotų vienete, esančiame Kretingos rajono savivaldybėje yra: 461 ha I kategorijos; 1 670 ha II kategorijos; 762 ha III kategorijos; 178 ha IV kategorijos; 3 312 ha V kategorijos ir 106 VI kategorijos medžioklės plotų. Teigia, kad ši techninė bei apsirikimo klaida paaiškėjo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai atlikus patikrinimą ir surašius Patikrinimo aktą. Atsakovas teigia patikslinęs ne tik tikrinamojo laikotarpio (2013 metų) deklaracijas, bet ir mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijas už 2009-2012 metus ir sumokėjo papildomai 4 200 Lt mokesčio bei 777,07 Lt delspinigių.
Teigia, kad A. R. veiksmai nebuvo tyčiniai, siekiant deklaruoti mažesnius medžioklės plotus ir mokėti mažesnius mokesčius, o tik suklydimas teikiant pasikeitusius ir pasenusius duomenis. Pabrėžia, kad tam tikros deklaruojamų medžioklės plotų kategorijos buvo pateikiamos didesnės nei faktiškai turimos pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. leidimo Nr. LG2-82 3 priedą ir medžioklės plotų vieneto „Minija“ medžioklėtvarkos projekto 1.1 lentelę.
Nurodo, kad pagal pirminę mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją už 2013 metus, kuri buvo pateikta 2014 m. sausio 16 d., buvo paskaičiuota 6 357 Lt mokesčio suma, o patikslintoje deklaracijoje, pateiktoje 2014 m. spalio 27 d., kurioje ištaisytos medžioklės plotų kategorijos ir medžioklės plotų dydžiai, paskaičiuota 7 138 Lt mokesčio suma. Pažymi, kad A. R. netyčinė klaida lėmė aplinkybę, kad valstybės biudžetui buvo nesumokėta 781 Lt ir vėliau ši klaida ištaisyta, todėl paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 10 079,94 Eur (34 804 Lt) sumai yra neadekvatus, neproporcingas ir neteisingas padarytos žalos (neteisingai deklaruoto ir nesumokėto 781 Lt mokesčio) valstybės biudžeto dydžiui. Atkreipia dėmesį, kad MK „Minija“ kaip juridinis asmuo, ūkine-komercine veikla neužsiima, pajamų negauna ir nekilnojamojo turto neturi; klubo pajamas sudaro klubo narių stojamieji, metiniai, medžioklės svečių vienkartiniai mokesčiai bei keleto dirbančių medžiotojų pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą pervedami 2 procentų pajamų mokesčio. Per metus MK „Minija“ pajamos sudaro apie 13 125 Lt. Iš surinktų pinigų yra mokamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (7 600 Lt), žiemą perkami pašarai gyvūnų ir žvėrių maitinimui (3 700 Lt), patalpų nuomai (2 000 Lt) Todėl paskaičiuotas ir reikalaujamas sumokėti 10 kartų padidintas mokesčio tarifas MK „Minija“ nevykdančiam jokios ūkinės-finansinės veiklos, negaunančiam jokio pelno, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei finansiškai neįvykdomas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Regimantas Špelveris, prašydamas skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais, išdėstė alternatyvų prašymą sumažinti skundžiamame sprendime nurodytą mokesčio sumą iki 2 261,93 Eur (7 810 Lt ).
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė Aurelija Jansonienė prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. planinio patikrinimo metu atlikus mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius apskaičiavimo teisingumo patikrinimą nustatyta, jog MK „Minija“ deklaravo mažesnius medžioklės plotus, negu nustatyta 2013 m. rugsėjo 19 d. leidime Nr. LG2-82 bei medžioklėtvarkos projekte ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 3 dalį. Nustatyti nedeklaruoti medžioklės plotai pagal kategorijas: 666,6 ha I kategorijos; 24,5 ha IV kategorijos; 5 238,8 ha VI kategorijos; 87,9 ha VII kategorijos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 10 079,94 Eur (34 804 Lt).
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog ginčo tarp šalių nėra, kad mokestis už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą už 2013 metus buvo paskaičiuotas neteisingai. Pareiškėjas pripažįsta, kad dėl apsirikimo ir nežinojimo deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis.
Pažymi, jog nors pareiškėjas teigia, kad deklaracijose už medžiojamų gyvūnų išteklius dėl apsirikimo ir nežinojimo apie pasikeitusius deklaruojamų plotų dydžius deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis bei kad už tokią netyčinę ir neapdairią veiklą pildant deklaracijas ir mokant mokesčius atlikti veiksmai turėtų būti vertinami per sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, netaikant mokesčio apskaičiavimo 10 kartų didesniu tarifu, tačiau Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota kaltės forma, šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, neišskiriant tyčinės ar netyčinės kaltės formos, aiškiai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir/ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pažymi, kad atsakovui nesuteikta teisė vertinti pareiškėjo veiksmų per protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog klaida padaryta dėl klubo sekretoriaus ir finansininko A. R. apsirikimo ar nežinojimo paneigtina faktu, kad A. R. pats asmeniškai pasirašė ant 2013 m. spalio 7 d. lydraščio Nr. (4)-LV4-2966, kad leidimą gavo, todėl jis žinojo apie naują leidimą, naujas jo sąlygas ir pasikeitusius plotų dydžius.
Teigia, jog pareiškėjas skunde nurodytais argumentais ir prie jo pridedamais dokumentais neįrodė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą pagal patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, neteisingai vertino rašytinius įrodymus bei neteisingai taikė teisės aktų reikalavimus. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas teisingai nustatė, kad MK „Minija“, deklaruodamas mokestį už medžiojamų gyvūnų išteklius už 2013 metus, deklaravo mažesnius medžioklės plotus, negu nustatyta 2013 m. rugsėjo 19 d. leidime Nr. LG2-82 bei medžioklės plotų vieneto „Minija“ medžioklėtvarkos projekte ir juos apmokestino didesniu tarifu, ginčijamas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. (11.7)-LV10-315 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (11.7)-LV10-315, „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktas Nr. (6)-LT1-273 dalyje dėl mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiavimo teisingumo.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, atlikusi planinį Kretingos medžiotojų klubo „Minija“ dokumentacijos patikrinimą už 2013 metų II pusmečio ir 2014 metų I pusmečio sezonus bei mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiavimo už 2013 metus teisingumą, 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktu Nr. (6)-LT1-273 (minėta, toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad MK „Minija“ deklaravo mažesnius medžioklės plotus negu nustatyta 2013 m. rugsėjo 19 d. leidime naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. LG2-82 bei medžioklėtvarkos projekte. Konstatuota, kad tuo pažeistos Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatos. Patikrinimo akte nustatyti šie nedeklaruoti medžioklės plotai pagal kategorijas: 666,6 ha I kategorijos; 24,5 ha IV kategorijos; 5 238,8 ha VI kategorijos; 87,9 ha VII kategorijos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 10 079,94 Eur (34 804 Lt).
Rašytine bylos medžiaga ir proceso šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. rugsėjo 19 d. Kretingos medžiotojų klubui „Minija“ išdavė leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. LG2-82 (toliau – ir 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidimas), kuris suteikia pareiškėjui teisę medžioti medžioklės plotų vienete, esančiame Kretingos rajono savivaldybėje. Pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidimo priedą Nr. 3 – lentelę apie medžioklės plotų paskirstymą kategorijomis pagal tinkamumą medžiojamiems gyvūnams gyventi ir veistis bei pagal medžioklės plotų vieneto „Minija“ medžioklėtvarkos projektą, kurį 2008 metais parengė Lietuvos valstybinis miškotvarkos institutas ir jį 2009 m gruodžio 14 d. suderino su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, 1.1 lentelę MK „Minija“ medžioklės plotų vienete, esančiame Kretingos rajono savivaldybėje, yra šios kategorijos medžioklės plotai: I kategorijos – 1 127,6 ha; II kategorijos – 913,6 ha; III kategorijos – 694,7 ha; IV kategorijos – 202,5 ha; V kategorijos – 0; VI kategorijos – 5 344,8 ha; VII kategorijos – 87,9 ha.
Atlikus mokesčio apskaičiavimo teisingumo patikrinimą nustatyta, kad MK „Minija“ už 2013 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014 m. sausio 21 d. pateiktoje deklaracijoje deklaravo 461 ha I kategorijos, 1 670 ha II kategorijos, 762 ha III kategorijos, 178 ha IV kategorijos, 3 312 ha V kategorijos ir 106 ha VI kategorijos medžioklės plotų.
Tokiu būdu, Patikrinimo akte pagrįstai nustatyti tokie nedeklaruoti medžioklės plotai pagal kategorijas: I kategorijos – 666,6 ha, IV kategorijos – 24,5 ha; VI kategorijos – 5 238,8 ha; VII kategorijos – 87,9 ha ir ginčo tarp šalių dėl šios faktinės aplinkybės nėra.
Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Vadovaujantis minėta nuostata, pareiškėjui už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – viso 10 079,94 Eur (34 804 Lt).
Skundžiamu sprendimu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas patvirtino Patikrinimo aktą dalyje dėl mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiavimo teisingumą, t. y. patvirtino, kad pagrįstai už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas 10 079,94 Eur (34 804 Lt) mokestis.
Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl faktinių bylos aplinkybių nėra, tačiau pareiškėjas skundžiamą sprendimą ginčija dėl paskaičiuoto mokesčio dydžio neadekvatumo padarytam pažeidimui, remdamasis mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos duomenų pateikimo aplinkybėmis, pareiškėjo finansine padėtimi bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl teismas turi įvertinti, ar nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundo tenkinimui.
Pagrindinius mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (tame tarpe medžiojamųjų gyvūnų išteklius) apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas. Valstybiniai gamtos ištekliai, esantys mokesčio objektu, detalizuoti minėto įstatymo 4 straipsnyje, kurio 3 punkte numatyta, kad mokesčio objektu yra medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio statymo 3 priede. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, išskyrus biologinio profilio mokslo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus.
Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 3 priede nustatytą mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį.
Atitinkami medžioklės plotai, teisė jais naudotis suteikiami leidimais medžiojamų gyvūnų ištekliams naudoti. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią leidimas medžiojamų gyvūnų ištekliams naudoti – dokumentas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete bei šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numatanti, kad teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad išduodamame leidime naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete turi būti nurodoma: 1) medžioklės plotų vienetas ir medžioklės plotų naudotojas, kuriam išduodamas leidimas; 2) sąlygos ir apribojimai dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant; 3) leidimo galiojimo laikas, jo panaikinimo bei galiojimo pratęsimo sąlygos; 4) medžioklėtvarkos projektu nustatytos medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos.
Aptartų teisė normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad galutinis teisę naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius suteikiantis dokumentas yra leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius, todėl mokestis už medžiojamų gyvūnų išteklius turi būti apskaičiuojamas remiantis jame esančiais duomenimis ir nagrinėjamoje byloje toks dokumentas yra 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidimas.
Nors pareiškėjas teigia, kad MK „Minija“ sekretorius ir finansininkas A. R., nežinodamas apie pasikeitusius deklaruojamus plotus, 2014 m. sausio 16 d. deklaracijoje nurodė 2003 m. rugsėjo 18 d. leidime buvusius duomenis, tačiau teismas nežinojimo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Pareiškėjas skunde nurodo, kad minėtas asmuo deklaracijas pildo nuo 2003 metų, todėl preziumuojama, jog jam žinoma deklaracijų pildymo tvarka. Byloje pateiktas atsakovo 2013 m. spalio 7 d. raštas Nr. (4)-LV4-2966 patvirtina, kad A. R. pats asmeniškai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente 2013 m. spalio 7 d. gavo 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidimą, todėl privalėjo žinoti, kad šiame leidime medžioklės plotų paskirstymas kategorijomis pagal tinkamumą medžiojamiems gyvūnams gyventi ir veistis yra kitoks, nei prieš tai buvusiame 2003 m. rugsėjo 18 d. leidime.
Pažymėtina tai, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančioje mokesčio už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, neišskiriama tyčinė ar netyčinė kaltės forma, tik nustatyta, kad mokestis šiuo atveju apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 1, 2, ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Teismas, svarstydamas skundžiamu sprendimu patvirtintame Patikrinimo akte nustatyto mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą sumažinimą, vertina tai, kad pagal pirminę mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją už 2013 metus, kurią pareiškėjas pateikė 2014 m. sausio 16 d., buvo paskaičiuota 6 357 Lt mokesčio suma, o ištaisius medžioklės plotų kategorijos ir medžioklės plotų dydžius pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidimo duomenis 2014 m. spalio 27 d. pateiktoje patikslintoje deklaracijoje paskaičiuota 7 138 Lt mokesčio suma, kas leidžia daryti išvadą, jog realiai valstybės biudžetui buvo nesumokėta 781 Lt suma. Tačiau, remiantis prieš tai paminėto Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjui paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 10 079,94 Eur (34 804 Lt) sumai.
Pareiškėjas teigia, jog paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 10 079,94 Eur sumai yra neadekvatus, neproporcingas ir neteisingas padarytos žalos (neteisingai deklaruoto ir nesumokėto 781 Lt mokesčio) valstybės biudžeto dydžiui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.
Nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjo veiksmus, reikšminga aplinkybe pripažįstama tai, jog MK „Minija“ iki klaidingos deklaracijos pateikimo tinkamai deklaruodavo medžioklės plotus ir mokėjo atitinkamus mokesčius, todėl pripažintina, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti dalį naudojamų medžioklės plotų ir turėti mokestinės naudos. Dėl deklaraciją pildžiusio asmens neatidumo, galimai susijusio su jo senyvu amžiumi (A. R. gimė 1937 metais) aptariamoje deklaracijoje buvo pateikti klaidingi duomenys apie medžioklės plotus, nurodant ne 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidime pateiktą medžioklės plotų paskirstymą kategorijomis pagal tinkamumą medžiojamiems gyvūnams gyventi ir veistis, tačiau prieš tai buvusiame 2003 m. rugsėjo 18 d. leidime, todėl imperatyvių reikalavimų aplinkosaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Taip pat teismas atsižvelgia ir į pareiškėjo veiklos pobūdį (pareiškėjas nevykdo ūkinės-finansinės veikos) bei į finansinę padėtį. Byloje pateiktas 2014 m. balandžio 19 d. MK „Minija“ ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo aktas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. balandžio 19 d., kuriame nurodyta, kad pareiškėjas turėjo 16 225 Lt pajamų bei 15 817,55 Lt išlaidų.
Aptartų aplinkybių pagrindu skundas tenkintinas iš dalies: Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (11.7)-LV10-315, „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį už nedeklaruotus 2013 metais naudotus medžioklės plotus sumažinti pusiau, t.y. iki 5 039,97 Eur.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo Kretingos medžiotojų klubo „Minija“ skundą tenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (11.7)-LV10-315, „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį už nedeklaruotus 2013 metais naudotus medžioklės plotus sumažinti pusiau, t.y. iki 5 039,97 Eur.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.