Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-957-1017/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-10
Bylos Nr.
1-957-1017/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42559-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
O. K.
Nukentėjusysis
V. Č., J. Č.
Nuteistasis
O. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-957-1017/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42559-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.2.4.4.2.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajai O. K., jos gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentėjusiesiems V. Č., J. Č.,vertėjai Julijai Portnovai,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, nuo 2024 m. sausio 10 d. registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), išsiskyrusi, turinti mažametę dukrą (kurios gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu), teista, paskutiniai teistumai:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio. Taip pat, jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 16 d., ir turto konfiskavimas, išieškant į valstybės biudžetą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 920 Eur;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 48 parų arešto bausme;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir nuteistajai O. K. paskirta galutinė subendrinta 68 parų arešto bausmė (bausmė atlikta 2024 m. sausio 4 d.);

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. K. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: ji 2023 m. lapkričio 5 d., apie 9.24 val., būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė savo motinai V. Č. į veido sritį (į nosį), dėl ko pastarajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodine kraujosruva kairio nosies prieangio srityje, nosies kaulų lūžiu, kraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje.

Taip pat, O. K. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: ji 2023 m. lapkričio 5 d., apie 9.24 val., būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jos tėvui J. Č. ginant sutuoktinę V. Č., staliuko rėmu sudavė J. Č. į kaktą, o jam nukritus, spardė jį į įvairias kūno vietas, dėl ko pastarajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos viršugalvyje, poodinės kraujosruvos veido dešinėje, odos įbrėžimų dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimų kairiame dilbyje ir kairėje blauzdoje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji O. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad minėtas įvykis įvyko jos tėvų namuose, kuriuose tuo metu kaltinamoji gyveno. Konfliktas tarp jos ir tėvų įvyko neplanuotai. Tuo metu ji buvo emociškai nusilpusi (jai yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), be to, ji išgyveno sunkias ir skaudžias skyrybas), dėl to tą dieną jautėsi emociškai prastai, buvo jautri ir pavartojusi vyno. Galvojo, kad suvartotas vynas padės jai numalšinti emocinį blogumą ir lengviausiu keliu pasikels savo emocinį foną, tačiau vietoj to, jos emocijos prapliupo į kitą pusę ir taip prasidėjo jos žodinis konfliktas su tėvais. Ji prieš tėvus pakėlė balsą, pradėjo įrodinėti savo tiesas, o tėvai su jos tiesomis nesutiko, tuomet ji ėmė agresyviau jas įrodinėti, po ko žodinis konfliktas perėjo į fizinį konfliktą – jie susistumdė, ji pastūmė savo mamą, kurią ginti atėjo tėvas. Tėvas ją pastūmė ir ji nukrito, dėl to metė į tėvą stiklinį staliuką ir tas numestas į tėvą baldas jį sužeidė. Tėvas nuo į jį paleisto baldo parkrito, ji dar priėjusi prie jo į jį spyrė, tačiau dėl apimto emocinio chaoso nesuvokė, ką daro. Galėjo taip būti, kad mesdama staliuką juo pataikė tėvui į kaktą – tuo metu nežiūrėjo, kur tiksliai staliukas skrido; galėjo padaryti tėvui kaltinime nurodytus sužalojimus. O savo motiną ne tik pastūmė, bet ir kliudė su savo alkūne motinos nosį, dėl ko motinai lūžo nosis; galėjo būti taip, kad sudavė smūgį kumščiu. Nurodė, jog minėtas įvykis įvyko dėl jos suvartoto alkoholio ir turimos jam priklausomybės; po minėto įvykio daugiau alkoholio nevartojo; šiuo metu yra užsikodavusi, gydosi ambulatoriškai, išklausė alkoholio žalos kursus, planuoja pradėti lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus. Taip pat, jai yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl to ji lanko psichoterapiją (du kartus per savaitę (duomenys neskelbtini) poliklinikoje) ir gydosi vaistais. Ji apmastė savo elgesį, pyksta ant savęs ir nebegali žiūrėti į alkoholį, jai nuo jo kyla šleikštulys. Šiuo metu gyvena su sugyventiniu, kuris nevartoja alkoholiu, deda pastangas siekdamas susitvarkyti savo santykius su dukra ir sudarant dukrai sąlygas gyventi su ja; aktyviai ieškosi darbo (laukia keli baigiamieji darbo pokalbiai dėl įdarbinimo), mano, kad neužilgo įsidarbins. Ji atsiprašė savo tėvų (papildomai tą padarė ir teisiamojo posėdžio metu), labai gailisi dėl tokio savo elgesio, suprato kokie tėvai jai yra brangūs, be to, atlikdama arešto bausmę suprato savo blogo elgesio pasekmes ir nenori daugiau nusikalsti, nori tęsti gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui ir padėti tėvams. Sutinka atlyginti žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai pagal jų pareikštą civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 13-17).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. Č. nurodė, kad atleido dukteriai, jie susitaikė. Dukra labai stengiasi ir intensyviai gydosi nuo priklausomybės alkoholiui; tikisi, jog jai pagerės. Mano, kad apsauga nuo dukros yra nebereikalinga. Nurodė, jog dukros veiksmų prieš tėvą nematė (t. 2, b. l. 13-17).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. Č. nurodė, kad santykiai su dukra buvo ir yra geri, sutinka, jog dukra pas juos lankytųsi. Jiems dukra yra labai reikalinga, kadangi jie yra garbaus amžiaus, ji jų paskutinė viltis (t. 2, b. l. 13-17).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kiti bylos duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. Č. nurodė, kad 2023 m. lapkričio 5 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu, kuriuose gyvena ilgai kartu su savo vyru J. Č., ji atėjo pas savo vyrą į kambarį, kuris susirgo gripu. Atnešus vyrui maisto, tuo metu atėjo akivaizdžiai neblaivi dukra O. K. bei pradėjo reikalauti jai priklausančio mobilaus ryšio telefono ,,Samsung“, ji jai atsakė, kad ji turi savo nuosavą telefoną ir savo neduos paskambinti. Išgirdus neigiamą atsakymą, O. K. vieną kartą trenkė iš rankos kumščiu (iš kurios rankos trenkė, ji tiksliai neatsimena) nukentėjusiajai į nosies sritį, dėl ko ji pajuto didelį fizinį skausmą. Būdama šoko būsenoje, ji nepajuto, kiek jai skaudėjo, bet po šio smūgio pradėjo iš nosies labai stipriai bėgti kraujas. J. Č., pamatęs šią situaciją, ją pradėjo ginti. Kai vyras pradėjo ją ginti nuo O. K., ji surėkė, kad bėgtų nuo jos ir ji tuo metu bėgo skambinti į policiją. Kiek ji atsimena, vyras ištrūko iš O. K. rankos. Kaip vyko jų grumtynės, ji nežino, žino, kad vyras ištrūko ir jie pabėgo į namo verandą. Būdami verandoje, iškvietė policiją, skambindami į BPC ,,112“. Atvažiavus policijai ir GMP brigadai, pareigūnai pradėjo ieškoti O. K. apylinkėse, kadangi ji tuo metu pabėgo. Suradus O. K., uždarė į tarnybinį automobilį, o GMP brigada nukentėjusiąją pasiėmė ir nuvežė į RVUL. Su ja ir jos vyru dukra gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, policija į jų namus važiuoja dažnai dėl jos. Pagrinde konfliktai įvyksta dėl įvairiausių smulkmenų bei momentų, kad galėtų smurtauti prieš juos. O. K. prieš juos smurtauja jau nebe pirmą kartą. Nori, kad O. K. nesiartintų prie jų, kad nesilankytų pas juos bei negyventų kartu su jais (t. 1, b. l. 45-49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. Č. nurodė, jog 2023 m. lapkričio 5 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), adresu, kuriuo jis gyvena kartu su žmona V. Č. ir dukra O. K., į kambarį žmona jam atnešė maisto, tuo metu atėjo dukra O. K., kuri pradėjo iš mamos reikalauti mobiliojo ryšio telefono, tačiau žmona atsisakė duoti telefoną, dėl ko dukra jėga tempė telefoną, todėl tarp žmonos ir dukros įvyko konfliktas, kurio metu dukra motinai trenkė į veidą. Tai pamatęs, jis pradėjo ginti savo žmoną, atitraukė dukrą nuo žmonos ir parvertęs ant lovos bandė ją laikyti, tačiau dukra išsilaisvino, paėmė į rankas kėdę ir trenkė jam į kaktą, jis pajuto didelį fizinį skausmą, po to dukra pradėjo į jį mėtyti įvairius daiktus, t. y. lempą, staliuką (t. 1, b. l. 25-26).

BIRT žiūryklės duomenimis, 2023 m. lapkričio 5 d., 9.30 val. V. Č., paskambinusi telefonu Nr. 112, nurodė, kad neblaivi dukra mušasi, yra agresyvi, pranešėjai sulaužyta nosis, kraujuoja (t. 1, b. l. 6).

2023 m. lapkričio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad nukentėję asmenys yra V. Č. ir J. Č., smurtu įtariamas asmuo – O. K., jai nustatytas 1,30 promilių neblaivumas, pateikti pirminiai paaiškinimai (t. 1, b. l. 17-20).

2023 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Paimtas rėmas – kėdė. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 7-13).

2024 m. sausio 18 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas stalo rėmas, kuris grąžintas pagal pakvitavimą V. Č. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 57-58, 66-68).

2024 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Body kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrėtame vaizdo įraše, be kitų aplinkybių nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas gyvenamojo namo vidus, vaizdo įraše matyti kaip atvyksta pareigūnai, juos pasitinka asmuo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini) plaukų moteris su matoma žaizda nosies srityje, apsirengusi juodai – baltos spalvos dryžuotą megztinį) ir asmuo Nr. 2 ((duomenys neskelbtini) vyras su matoma žaizda kaktos srityje, apsirengęs pilkos spalvos marškinėlius su animacija bei mėlynos spalvos džinsus) bei įsileidžia juos į namus. Asmenys su pareigūnais bendrauja (duomenys neskelbtini) kalba. Matyti, kaip pareigūnai ieško asmens Nr. 3 ((duomenys neskelbtini) mergina, apsirengusi juodos spalvos striukę), kuri asmens Nr. 1 manymu yra jau pabėgusi. Pareigūnams beieškant asmens Nr. 3, girdėti, kaip asmuo Nr. 1 teigia, jog asmuo Nr. 3 naudojo fizinę jėgą tiek prieš asmenį Nr. 1, tiek prieš asmenį Nr. 2. Toliau pareigūnai apžiūri gyvenamojo namo antrame esančius kambarius. Atvykę medikai, pareigūnams nurodo, jog galimai matė asmenį Nr. 3. Medikams apibūdinus, kaip asmuo Nr. 3 atrodė, asmuo Nr. 1 patvirtina, jog tai tikrai asmuo Nr. 3 ir pareigūnai išvyksta ieškoti asmens Nr. 3. Tuo metu medikai apžiūri asmenį Nr. 1 ir asmenį Nr. 2. Apžiūrėtame vaizdo įraše, be kitų aplinkybių nurodyta, kad matyti kaip pareigūnai bendrauja su asmeniu Nr. 3, ji tuo metu jau buvo įsodinta į tarnybinį automobilį. Matyti, kad asmuo Nr. 3 yra apsiverkusi. Asmuo Nr. 3 pareigūnams nurodo, jog atvyko į namus pasiimti daiktų. Asmeniui Nr. 3 bandant pasiimti kompiuterį, asmuo Nr. 2 paėmė kompiuterį ir numėtė nuo laiptų, o tuomet čiupo asmenį Nr. 3 už plaukų, todėl asmuo Nr. 3 koja spyrė asmeniui Nr. 2 į nosies sritį ir pabėgo. Po pokalbio su asmeniu Nr. 3, pareigūnas pradeda fiksuoti įvykio vietą. Pareigūnui užėjus į namus, esantys medikai nurodo, jog veš asmenį Nr. 1 į Lazdynų ligoninę. Tuomet pareigūnas paprašo asmens Nr. 1 nupasakoti, kas šiandien nutiko. Asmuo Nr. 1 pasakoja, jog asmuo Nr. 3 grįžo apie 6.30 val. ryte, neblaiva, netvarkinga. Asmuo Nr. 1 girdėjo, kaip asmuo Nr. 3 su kažkuo kalbėjo telefonu ir pykosi. Tuomet asmuo Nr. 3 atėjo pas asmenį Nr. 1 ir pradėjo prašyti pasinaudoti telefonu, tačiau asmuo Nr. 1 atsisakė jai duoti telefoną. Todėl asmuo Nr. 3 ranka sudavė asmeniui Nr. 1 į nosies sritį, dėl ko moteris nukrito. Asmuo Nr. 2 tai pamatęs, puolė ginti asmenį Nr. 1, tačiau asmuo Nr. 3 ir jam sudavė į galvos sritį ir mušė kojomis. Apžiūrėtame vaizdo įraše, be kitų aplinkybių nurodyta, kad matyti kaip asmuo Nr. 1 sėdėdama medikų automobilyje, dar kartą nupasakoja, kas nutiko. Papildomai sužinoma, jog asmuo Nr. 3 elgėsi labai agresyviai ir gyvenamajame name laužė daiktus (staliuką, duris). Taip pat, sužinoma, jog asmenims pavyko pabėgti iš namų ir pasislėpti pavėsinėje nuo asmens Nr. 3. Asmuo Nr. 1 nurodo, jog asmuo Nr. 3 taip pat grasino padegti namus. Medikams ir pareigūnams tarpusavyje bendraujant sužinoma, jog medikams asmuo Nr. 3 nurodė, jog serga (duomenys neskelbtini), o pareigūnams nurodė, jog serga (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69-71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G3483/2023(01) nurodyta, kad J. Č. padaryta muštinė žaizda viršugalvyje poodinės kraujosruvos veido dešinėje, odos įbrėžimai dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje. Žaizda ir jos įbrėžimai padaryti kietą buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais) prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. Č. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais; neatmetama, kad galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (t. 1, b. l. 39-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 3623/2023 (01), kad V. Č. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodine kraujosruva kairio nosies prienagio srityje, nosies kaulų lūžiu, kraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 62-63).

Alkotesterio kvito duomenimis, kaltinamajai O. K. 2023 m. lapkričio 5 d., 12.46 val. buvo nustatytas 1,30 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 96).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamosios O. K. paaiškinimais teisme, taip pat nukentėjusiųjų V. Č. bei J. Č. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadomis dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų bei sveikatos sutrikdymo masto, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolo duomenimis, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamoji O. K. 2023 m. lapkričio 5 d., apie 9.24 val., būdama namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė savo motinai V. Č. į veido sritį (į nosį) ir taip jai (savo šeimos nariui) padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodine kraujosruva kairio nosies prieangio srityje, nosies kaulų lūžiu, kraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje. Po ko, J. Č. bandant apginti V. Č., kaltinamoji O. K. savo tėvui J. Č. tyčia staliuko rėmu sudavė į kaktą, o jam nukritus, spardė jį į įvairias kūno vietas. Šiais savo veiksmais kaltinamoji O. K. padarė nukentėjusiajam, t. y. savo šeimos nariui – tėvui J. Č. – nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršugalvyje, poodine kraujosruva veido dešinėje, odos įbrėžimu dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimu kairiame dilbyje ir kairėje blauzdoje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji O. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną buvo emociškai nusilpusi, dėl to nutarė pavartoti vyno, po ko tarp jos ir kartu gyvenančių tėvų kilo žodinis konfliktas, kuris perėjo į fizinį konfliktą – ji pastūmė savo motiną V. Č., be to, pastūmus motiną, kliudė savo alkūne motinos nosį, dėl ko jai lūžo nosis, vėliau teisiamojo posėdžio metu patikslino, jog galėjo būti ir taip, kad konflikto metu ji savo motinai sudavė smūgį kumščiu į nosį, t. y. pripažino, jog savo nusikalstamais veiksmais tyčia padarė V. Č. kaltinime nurodytus sužalojimus. Be to, kaltinamoji pripažino, kad kaltinamosios tėvui J. Č. atėjus ginti nukentėjusiosios V. Č., kaltinamoji paėmė stiklinį staliuką ir jį metė į tėvą bei taip jį pagriovė ir sužeidė, galėjo būti, kad mesdama staliuką pataikė tėvui į kaktą, taip pat, galėjo būti, jog po šio veiksmo ji priėjo prie gulinčio tėvo ir spyrė jam gulinčiam į įvairias kūno vietas, t. y. pripažino, jog savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. Č. kaltinime nurodytus sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ir detaliais nukentėjusiųjų V. Č. bei J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, be to, analogiški jų parodymai yra užfiksuoti ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo įrašuose, kuriuose matyti, kaip nukentėjusieji policijos pareigūnams nurodo įvykio aplinkybes, taip pat matosi V. Č. patirti sužalojimai, kurie vėliau buvo konstatuoti specialistų išvadose, šiose specialistų išvadose buvo nustatyti tikslūs nukentėjusiesiems nagrinėjamo įvykio metu padaryti sužalojimai bei jų sveikatos sutrikdymo mastas.

Konstatuotina, kad tokie kaltinamosios O. K. veiksmai, kuomet ji sudavė savo šeimos nariui – motinai V. Č. į veido sritį – nosį (t. y. į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvos sritį)), po ko stiklinio staliuko rėmu sudavė tėvui J. Č. į kaktą bei pastarajam pargriuvus ne kartą spyrė į įvairias jo kūno vietas, pripažintini tyčiniais. Kaltinamoji suvokė savo smurtinių veiksmų prieš tėvus pavojingumą, numatė, kad dėl jos vienas po kito sekusių veiksmų, ne kartą suduodant smūgius į gyvybiškai svarbias nukentėjusiųjų kūno vietas, taip pat suduodant smūgį sunkiu, aštrius kampus turinčiu daiktu, galėjo atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir tęsdama smurtinius veiksmus, jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog kaltinamosios O. K. veikoje, smurtavus prieš savo motiną – nukentėjusiąją V. Č., nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymiai, jos kaltė byloje įrodyta visiškai. Taip pat, byloje įrodyta, kad kaltinamosios O. K. veikoje, smurtavus prieš savo tėvą – nukentėjusįjį J. Č., nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, kaltinamosios kaltė byloje visiškai įrodyta.

Nors kaltinamoji O. K. teisiamojo posėdžio metu teigė įvykio metu buvusi prastos emocinės būklės, kurią siekiant pagerinti ji pavartojo alkoholio ir nurodė, jog į motiną V. Č. bandantį apginti tėvą J. Č. metė stiklinį staliuką kaip atsakomąjį savigynos veiksmą, kadangi tėvas ją buvo pastūmęs, teismo vertinimu, toks kaltinamosios teiginys pripažintinas gynybine versija, kuri nepasitvirtino. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, būtent kaltinamoji pradėjo konfliktą bei smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius (iš pradžių – savo motiną V. Č.), be to, vertinant kaltinamosios veiksmų intensyvumą ir pobūdį, jos veiksmai buvo ne ginamojo, bet puolamojo pobūdžio. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija ar kad nukentėjusieji elgėsi provokuojamai/rizikingai. Be to, įvertinus kaltinamosios paaiškinimus bei kitus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo manyti, jog kaltinamoji nesuvokė savo veiksmų esmės ir (ar) negalėjo jų valdyti. Pažymėtina ir tai, kad remiantis BK 19 straipsnio 1 nuostatomis, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai O. K., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti du smurtiniai nusikaltimai prieš šeimos narius – tėvus, kuriais pasikėsinta į jų sveikatą), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti tyčiniai nusikaltimai, iš kurių – vienas nesunkus nusikaltimas, o kitas – apysunkis nusikaltimas), kurių pasekmė – nukentėjusiojo J. Č. nežymus sužalojimas (pasireiškęs muštine žaizda viršugalvyje, poodines kraujosruva veido dešinėje, odos įbrėžimu dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje) ir nukentėjusiosios V. Č. nesunkus sužalojimas (pasireiškęs galvos sumušimu, pasireiškusiu odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodine kraujosruva kairio nosies prieangio srityje, nosies kaulų lūžiu, kraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti dėl apsvaigimo nuo alkoholio, žodiniam konfliktui peraugus į kaltinamosios smurtinio pobūdžio veiksmus, kuomet kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai V. Č. (motinai) vieną kartą į galvos sritį (nosį), o į atėjusį motinos ginti tėvą – į nukentėjusįjį J. Č. (tėvui) – metė stiklinio stalo rėmą, po ko jam pargriuvus, spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Teismui pateiktame 2024 m. sausio 31 d. nukentėjusiųjų V. Č. ir J. Č. pranešime nurodyta, kad nukentėjusieji susitaikė su kaltinamąja O. K. ir jai atleido, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 200); teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji taip pat nurodė, kad pretenzijų kaltinamajai neturi, jų santykiai šiuo metu yra labai geri, jie dukrai atleido, nori toliau bendrauti. Kaltinamoji nėra atlyginusi turtinės žalos pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, tačiau nurodė sutinkanti su pareikštu civiliniu ieškiniu ir mano, kad artimiausiu metu, pradėjusi dirbti, galėtų atlyginti padarytą turtinę žalą.

Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji O. K. yra brandaus, darbingo amžiaus, šiuo metu nedirbanti (teisiamojo posėdžio metu teigė aktyviai ieškanti darbo, dalyvaujanti darbo pokalbiuose), tačiau registruota Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo. Kaltinamoji yra išsiskyrusi, su buvusiu sutuoktiniu turinti mažametę dukrą, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, teigia, jog vaiko globą dalinasi, bendrauja su vaiku. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad skyrybos su buvusiu sutuoktiniu jai buvo labai skausmingos, dėl to pablogėjo jos psichologinė būsena, jai yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl kurios nuolat konsultuojasi su gydytojais. Nagrinėjamo įvykio metu gyveno kartu su tėvais (t. y. nukentėjusiaisiais), šiuo metu gyvena atskirai nuo tėvų su sugyventiniu, t. y. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamoji per paskutinius metus nebausta administracine tvarka, tačiau yra teista tris kartus, įskaitant ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš tėvus; du paskutiniai teistumai susiję su nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, jai esant neblaiviai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, tačiau nagrinėjamo įvykio aplinkybės bei buvę teistumai sudaro pagrindo manyti, jog kaltinamoji jau gan ilgą laikotarpį turi problemų dėl nesaikingai alkoholio vartojimo ir problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji taip pat pripažino, kad visos jos padarytos nusikalstamos veikos susijusios su nesaikingu alkoholio vartojimu, šiuo metu yra užsikodavusi ((duomenys neskelbtini) pažymos duomenimis, O. K. 2022 m. gruodžio 2 d. atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, leidžiant pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus 4 metus (t. 2, b. l. 2-3), taip pat, teismui pateikė 2024 m. kovo 19 d. sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą iš (duomenys neskelbtini) apie tai, kad išklausė 4 akad. val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (A1) (t. 2, b. l. 4), teisiamojo posėdžio metu nurodė jog jai yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), ji deda pastangas siekiant pasveikti, gydosi ambulatoriškai, lanko pas psichoterapiją du kartus per savaitę (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, vartoja paskirtus vaistus; atlikta reali arešto bausmė jai buvo pamoka.

Kaltinamoji O. K. viso proceso metu savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, todėl tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat, atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamosios asmenybę (tarp jų ir teistumus bei jau skirtas bausmes), taip pat įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo priežastį (kaltinamosios priklausomybę alkoholiui bei psichikos sveikatos būklę), kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vienintelę galimą – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. kaltinamajai skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmių trukmė yra per trumpa. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant ir kaltinamajai O. K. paskirtina 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamoji O. K. prisipažino esanti kalta, kaltinamajai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajai O. K. paskirtina galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajai O. K. pirmą kartą skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė, kaltinamosios padarytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su jos polinkiu (priklausomybe) vartoti alkoholį, taip pat ir į kitas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes – brandaus, darbingo amžiaus, šiuo metu nedirbanti, bet aktyviai ieškanti darbo, registruota Užimtumo tarnyboje, išsiskyrusi, turinti mažametį vaiką, kuris nors ir gyvena su tėvu, tačiau kaltinamoji teigia, jog vaiko globą dalinasi kartu su buvusiu sutuoktiniu, turinti gyvenamąją vietą (kurioje gyvena su sugyventiniu), palaiko santykius su nukentėjusiaisiais nuotoliniu būdu (dėl taikomos kardomosios priemonės), ji tėvų atsiprašė ir jie jai atleido; be to, deda pastangas gydytis turimą priklausomybę alkoholiui bei (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamoji praeityje teista, jos padarytos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su polinkiu (priklausomybe) vartoti alkoholį. Įvertinus tai, kad kaltinamoji O. K. turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo bei elgesio pavartojus alkoholį, teismo nuomone, jos elgesio priežiūra bei pastangos pakeisti elgesį specialistų pagalba turėtų kaltinamąją paveikti taip, kad ji toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajai O. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys), netaikant intensyvios priežiūros. Vis tik, įvertinus kaltinamosios teistumus, anksčiau įvykdytų bei šiuo teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, jog tikslinga atidėti bausmės vykdymą ilgesniam laikotarpiui nei siūlė prokurorė.

Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamosios elgesį ir jos nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamosios užimtumą, priklausomybės ligų gydymąsi bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu O. K. įpareigotina: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) gydytis priklausomybę nuo alkoholio; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktai, 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas O. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 5 d., 11.00 val. iki 2023 m. lapkričio 6 d., 15.55 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1 t., b. l. 92-94, 104-106).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 983 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl O. K. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos, nukentėjusiajai V. Č. teikiant gydymo paslaugas (t. 1, b. l. 75-77), kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai: iš kaltinamosios civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai priteistina 983 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis; CPK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusieji V. Č. ir J. Č. atsisakė reikšti civilinį ieškinį, nurodė, kad pretenzijų kaltinamajai neturi.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų V. Č. ir J. Č., kuri buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi ir vėliau pratęsta 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. kovo 6 d. nutartimis, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti byloje. Kitų daiktų, proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

O. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti O. K. subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti O. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktais, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti nuteistąją O. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) gydytis priklausomybę nuo alkoholio; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti O. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. lapkričio 5 d., 11.00 val. iki 2023 m. lapkričio 6 d., 15.55 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš O. K. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 983 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (983 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (žala turi būti sumokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT 21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“; mokėjimo paskirtis: „Žala PSDF už V. Č. gydymą“).

O. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajai, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajai, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė