Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės ,,Klaipėdos kranai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1169-622/2009 pagal ieškovo EPG Eisenbahn-und Bauplanungs-Gesellschaft mbH Erfurt ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Klaipėdos kranai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovui AB ,,Klaipėdos kranai“, patenkinus pačios bendrovės administracijos vadovo ieškinį, yra iškelta restruktūrizavimo byla,

Teismas neatsižvelgė į tai, kad rangovas yra atsakingas už tinkamą sutartyje numatytų darbų atlikimą (CK 6.652, 6.655 str.), o ieškovas nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas dėl to ieškovui siuntė pretenzijas. Ieškovas nepaneigė, kad gavo šias pretenzijas, be to, ieškovas ne vieną kartą dėl sutarties vykdymo buvo atvykęs į atsakovo buveinę. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas darbus atliko laiku, nepažeidžiant ginčo sutarties 2.1 punkto nuostatų, nes visi joje numatyti darbai vėliausia turėjo būti atlikti 2008-01-03, tuo tarpu pirmoji PVM sąskaita faktūra atsakovui buvo išsiųsta tik 2008-05-26. Tai, kad ieškovas pažeidė terminus, patvirtina jo 2009-07-17 raštas.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas darbus atliko tinkamai, ir neteisingai vertino ieškovo vienašališkai pasirašytą 2008-07-02 darbų priėmimo-perdavimo aktą. Užsakovas 2008-07-23 raštu Nr. 10/614 informavo ieškovą apie savo atsisakymą pasirašyti šį aktą, todėl ieškovas akte turėjo pažymėti šį faktą. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad šis vienašališkai rangovo pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių (CK 6.694 str. 4 d.).Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog esant ginčui dėl užsakovo prievolės atsiskaityti už atliktus rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte nurodytą kainą. Šia teise atsakovas pasinaudojo atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kokią ginčo darbų dalį ieškovas atliko, pripažino ieškovo reikalavimus 324 500 Lt sumai, o kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti.

Rangos darbai buvo atlikti nepažeidžiant sutartinių terminų, nes pasirašius 2007-10-15 ginčo sutartį trūko techninės užduoties, atitinkančios projektavimo sąlygų sąvadą, kuris yra techninio projekto privalomųjų dokumentų dalis, todėl ieškovas negalėjo atlikti techninio projekto derinimo procedūrų bei pateikti techninio projekto ekspertizei. Atsakovas tinkamą sąvadą išėmė tik 2008-01-21, todėl tik tada ieškovas galėjo pradėti projektavimo darbus. Sutartyje nustatytas 80 kalendorinių dienų terminas gali būti skaičiuojamas tik nuo 2008-01-21. Be to, byloje esantis 2008-02-15 statybos leidimas įrodo, kad ieškovo parengto projekto pagrindu, yra išduotas aukščiau nurodytas statybos leidimas. Ieškovas nėra gavęs atsakovo nurodyto 2008-07-23 rašto apie atsisakymą pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą. Be to, atsakovas dar 2008-03-19 raštu Nr. 05/254 patvirtino, kad ieškovas atliko visus darbus, nors ir, atsakovo įsitikinimu, pažeisdamas sutartyje nurodytus terminus. Atsakovas savo 2008-04-18 rašte Nr. 03-347 pripažino, kad ieškovas visus darbus atliko iki 2008-02-19. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl atsakovui delsiant ir piktybiškai nepriimant atliktų darbų, ieškovo pasirašytas aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyta darbų kaina turėtų būti sumažinta. Ieškovas atliko visus pagal sutartį numatytus darbus ir pagrįstai reikalauja sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nurodytą kainą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip žinoma, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai išaiškino bei pritaikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas, teisingai rėmėsi teismų praktika ir, patenkindamas ieškovo EPG Eisenbahn-und Bauplanungs-Gesellschaft mbH Erfurt ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo AB ,,Klaipėdos kranai“, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., CK 6.662, 6.644, 6.210 str., 6.37 str. 2 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas šį ginčą, teisingai akcentavo CK 6.38 straipsnio pirmosios bei antrosios dalių normas, kurios imperatyviai nurodo, kad sutarties šalys privalo savo sutartines pareigas atlikti kuo ekonomiškiau ir bendrauti su kita šalimi, o taip pat CK 6.662 straipsnio bei Sutarties 2.2 punkto nuostatas, pagal kurias ieškovas (rangovas) atliktą darbą privalo perduoti atsakovui (užsakovui) pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą, atsakovas (užsakovas) privalo priimti jam perduodamą darbą, o nesutikdamas su akte nurodytais duomenimis ir atsisakydamas pasirašyti šį dokumentą, privalo nurodyti aiškias tokio atsisakymo priežastis. Akivaizdu, jog minimų nuostatų tikslus vykdymas šalių ginčo teisiniuose santykiuose yra itin svarbus, nes, kaip matyti iš projektavimo rangos sutarties, ieškovui užsakytų darbų rezultatas – projektavimo ir tyrinėjimo darbai pagal sutartį ,,IXB koridoriaus jungtis su Klaipėdos uostu Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros geležinkelio mazgo plėtra. Perkėlos kelyno geležinkelio kelių Nr. 1, 2, 3, 4, 5 ir 16 rekonstrukcija“ – yra tik tarpinė didelio, techniškai sudėtingo, neabejotinai brangiai kainuojančio, o taip pat itin svarbaus ūkinio projekto įgyvendinimo dalis. Be to, sutarties šalys yra juridiniai asmenys, patyrę savo verslo srityse bei neatskiriamai su tuo susijusiuose klausimuose dėl sutarčių sudarymo, prievolinių teisinių santykių - įsipareigojimų bei teisių įgyvendinimo, sutartinės atsakomybės, tame tarpe rangos teisiniuose klausimuose. Todėl teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, turėjo pagrindą išvadai, jog ieškovo vienašališkai pasirašytas 2008 m. liepos 2 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuris buvo išsiųstas atsakovui (priešingai patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti) ir kuriame nėra jokių atsakovo nuorodų, dėl kokių priežasčių atsisakoma šį aktą pasirašyti, turi tokią pat teisinę galią, kaip ir aktas, pasirašytas abiejų šalių, t. y. patvirtina, jog ieškovas Sutartimi sulygtus darbus yra atlikęs, todėl atsakovas privalo su juo atsiskaityti (CK 6.644 str. 1 d.). Teisėjų kolegija laiko, jog be kitų pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, atsakovo elgesį šiuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose apibūdina ir tai, kad pripažindamas, jog ieškovui už atliktus darbus yra skolingas 324 500 Lt, šią skolą nei iki bylos nagrinėjimo pradžios, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme, nesumokėjo, o taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog ieškovui teikė pretenziją dėl darbų netinkamo atlikimo bei neatlikimo (CK 6.200 str.).

Teismas skundžiamame sprendime įvertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus minimu klausimu, todėl apeliantas, nesutikdamas su šiais teismo motyvais, privalėjo pagrįsti savo teiginius, nes, kaip buvo nurodyta šioje nutartyje anksčiau, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kur privalo būti patikrintas tiek skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas, tiek jo pagrįstumas (CPK 320 str.). Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis (CPK 14, 42, 178, 314 str.). Kadangi byla nagrinėjama pagal bendrosios ieškininės teisenos taisykles, viešojo intereso šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė, todėl sprendžiama, kad pats apeliantas pasirinko tokį savo proceso teisių įgyvendinimo būdą, tai yra nesutikti su teismo išvadomis, tačiau nepateikti šias išvadas paneigiančių ir jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Pavyzdžiui, apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad siuntė ieškovui pretenzijas dėl darbų kokybės, terminų, tačiau, ieškovui neigiant tokių dokumentų gavimo faktą, nėra pateikiamu įrodymai, patvirtinantys jų išsiuntimą (pašto įstaigų dokumentai, elektroninio ryšio duomenys ir kt.). Ši išvada taip pat taikytina apelianto teiginiams, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius jo argumentus, kad ieškovas yra nepadaręs darbų už 324 500 Lt. Kaip minėta, teismas sprendime įvertino atsakovo pateiktą Sutartį su Michailo Dremliuko privačia įmone, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad dalis ieškovo neatliktų darbų buvo padaryta paties atsakovo kaštais (CK 6.206, 6.259 str., CPK 178 str.). Taigi teisėjų kolegija laiko, jog atsakovui nepateikus tokių įrodymų, teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos sudarytai komisijai 2008-06-18 aktu pripažino tinkamu naudoti objektą, dėl kurio projektavimo šalys buvo sudariusios ginčo rangos sutartį, ir sprendė, jog šis faktas paneigia atsakovo teiginius dėl dalies sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, ar netinkamo įvykdymo (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliantas taip pat nepaneigė ieškovo argumentų, susijusių su sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminu, priešingai, su atsiliepimu į apeliacinį skundą papildomai pateikti įrodymai bei šiais įrodymais pagrįsti atsiliepimo argumentai, patvirtina tai, kad sutarties vykdymo terminas kito dėl atsakovui priklausančių sutartinių įsipareigojimų savalaikio neįvykdymo ( b. l. 135-153) (CK 185 str.).

Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.