- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-16-372/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01403-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Rudesta“
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui J. S.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rudesta“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1804-832/2016 pagal ieškovės ERGO Insurance SE ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Rudesta“, dėl žalos atlyginimo priteisimo subrogacijos tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ERGO Insurance SE kreipėsi į teismą 2016-04-12 ieškiniu, kurį tikslino 2016-05-02, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Rudesta“ 3524,67 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 80 Eur žyminį mokestį ir 550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovė nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB ,,Limexa“ sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 851-0420890), pagal kurią nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 23 d. buvo apdrausta draudėjui priklausanti puspriekabė „SCHMITZ SKO 24“, v. n. DH329. Ši puspriekabė buvo apgadinta 2013 m. gegužės 2 d. atsakovės UAB „Rudesta“ teritorijoje, kai UAB „Peldinė“ kranui kraunant krovinį iš tvirtinimo stropų išsprūdo ir nukrito kraunamas krovinys.
Atsakovė UAB „Rudesta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes 2013 m. gegužės 17 d. UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita Nr. 20130517-01 nėra tinkama žalos įrodymo priemonė. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio. Krovinys atsikabino dėl UAB „Rudesta“ darbuotojų kaltės, tačiau ieškovas niekaip nepagrindžia ryšio tarp atsikabinusio krovinio pasekmių ir atsiradusios žalos.
Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į ieškinį nuro-dė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad į BTA kreipėsi ieškovo ats-tovas, pateikdamas pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškovas savo draudėjui UAB „Limexa“ kompensavo nuostolius (12170 Lt), kuriuos jis patyrė UAB „Rudesta“ teritorijoje, metalo konstrukcijų krovimo į krovininį automobilį Scania metu, atsikabinus griebtuvui krito krovinys ir ap-gadino vilkiko puspriekabės SCHMITZ SKO 24 bortus, jų laikančiąją konstrukciją ir sulaužytos grindys. Įvykis draudžiamuoju pripažintas nebuvo, todėl atsisakyta tenkinti pretenziją.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad žalos išmokėjimo fakto neužtenka. Pripažino, kad įvykis buvo, kad buvo atsakovės UAB „Rudesta“ darbuotojų kaltė. Teigė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryšio, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.
Trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovė teismo posėdyje nurodė, kad bendrovė pripažino, kad tai buvo nedraudiminis įvykis, todėl išmokos nemokėjo. Žala turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į tai, kad puspriekabė toliau eksploatuojama.
Trečiojo asmens UAB „Limexa“ atstovas teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti bei nurodė, kad dėl jų puspriekabei padarytos žalos draudikas dar mažai paskaičiavo. Jie buvo įsitikinę, kad draudikas gerai nepaskaičiuos, todėl ir kreipėsi į nepriklausomus ekspertus. Puspriekabės simetrija pažeista iki šiol. Krovinys buvo kraunamas kranu, krovinį stropavo UAB „Rudesta“ darbuotojai.
Trečiojo asmens UAB „Peldinė“ atstovas teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti bei nurodė, kad UAB „Rudestos“ kieme norėjo surašyti defektinį aktą, tačiau nerašė, nes vairuotojas išvažiavo, sakė, kad nereikalinga.
L. P. P. teismo posėdyje parodė, kad jis nuvažiavo į UAB „Rudesta“ teritoriją pa-sikrauti metalo. Atidarė stogą, šoną, nes per šoną turėjo krauti. Kėlė gulsčius tris metalo lakštus po 2 t svorio, lakštai išsprūdo iš krano viršaus ir krito stačiai. Krentantys metalo lakštai sugadino 3 aliu-minius bortus, stovus, stogo konstrukciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino visiškai, iš apeliantės ieškovo naudai priteisė 3 524,67 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliantė (atsakovė) UAB ,,Rudesta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ieškinį dėl žalos atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės (netinkamai vadovavosi deliktinės atsakomybės sąlygomis) ir procesinės teisės normas, tai tiesiogiai lėmė, jog byla buvo išspręsta neteisingai, iš apelianto priteistinos žalos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo principų, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar egzistuoja pakankamas priežastinis ryšys tarp įvykio bei puspriekabės sugadinimų, ir tai, koks yra teisingas atlygintinos žalos dydis, o tokia susidariusi situacija lėmė, kad ieškovės išmokėta draudimo išmoka buvo priteista iš apeliantės net nenustačius konkretaus dydžio draudimo išmokos pagrįstumo.
Mažeikių rajono apylinkės teismas ieškovei priteistos žalos dydį nustatė vadovaudamasis tik draudimo išmokos faktu, tačiau visiškai neatsižvelgė ir nevertino žalos dydžio, t. y. nenustatinėjo, ar pagal smūgio mechanizmą galėjo atsirasti ieškovės nurodyta žala, ko pasekoje skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Pripažindamas įrodytu priežastinį ryšį tarp įvykio ir visų ieškovės turto vertinimo ataskaitoje nurodytų puspriekabės apgadinimų, teismas konstatavo esant priežastinį ryšį net neįvertinęs kokie tiksliai puspriekabės pažeidimai buvo padaryti įvykio metu ir kokią realią žalą dėl to patyrė trečiasis asmuo UAB ,,Limexa“. Atitinkamai esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje priežastinis ryšys yra nustatytas, yra visiškai nepagrįsta, o skundžiamas sprendimas neteisėtas.
Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo deliktinės atsakomybės bylose taisyklę: žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais, o teismas, pripažindamas atitinkamas aplinkybes įrodytomis, turi tai tinkamai argumentuoti. Teismas pripažindamas įrodytu priežastinį ryšį tarp įvykio ir visų ieškovės nurodytų puspriekabės apgadinimų, pažeidė įrodymų pakankamumo reikalavimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas ir iš jos priteistina 450,00 Eur advokato išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsakovės argumentai yra tokie :
Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė teisme viso labo rėmėsi hipotetiniais bei niekuo neparemtais teiginiais, kad reikalaujamas priteisti žalos dydis yra pernelyg didelis. Net ir nebūdamas aktyvus šios kategorijos bylose teismas atsakovei siūlė pateikti papildomus rašytinius įrodymus, ar skirti teismo ekspertizę nuostoliams nustatyti, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė.
Byloje buvo pateikti duomenys, trečiasis asmuo bei apgadintos puspriekabės vairuotojas – liudytojas patvirtino, kad puspriekabė prieš įvykį buvo visiškai tvarkinga, turėjo galiojančią valstybinę techninę apžiūrą, ir jei ji būtų atvykusi į UAB ,,Rudesta“ teritoriją netinkamo stovio, krovinys tiesiog nebūtų į ją įkraunamas.
Nepriklausomas vertintojas savo ataskaitoje, nurodė, kad transporto priemonės būklė po įvykio nepakito, todėl teismas šių duomenų pagrindu visiškai pagrįstai konstatavo, jog jų nustatyti ieškovės subrogacinio reikalavimo apimtį užtenka, o atsakovės išsakytos abejonės nėra pakankamas pagrindas jais nesivadovauti.
Tokiose bylose, kuriose aplinkybės yra nustatinėjamos dokumentais ar kitais rašytiniais įrodymais, kurie yra objektyvios kilmės, liudytojų parodymai paprastai neturi lemiamos reikšmės formuojantis teismo įsitikinimui. Liudytojų parodymai yra tik vieni iš įrodymų, jų prigimtis yra subjektyvi, o nuo tiriamųjų aplinkybių praėjus daug laiko gaunamų liudytojų apklausos metu duomenų tikslumas abejotinas.
Mažeikių rajono apylinkės teismas, ištyręs byloje esančius duomenis dėl žalos padarymo aplinkybių, nustatė, kad ji puspriekabei buvo padaryta, kuomet iš tvirtinimo lynų ištrūko bei iš maždaug 4 metrų į ją įkrito trys po 2 tonas sveriantys metalo lakštai.
LR CPK 185 str. numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (atsakovės) UAB „Rudesta“ apeliacinis skundas atmestinas.
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl priežastinio ryšio
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-53/2010). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-531/2013).
Atsakovė neginčija, kad būtent dėl jos darbuotojo kaltės atsirado žalingi padariniai trečiajam asmeniui UAB „Limexa“. Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio žala būtų padaryta, kolegija daro išvadą, kad dėl atsakovės neteisėto neveikimo, neužtikrinus krovos saugumo, atsirado žala – buvo sugadinta trečiajam asmeniui priklausanti puspriekabė. Tarp atsakovės darbuotojo veiksmų ir trečiajam asmeniui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Dėl patirtos žalos dydžio
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad taikant subrogaciją siekiama, be kitų tikslų, užkirsti kelią, jog turto draudimas netaptų nepagrįstu praturtėjimu. Teisių perėjimas užtikrina visų teisinio santykio dalyvių: draudėjo, draudiko ir skolininko interesų apsaugą, turtinių interesų pusiausvyrą. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių, t. y. turėdamas reikalavimo teisę tiek į žalą padariusį asmenį, tiek (kai padaryta žala reiškia draudžiamąjį įvykį) į draudiką, ir pareikšdamas šiems asmenims reikalavimus draudėjas negali gauti didesnio reikalavimų patenkinimo, nei faktiškai jo patirtas nuostolių dydis, kitokiu atveju draudėjui būtų atlyginta daugiau, nei jo patirti nuostoliai, tai reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą. Būtent subrogacija užtikrina
tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.
Turto vertintojas, teikdamas profesionalias ir atlygintines paslaugas, prisiima Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 straipsnyje nustatytus padarinius – atsakomybę už teikiamų išvadų teisingumą. Kolegija pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų visumoje nėra pagrindo teigti, kad turto vertintojas savo pareigas atliko netinkamai ir jo išvada yra klaidinga. Turto vertintojas transporto priemonę apžiūrėjo bei keistinas bei remontuotinas detales aprašė Transporto priemonės apžiūros akte Nr.10130517-1. Nėra pagrindo teigti, kad jis prirašė daugiau keistinų detalių ir darbų, nei buvo įvykio padarymo metu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad po įvykio puspriekabė buvo remontuojama ar papildomai gadinama iki turto vertintojo apžiūros.
Kolegija pripažįsta, kad galima daryti išvadą, kad liudytojai P. P. ir K. U. subjektyviai vertino įvykio metu padarytus nuostolius. Kaip jau nurodyta, P. P. skubiai išvyko į reisą, todėl įvykio metu nurodė tik jam labiausiai įsimintus gedimus. K. U. paaiškinimą rašė beveik po mėnesio po įvykio, kuris jo tiesiogiai nelietė. Tokiu atveju jų parodymai niekaip neprieštaravo vertintojo išvadoms, jis objektyviai ir detaliai nustatė visus gedimus bei darbus, būtinus jų pašalinimui.
Kolegija sutinka, kad puspriekabės tentas nesugadintas, todėl jo remontuoti nereikėjo. Tačiau turto vertintojas neįrašė grindų dangos keitimo ir tvirtinimo darbų. Kad puspriekabės grindys buvo sulaužytos, patvirtino ir Transporto priemonės apžiūros-defektų aktą pasirašęs ERGO specialistas, apeliantės atstovas V. K. bei liudytojas K. U.. Įvertinus šią aplinkybę, naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo, kadangi medžiagų ir darbo grindų keitimui reikėtų daugiau, nei tento remontui.
Apeliantė teigia, kad pagal turto vertintojo ataskaitą puspriekabės vidutinė rinkos vertė buvo 5596,04 Eur, o jos atkūrimo kaštai – 4928,17 Eur. Savaime tai nereiškia, kad ši transporto priemonė nebegali būti eksploatuojama. Kolegija daro išvadą, kad turto savininkas turi teisę apsispręsti, remontuoti sugadintą turtą ar pirkti naują. Šiuo atveju trečiasis asmuo apsisprendė puspriekabę remontuoti ir toliau ją naudoti.
Kolegija pažymi, kad ginčas vyksta tarp privačių asmenų. Nepriklausomai nuo to, kolegija suteikė apeliantei teisę būti išklausytai teismo posėdyje. Šia teise apeliantė be jokių argumentų nepasinaudojo, nors posėdžiai buvo atidedami.
Apeliacinėje instancijoje ieškovė naudojosi teisine pagalba, kurią teikė advokatas. Teismui pateikta Sąskaita už teisines paslaugas Nr.JS-65-08/2016 bei Mokėjimo nurodymas Nr.HAN-17184, patvirtinantys šių paslaugų apmokėjimą. Advokatas ruošė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo teismo posėdyje. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad 450 Eur suma yra protinga, sąžininga ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nuostatoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Rudesta“ (įmonės kodas 166872121, buveinė (duomenys neskelbtini) ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per Lietuvos filialą (įmonės kodas 302912288, buveinė (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.