Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1847-395/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-02
Bylos Nr.
2S-1847-395/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
Pareiškėjas
B. O. M., G. M.
Išvadą teikia
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1847-395/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Turauskis
Procesinio sprendimo kategorijos:116.10.3;122.2;122.3; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. O. M. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26-787/2009 pagal pareiškėjų B. O. M. ir G. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nuraukimo pasekmių, institucija teikianti išvadą byloje Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-787/2009 nutraukė pareiškėjų B. O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, registruotą 1992 m. gegužės 7 d. Kauno miesto CMS (akto įrašo Nr. 1031), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų 2009 m. balandžio 15 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (t.1, b.l. 122-124).

Šalies argumentai

2009 m. liepos 30 d. pareiškėja B.O. M. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo patvirtintos 2009 m. balandžio 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, nurodant, kad kiekvienam vaikui turi būti mokama 500 Lt išlaikymo suma, tai yra 500 Lt dukrai R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 500 Lt sūnui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja nurodė, kad teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 p. nurodyta, kad tėvas – G. M., dukters R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. M., gimusio (duomenys neskelbtini) , išlaikymui teiks periodinėmis išmokomis 500 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės tiesiogiai B. O. M.. Dukrai R. M. sulaukus pilnametystės, sūnui D. M. tėvas G. M. toliau teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis 500 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės tiesiogiai B. O. M.. Įsiteisėjus teismo sprendimui pareiškėjas G. M. pradėjo mokėti tik 500 Lt bendrai abiem vaikams ir jis interpretuoja teismo patvirtintą sutartį taip kaip jam naudinga. Pareiškėja mano, kad teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta, kad tėvas privalo mokėti kiekvienam vaikui po 500 Lt, nes minėtos sutarties 4 p. pirmame sakinyje nėra nurodyta, kad 500 Lt yra bendrai abiem vaikams priteista suma. Ji iš sutarties teksto, kaip buvo ir tartasi, supranta, kad G. M. turėtų mokėti po 500 Lt kiekvienam vaikui, kadangi taip įvertino vieno vaiko poreikius ir jo turtinę padėtį atitinkantį išlaikymo dydį, tai patvirtina ir antras 4 p. sakinys, kuriame įrašyta, kad dukrai sulaukus pilnametystės išlaikymas bus mokamas tik sūnui ir jo dydis - 500 Lt. Kelių vaikų poreikis negali būti bendras, todėl nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui (CK 3.192 str. 3 d).

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjos B. O. M. parašymo netenkino ir atsisakė išaiškinti 2009-04-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, nurodant, kad kiekvienam vaikui turi būti mokama 500 Lt išlaikymo suma, t. y. 500 Lt dukrai R. M. g. (duomenys neskelbtini), ir 500 Lt sūnui D. M., g. (duomenys neskelbtini), iki pilnametystės, bei pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Teismas nurodė, kad pateiktos sutarties turinyje nenustatė aplinkybių, kurios prieštarautų viešajai tvarkai ir iš esmės pažeistų sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Kadangi teismas tvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri yra pareiškėjų tarpusavyje suderinta ir išreiškia tik pareiškėjams žinomą tikrąją jų valią, kuri šiuo atveju, pagal bylos eigą iš ginčo teisenos virto ypatingąja teisena, ir byla baigėsi taikiu sutuoktinių sprendimu nutraukti santuoką bendru pareiškimu, todėl teismas negali aiškinti pareiškėjų tikrosios valios ir pateiktos sutarties esmės pagal bendruosius sutarčių aiškinimo principus. Teismas sprendė, kad išaiškinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjos B.O. M. prašomu rakursu, būtų pažeista šalių susitarimo pusiausvyra, nes pateiktoje sutartyje buvo aptarti ne tik nepilnamečių išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo bet ir kiti (turtiniai) šalims jautrūs klausimai. Be to nurodė, kad teismas gali išaiškinti savo sprendimą tik nekeisdamas turinio, o iš pareiškėjos pareiškimo turinio matyti, kad patenkinus pareiškėjos prašymą, teismas privalėtų pakeisti ne tik sutuoktinių pateiktos sutarties turinį, bet ir teismo sprendimą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja B. O. M. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, išaiškinant, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo patvirtintos 2009 m. balandžio 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkto nuostata numato, kad kiekvienam vaikui turi būti mokama po 500 Lt išlaikymo suma, t.y. 500 Lt dukrai R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir 500 Lt sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės. Apeliantė nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvai prieštarauja teismo sprendimo išaiškinimo instituto esmei. Be to, teismui atsisakius išaiškinti sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo dydžio nukenčia vaikų interesai, faktiškai yra atsisakoma ginti jų interesus. Tai, kad byla iš ginčo teisenos perėjo į ypatingąją teiseną, neatleidžia teismo nuo pareigos imtis visų priemonių, kad nutraukus santuoką nebūtų pažeidžiami vaikų interesai. Remiantis CK 3.53 str. 4 d., teismas, prieš patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo išsiaiškinti tikrąją šalių valią bei iškilus neaiškumams, išaiškinti patvirtintos sutarties sąlygos turinį. Be to, priešingai nei pasisakė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, teismų formuojamoje praktikoje nurodoma, kad sutartims dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikytinos tiek bendrosios sutarčių teisės normos, tiek sutarčių aiškinimo taisyklės, išdėstytos CK 6.193-6.195 straipsniuose. Kadangi teismo sprendimu patvirtintame sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte eksplicitiškai neapibrėžta, ar 500 Lt suma skiriama abiejų vaikų išlaikymui, ar po 500 Lt skiriama kiekvienam vaikui atskirai, iškilo problemų vykdant teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo išieškojimo, todėl buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl jo išaiškinimo. Taip pat apeliantė nurodo, kad aptariamas susitarimo dalykas saistomas ir imperatyviomis materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis su vaikų išlaikymu susijusius klausimus. CK 3.192 str. numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, tai suponuoja pareigų aptarti kiekvienam vaikui reikalingo išlaikymo dydį atskirai. Kelių vaikų poreikis negali būti bendras, todėl, akivaizdu, kad nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tė­vų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui (CK 3.192 str. 3 d.). Be to, vaikų interesus pažeidžiančiomis pripažintinos sutarties sąlygos, darančios vaikų išlaikymą priklausomą nuo tam tikrų sąlygų, taip pat nustatančios akivaiz­džiai per mažą išlaikymo dydį, atsižvelgiant į tėvo (motinos) turtinę padėtį ir vaiko poreikius (CK 3.53 str. 3 d.). Šiuo atveju, pripažinus G. M. aiškinimą, susidarytų situacija, kad teismas patvirtino sąlyginę sutartį. Kadangi sūnaus D. M. išlaikymas padidėtų įvykus sąlygai - sesei R. M. tapus pilnamete, nors išlaikymo dydį įstatymas sieja ne su kokiomis nors sąlygomis, bet su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Kita vertus, 500 Lt išlaikymas abiems vaikams būtų akivaizdžiai per mažas atsižvelgiant į jų poreikius bei tėvo turtinę padėtį, dėl kurių įrodymai buvo pateikti byloje. Be to, bylos nagrinėjimo metu G. M. kiekvienam vaikui taip pat mokėjo po 500 Lt išlaikymą, kas taip pat patvirtina, kad būtent toks ir buvo pareiškėjų susitarimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas G. M. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjant teisme civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pareiškėją B. O M. atstovavo kvalifikuota ir patyrusi advokatė, todėl, pareiškėjo nuomone, atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pateikus antstoliui vykdyti teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, kilo neaiškumų, kaip vykdyti jo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo, kadangi pareiškėjos atstovė, susipažinusi su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis, būtų informavusi pareiškėją apie esančius sutarties sąlygų neaiškumus. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo išaiškinimo, klaidina teismą ir siekia prisiteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nors puikiai žino, kad bendru šalių susitarimu buvo sutarta, kad G. M. nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės mokės 500 Lt/mėn., t. y. po 250 Lt/mėn. kiekvienam vaikui. Tokio dydžio nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas vaikų teisių bei interesų nepažeidžia. Be to, šalims pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir tariantis dėl nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo dydžio, buvo atsižvelgiama ir į šalims tenkančią dalintino santuokinio turto dalį, todėl byloje dėl santuokos nutraukimo šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos negali būti vertinamos atskirai, turi būti vertinamos visos sutarties sąlygos. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu jis nedirba, yra išleistas nemokamų atostogų, ir jokių pajamų negauna, todėl išaiškinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjos prašomu rakursu, būtų pažeistas proporcingumo principas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliantės B. O. M. ir atsakovo G. M. santuoka buvo nutraukta, kartu padalinant bendrą santuokinį turtą bei nustatant vaikų gyvenamąją vietą ir jų išlaikymo sąlygas, įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-787/2009 (t. 2, b. l. 122-124). Būtent šiuo sprendimu sutinkamai su CPK 270 straipsnio reikalavimais ir buvo galutinai išspręsta byla tarp šalių pagal jų reiškiamus reikalavimus. Šiuo atveju kolegija pažymi, kad teismą išaiškinti sprendimą, šalių prašymu ar savo iniciatyva, riboja tam tikri imperatyvūs įstatymų reikalavimai.

Kadangi savo esme teismo sprendimo išaiškinimas CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka yra tik procesinis būdas, kaip teismas gali pašalinti neaiškius teismo išsireiškimus, nuostatas arba prieštaravimus neaiškiame teismo sprendime arba detalizuoja netikslias šio sprendimo formuluotes, teismas negali keisti aiškinamo sprendimo esmės. Ginčo atveju matyti, jog apeliantė B. O. M., prašydama išaiškinti sprendimą, savo 2009-07-30 prašyme teismui (t. 2, b. l. 136-137), kaip ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 145-146) faktiškai prašė pakeisti 2009-04-16 sprendimo rezoliucinės dalies, o kartu ir šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą taip, kad teismo priteista iš atsakovo G. M. vaikų išlaikymui suma būtų dvigubai didesnė nei priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Esant tokioms aplinkybėms – akivaizdu, jog apeliantės atskirajame skunde keliamas šio teismo sprendimo išvadų neatitikimo klausimas CK 3.192 straipsnio 3 dalies reikalavimams peržengia sprendimo aiškinimo ribas, yra susijęs su papildomomis aplinkybėmis, kurių neanalizavo pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės bei keičia sprendimo turinį, todėl kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atsisakė aiškinti aukščiau paminėtą sprendimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, jog pareiškėjai B. O. M. skundžiama teismo nutartimi neužkertama galimybė šioje byloje kreipimuisi dėl proceso atnaujinimo, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.), kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu atveju pagrįstai atsisakė išaiškinti sprendimą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 338 straipsniais ir 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai: Dalė BurdulienėAlgimantas Kukalis