Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimu A. M. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 170 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2018 m. vasario 28 d. 08.20 val. Kauno r. sav., magistralinio kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 74-ajame kilometre, vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo juostą, pažeisdamas kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.3 punkto ir 1 priedo 325 punkto reikalavimus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi A. M. skundą tenkino iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimą pakeitė – pritaikė A. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą neskyrė administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Institucijos viršininkas skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimą. Skunde pažymima, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apeliantas sutinka su žemesnės instancijos teismo teiginiais, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje nustatytam laikotarpiui gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą pažeidėjas pats prisiėmė neigiamą pasekmių kilimo riziką. Institucijos viršininko nuomone, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimu, skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, buvo pilnai atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nustatytas minimalus sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Institucijos viršininkas pažymi, jog pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių, šiurkštus pažeidimas, padaromas tik tyčiniais veiksmais. Tokiais veiksmais pažeidėjas sukėlė pavojų eismo dalyvių saugumui.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos viršininko apeliacinis skundas tenkinamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.A. M. nubaustas už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Be to, pagal to paties straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. A. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimu už minėto nusižengimo padarymą buvo nubaustas 170 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs A. M. skundą sprendė, kad jo atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – neskirtina. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti A. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tokiu būdu neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nagrinėjamu atveju yra neproporcinga administracinio poveikio priemonė, neatitinkanti protingumo ir teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, kurios nuostatos iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATP 30¹ straipsnį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, jog A. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė nėra proporcinga nei pažeidėjo padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei jo asmenybei, dėl ko nutarė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog pažeidėjas neginčija jam paskirtos baudos dydžio, anksčiau baustas už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas taip pat vertino tai, jog A. M. darbovietėse charakterizuojamas teigiamai, kaip punktualus, atidus, atsakingas, iniciatyvus, rūpestingas darbuotojas, be to, dirba gydytoju (duomenys neskelbtini), kurioje ilgą laiką buvo neįmanoma rasti gydytojo, sutinkančio dirbti šioje ambulatorijoje. Be to, apylinkės teismas padarė išvadą, jog A. M. padarytas pažeidimas iš esmės laikytinas mažareikšmiu, kadangi lenkimo manevras padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, pažeidėjas lenkdamas kitą transporto priemonę nesukėlė pavojingos situacijos, neviršijo leistino greičio, nesukėlė pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams. Visų pirma, aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, jog A. M. padarytas administracinis nusižengimas nėra ypatingai šiurkštus, todėl laikytinas mažareikšmiu. Nors byloje nenustatyta, jog A. M., lenkdamas kitą transporto priemonę, vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, viršijo leistiną važiavimo greitį ar jo elgesys sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Nors pažeidėjas tiek teikdamas paaiškinimą 2018 m. kovo 28 d. (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18078890060 6 l.), tiek skunde dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimo (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-225-240/2018 2-6 l.) nurodė, jog prieš lenkdamas priešais važiuojančią transporto priemonę jis įsitikino, kad jo veiksmai nesukels pavojaus aplinkiniams, matomumas ir oro sąlygos buvo geros, automobilių kelyje nebuvo, tačiau pažymėtina, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelyje, kuriame leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h. Taigi pažeidėjas turėjo įvertinti tai, jog, esant nemažam leistinam važiavimo greičiui, priešpriešinėje eismo juostoje transporto priemonė ar kita kliūtis gali pasirodyti bet kuriuo momentu, nepaisant to, jog prieš atliekant lenkimo manevrą ji nebuvo matoma. Apygardos teismo manymu, ignoruodamas šią aplinkybę ir atlikdamas lenkimo veiksmą išvažiuojant į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą, A. M. neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, juo labiau, tai, kad atliekant lenkimo manevrą nebuvo pažeista daugiau Kelių eismo taisyklių, t. y. nebuvo viršytas leistinas važiavimo greitis, nedaro padaryto pažeidimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu ir jo nepateisina. Be to, pažymėtina ir tai, kad įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus.Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus ir Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos A. M. charakteristikos matyti, jog pažeidėjas, kaip darbuotojas, vertinamas teigiamai. Tačiau šie duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog nusižengimą padaręs asmuo yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Vertinant pažeidėjo asmenybę sprendimo dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo kontekste, apygardos teismo manymu, itin svarbu atsižvelgti ir į informaciją apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn praeityje už administracinius teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie A. M. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, A. M. per pastaruosius 5 metus už administracinius nusižengimus ir administracinės teisės pažeidimus administracine tvarka buvo baustas 4 kartus. Visus kartus pažeidėjas baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Anksčiau padaryti A. M. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nepaisant to, jog jis nebuvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą, rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles.Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, jog A. M. dirba gydytoju (duomenys neskelbtini), kurioje ilgą laiką buvo neįmanoma rasti gydytojo. Tai, jog transporto priemonė reikalinga nuvykti į darbą, kadangi gyvena Kaune, taip pat pažymėjo ir pats A. M. apeliaciniame skunde dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimo. Apygardos teismui, įvertinus administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18078890060 pateiktų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus ir Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymų turinį, nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, A. M., taps sunkiau ir nepatogiau nuvykti į darbo vietą, galimai teks keisti ir darbo grafiką. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad A. M. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga norint į darbo vietą nuvykti nuosavu automobiliu, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Apygardos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra proporcingos A. M. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.Apygardos teismas pažymi, jog kitos apylinkės teismo nurodomos aplinkybės – jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, į kurias teismas taip pat atsižvelgė, spręsdamas, jog A. M. atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, jau buvo įvertintos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės, kadangi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje jam paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda ir nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas. Privalomos administracinio poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė), išskirtinai teigiamo jo asmenybės charakterizavimo ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, paliekant galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutarimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.