Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-27 · Byla Nr. ATP-678-487/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
ATP-678-487/2013
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-03841-2012-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-678-487/2013Teisminio proceso Nr.4-01-3-03841-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 str. 1 d. 120 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubaustas už tai, kad jis 2012-08-29, apie 13.20 val., Vilniuje, Perkūnkiemio g. 33, Vilniuje vairavo automobilį BMW 525 v.n. (duomenys neskelbtini), neįregistruotą nustatyta tvarka, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio motociklui „Suzuki“ v.n. , važiuojančiam pagrindiniu keliu, ko pasėkoje motociklininkas nugriuvo. Eismo įvykio metu buvo apgadintas motociklas Suzuki, po eismo įvykio A. M. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-25 nutarimą panaikinti dalyje, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d.

Teigia, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Pažymi, jog, sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato, sukėlęs eismo įvykį, ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos.

Nurodo, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neįrodė jo kaltės, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Pažymi, kad kaltės dėl minėto administracinio teisės pažeidimo apeliantas nepripažino nuo pat pradžių. Teigia, kad priimdamas nutarimą, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais, nenustatęs, kokiu atstumu nuo įvykio vietos pastarasis buvo ir ar galėjo matyti įvykio aplinkybes.

Atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos teismo ekspertizės akte nedviprasmiškai užfiksuota, jog nukentėjusiojo elgesys – motociklo pasukimas nuo kliūties ir parvertimas ant šono vietoje ištisinio stabdymo techniniu požiūriu nepriimtinas. Pažymi, kad teismas klaidingai vertino ekspertizės akto išvadas dėl eismo įvykio kilimo priežasties ir priėmė keistiną nutarimą.

Anot apelianto, ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant E. N., kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas ir nutarimo dalis dėl šio teisės pažeidimo naikintina.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. M. veikų kvalifikavimo

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde neneigiama, jog A. M. neįregistruota transporto priemonė dalyvavo 2013-08-29 eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas motociklas „Suzuki“. Nesutinkama dėl pažeidėjo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, 2012-08-29 13.34 val. gautas pranešimas apie eismo įvykį - važiuojant automobilis BMW v.n. (duomenys neskelbtini) sudarė avarinę situaciją, per kurią nukentėjo motociklas „Suzuki“ v.n. . Automobilio BMW vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo. Motociklo vairuotojas turi pretenzijų, laukia vietoje. P. Č. (b.l. 11).

Nukentėjusysis A. Č. tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 7), tiek apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2012-08-29, apie 13.20 val. važiavo apie 20 km/h greičiu pagrindine Perkūnkiemio gatve. Matomumas buvo geras. Ten kiekvieną dieną važinėja. Leistinas greitis toje vietoje yra 20 km/h. Ten yra vienpusis eismas, o nuo sankryžos prasideda dvi juostos. Perkūnkiemio gatvėje yra dvi eismo juostos- į vieną ir į kitą puses. Automobilį „BMV“ pastebėjo prieš 10 metrų. Jis važiavo labai greitai, iššoko nesustodamas prie sankryžos į Perkūnkiemio gatvę. Automobilis užstojo apie 80 proc. jo eismo juostos. Pamatęs automobilį iš karto pradėjo stabdyti, viskas vyko labai greitai. Stabdė abiem stabdžiais. Motocikle stabdymas vyksta priekiniu ir galiniu ratais. Yra labai sunku tuo pačiu metu išsukti į šoną ir stabdyti. Jeigu taip būtų stabdęs, būtų atsitrenkęs į jo automobilį. Pamatė, kad negalės sustoti, todėl ir griuvo. Apvažiuoti nebuvo galimybės, nes priešais buvo ir kita važiuojamoji dalis, kuri buvo užstatyta. Jeigu būtų dar toliau nuslydęs, būtų atsitrenkęs į kitą automobilį. Pareigūnai schemoje nepažymėjo kitų stovėjusių automobilių. Dėl to negalėjo apvažiuoti automobilio. Kelio danga buvo ne grynai asfaltas, buvo šiek tiek smėlio, todėl motociklas galėjo slysti. Automobilio vairuotojas sustojo, atidarė langą ir pasakė: „Sorry bachuras“, po to uždarė langą ir tiesiog nuvažiavo. Dar gulėdamas spėjo jo automobilio numerius užsirašyti, pribėgo liudininkai, padėjo pakelti motociklą ir kartu su sulaukė policijos. Jo motociklui buvo apgadintos šoninė apdaila, sankabos rankena, vairo rankena, veidrodis, generatoriaus dangtelis, bėgių kojelė, galinė kojų atrama.

Tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 8), tiek teismo posėdyje liudytojas A. B. nurodė, jog beeidamas pastebėjo važiuojantį motociklą ir pamatė kad tamsiai mėlynos spalvos BMV automobilis išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį iš kiemo. Tuo metu nuo BMV automobilio buvo gal 20-50 metru atstumu, matomumas buvo geras. Automobilis BMW jau buvo įvažiavęs į važiuojamąją dalį ir sudarė kliūtį motociklo vairuotojui, nepilnai per mašinos korpusą išlindęs buvo. BMV vairuotojas manė, kad jis spės išvažiuoti, o motociklininkas spės sustoti. Motociklininkas važiavo ne daugiau kaip 30 km/h greičiu, nes iš tos vietos iš kurios jis išsuko, neįmanoma daugiau įsibėgėti. Motociklininkas bandė sustabdyti, pradėjo slysti, kurį laiką paslydo, o po to krito. Tuo metu BMV jau buvo važiuojamoje dalyje. Negalėjo būti taip, kad motociklininkas nukrito BMV dar neišvažiavus į važiuojamąją dalį. Toje atkarpoje, kur buvo pradėta stabdyti, buvo smėlio. Motociklo galinis ratas pagavo smėlio, todėl žymai pailgėjo stabdymo kelias. Pagal stabdymo žymes buvo stabdyta galiniu ratu. Mano, kad motociklininkas neturėjo techninės galimybės sustabdyti. Ten viena eismo juosta. Iš tos pusės, kur važiavo motociklininkas važiuojamųjų dalių susikirtime, motociklo važiavimo kryptyje, jam iš kairės stovėjo automobiliai. Jeigu motociklininkas būtų bandęs apvažiuoti, tai būtų sudaužęs visas likusias mašinas. Automobilio vairuotojas sustojo, atsidarė langą, kažką pasakė ir toliau nuvažiavo. Negirdėjo, ką konkrečiai pasakė BMW vairuotojas nukentėjusiajam, nes per toli buvo. Tuo metu, kai sakė, motociklininkas gulėjo nukritęs ant žemės. BMW vairuotojas neišlipo, nepasidomėjo, ar reikia pagalbos nukritusiam motociklininkui. Liudytojas iš karto priėjo prie motociklininko ir paklausė, ar viskas tvarkoje, motociklininkas atsakė, kad susimušė koją ar ranką. Tuo momentu jis kėlėsi nuo kelio. Po to atvyko policijos pareigūnai.

Kelių policijos valdybos patrulis V. B. tarnybiniame pranešime (b.l. 4) bei teismo posėdyje nurodė, kad 2012-08-29 apie 13.00 val. buvo gautas pranešimas, kad Perkūnkiemio g. 33, Vilniuje, įvyko eismo įvykis. Automobilis, sukėlęs eismo įvyki, pasišalino. Nuvykus minėtu adresu, į pareigūnus kreipėsi A. Č., kuris paaiškino, kad važiuodamas motociklu Suzuki, valst. Nr. 080 VP, pamatė iš dešinės pusės, iš gyvenamųjų namų kiemo atvažiuojantį BMW markės automobilį, kuris išvažiavo iš šalutinio kelio, nesustojęs praleisti motociklo. A. Č. stengdamasis išvengti autoįvykio, stabdė, tačiau matydamas, kad nesustos ir gali atsitrenkti, griuvo ir apgadino motociklą. Liudininkų A. B. ir S. N. teigimu, BMW automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Motociklininkas med. pagalbos atsisakė. Motociklo šonas buvo apgadintas. Tarp automobilio BMV ir motociklo kontakto nebuvo. Mano, kad galėjo atsirasti tokie motociklo apgadinimai ir toks slydimo kelias važiuojant nedideliu greičiu.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. V. nurodė, kad buvo iškviestas į eismo įvykį Perkūnkiemio-Girulių gatvių sankryžoje, kurio metu buvo apgadintas motociklas. Paties eismo įvykio nematė. Atvykus motociklas buvo nukritęs ant šono, kito eismo dalyvio nebuvo. Nukentėjusysis paaiškino, kad iš šalutinio kelio išvažinėjo automobilis BMV ir jo nepraleido, jis, vengdamas susidūrimo, nukrito, nurodė to automobilio numerius. Motociklininkas pats nukrito, automobilis jo nekliudė. Motociklo greitis galėjo būti iki 40 km/h. Stabdymas kelias neilgas, šoninis slydimas ilgas buvo. Motociklininkas nenukentėjo. Ten leistinas greitis 50 km/h. Ten nėra gyvenamoji zona, kur 20 km/h galima važiuoti, ženklo nebuvo. Pačiame kieme, ne gatvėje, yra gyvenamoji zona, kur leidžiama važiuoti 20 km/h. BMV automobiliui buvo leidžiamas greitis 50 km/h. Įvykio vietoje buvo ženklas sustoti draudžiama, todėl pastatytų automobilių ten negalėjo būti. Perkūnkiemio-Girulių sankryžoje, motociklo važiavimo kryptimi, iš kairės automobilių nebuvo. Jeigu jie būtų, tai motociklininkas būtų jas kliudęs. Automobiliai stovėjo toliau, prie namo ir tai neturėjo įtakos eismo įvykiui. Buvo dvi eismo juostos - po vieną į kiekvieną pusę. Ten dvipusis eismas ir prieš priešais galima važiuoti, bet jis nesužymėtas linijomis. BMV važiavimo kryptimi stovėjo ženklas „duoti kelią“. Buvo smėlis toje vietoje. Toliau yra žvyrkelis, kuriuo žmonės kerta kelią. Dėl to ant asfalto kartais būna užnešta smėliuko. Jei nebūtų smėlio, tai motociklas gal būtų sustojęs. Stabdant galinis ratas dažniausiai čiuožia, užsiblokuoja ir motociklas virsta ant šono.

Iš S. N. tyrimo metu duoto paaiškinimo (b.l. 9) matyti, jog 2012-08-29 apie 13.20 val., eidama nuo Gabijos g. 30 link Girulių g. 5, pamatė eismo įvykį: žydros spalvos BMW automobilis nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo „Suzuki“. Motociklo vairuotojas, bandydamas išvengti smūgio, virto ant kelio, automobilio BMW vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino.

Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl liudytojų A. B. bei S. N. tyrimo metu duotų parodymų, nes nebuvo išsiaiškinta, kokiu atstumu jie buvo nuo eismo įvykio ir ar galėjo jį matyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, šie asmenys, kaip įvykusio eismo įvykio liudininkai, buvo įvykio vietoje, kai atvyko policijos pareigūnai, jiems nurodė matytas aplinkybes, automobilio, kuris iš įvykio vietos nuvažiavo, valstybinius numerius, jų parodymai laikytini patikimais, nes yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus, juos atmesti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėti liudytojai pažįsta nukentėjusįjį ar administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ar dėl kitų priežasčių gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, siekdami apkalbėti apeliantą.

Kelių eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad apgadintas motociklas Suzuki GSX-R 600, v. n. 080 VP (b. l. 6).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis BMW 525 v.n. (duomenys neskelbtini) 2012-06-07 buvo laikinai išregistruotas, naujas savininkas yra A. M.. Automobilis neįregistruotas (b. l. 14).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-03-08 ekspertizės akto Nr. 11-3225(12) matyti, kad motociklo Suzuki GSX-R 600 v.n. greitis prieš stabdymą eismo įvykio vietoje buvo apie 24 km/h. Motociklo vairuotojo A. Č. turėjo techninę galimybę išvengti motociklo virtimo ir užfiksuotų jo apgadinimų, stabdydamas savo motociklą ir išlaikydamas jį vertikaliai, nenugriūdamas. Motociklo vairuotojo veiksmas – motociklo pasukimas nuo kliūties ir parvertimas ant šono, siekiant išvengti eismo įvykio vietoje nuoseklaus ištisinio stabdymo techniniu požiūriu buvo nepriimtinas. Stabdant savo motociklą taip, kad motociklas neprarastų skersinio stabilumo ir nenuvirstų, eismo įvykis tokiomis aplinkybėmis, kaip šios, nebūtų įvykęs. Ekspertizės akte pažymėta, kad, kadangi transporto priemonės nesusidūrė, o duomenys apie transporto priemonių vairuotojų veiksmus yra prieštaringi, negalima nustatyti, kurio iš vairuotojų veiksmai nagrinėjamoje situacijoje buvo pavojingos situacijos kelyje susidarymo priežastimi ir pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Taip pat neįmanoma nustatyti, kiek mažėja motociklo lėtėjimas dėl smėlio apnašos ant asfalto ir nuokalnės.

A. M. pozicija, kad jis negali būti siejamas su autoįvykiu, kadangi eismo taisyklių nepažeidė ir įvykio sukelti negalėjo, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal A. Č. pranešimą ir nurodytus automobilio duomenis policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Buvo apžiūrėti ir motociklo Suzuki, GSX – R, 600, priklausančio A. Č. apgadinimai, nustatytas eismo įvykio mechanizmas.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šioje byloje sprendžiant atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimą, būtina įvertinti ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M., bet ir kito eismo dalyvio – motociklo vairuotojo A. Č. veiksmus. Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja visus eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, o 133 punkte nustatyta, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Ekspertizės akte konstatuota, kad motociklo vairuotojo A. Č. veiksmas – motociklo pasukimas nuo kliūties ir parvertimas ant šono, siekiant išvengti eismo įvykio, vietoje nuoseklaus ištisinio stabdymo, techniniu požiūriu buvo nepriimtinas.

Pagal KET 158 punkto reikalavimus, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, jog A. Č. turėjo techninę galimybę sustabdyti savo motociklą, jo neversdamas ant šono, nepaneigia A. M. padaryto KET 158 punkto pažeidimo, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad jis įvažiavo iš šalutinio į pagrindinį kelią, nepraleisdamas pagrindiniu keliu saugiu leistinu greičiu judančio A. Č. vairuoto motociklo, taip priversdamas motociklo vairuotoją staigiai stabdyti.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai įvertino ekspertizės akto išvadas, jog A. Č. veiksmai - motociklo pasukimas nuo kliūties ir parvertimas ant šono, siekiant išvengti eismo įvykio, vietoje nuoseklaus ištisinio stabdymo techniniu požiūriu buvo nepriimtini, t.y. jis pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje situacijoje yra abipusis priežastinis ryšys ir abipusė kaltė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. M. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, o tuo pačiu ATPK 130 str. 1 d. - suprasdama s, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, iš jo vietos nuvažiavo.

Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad jis neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, kadangi nesuprato, kad jis savo veiksmais sukėlė jį, nepagrįstas. Pagal 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Surinktų bylos įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. M. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį- iš teismo posėdyje apklaustų asmenų ir paties A. M. parodymų seka, jog A. M. matė, kaip nukentėjusysis A. Č. stabdė motociklą ir parvirto, kai apeliantas jau buvo įvažiavęs į pagrindinį kelią; A. M. stabtelėjo, atidarė automobilio langelį ir atsiprašė važiuojamojoje kelio dalyje parvirtusio nukentėjusiojo ir iš karto išvažiavo, nesiaiškinęs visų aplinkybių. Iš eismo įvykio situacijos A. M., matydamas parkritusį motociklininką, turėjo ir galėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis ir kad būtent jis yra susijęs su šiuo įvykiu, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos skubiai išvažiavo.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, tirdamas byloje surinktus įrodymus ir juos vertindamas, pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė