Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 153 str. ir nuteistas:

pagal LR BK 150 str. 4 d. (dėl 2004 m. gegužės 1 d. - lapkričio 1 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 150 str. 4 d. (dėl 2007 m. rugsėjo - spalio mėn. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. D. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Pagal LR BK 153 str. A. D. paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė A. D. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. D. priteista nukentėjusiajai Ž. K. 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 4560 Lt advokato bei 1377,66 Lt kelionės išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki lapkričio 1 d., vakare, tikslesnė data ir laikas nenustatytas, bute esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nukentėjusiosios E. K., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės ir jai miegant, nukentėjusiajai gulint ant pilvo, nuogas atsigulė ant jos, judėdamas bandė savo lytinį organą įkišti jai tarp šlaunų, užkišęs rankas jai po marškinėliais glostė jos pečius, per kelnaites rankomis lietė lytinius organus, tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią - tuo seksualiai prievartavo mažametę E. K. . Šiais savo veiksmais A. D. padarė LR BK 150 str. 4 d. numatytą nusikaltimą.

A. D. taip pat nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, atsigulęs ant lovos, kurioje miegojo nukentėjusioji E. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą - nukentėjusiajai bandant keltis iš lovos, ranka laikė neleisdamas jai atsikelti, liepė gulėti ir tylėti, įkišęs ranką po pižaminėm kelnėm lietė jai tarp kojų, lytinius organus, pakišęs ranką po pižamos marškinėliais lietė jos krūtinę, tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią - tuo seksualiai prievartavo mažametę E. K. .

Be to, jis 2007 m. rugsėjo mėnesį, antradienį, vakare, tikslesnis laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, atsigulęs ant lovos, kurioje gulėjo nukentėjusioji E. K., gim. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą - liepęs tylėti, laikė nukentėjusiąją apkabinęs per pilvą neleisdamas jai atsikelti, tokiu būdu atėmė jai galimybę priešintis bei pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, lietė jos krūtinę, per kelnaites lietė jai tarp kojų, lytinius organus, tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią - tuo seksualiai prievartavo mažametę E. K. .

Be to, jis 2007 m. spalio mėnesį 16-17 dienų laikotarpyje, apie 18 val., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie E. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, per drabužius lietė jai sėdmenis, netrukus po to, virtuvėje, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis - savo kūnu įspraudęs ją į tarpą tarp kriauklės ir skalbimo mašinos, užkišo rankas nukentėjusiajai po megztiniu ir atsegė jos liemenėlę, nukentėjusiajai pasprukus, netrukus po to, koridoriuje, pastūmęs ir prispaudęs nukentėjusiąją prie sienos, lietė jos krūtinę, per drabužius lietė pilvo apačią, lytinius organus, nukentėjusiajai šaukiantis pagalbos liepė jai tylėti sakydamas „baik“, netrukus po to, kambaryje, atsirišinėdamas kelnių raištį liepė jai nusirengti, rankomis pastumdamas pargriovė ją ant lovos, nukentėjusiajai atsisėdus jis vėl ją stumdamas guldė, E. K. pradėjus šaukti uždengė jai burną ranka ir liepė tylėti, netrukus po to, kambaryje, prispaudęs nukentėjusiąją prie sienos, užkišęs rankas po drabužiais lietė jai sėdmenis, per drabužius lietė krūtis, pilvo apačią, lytinius organus, tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią - tuo seksualiai prievartavo mažametę E. K. .

Be to, jis 2007 m. spalio mėnesį, vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, atsigulęs ant lovos, kurioje gulėjo nukentėjusioji E. K., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, per drabužius lietė jos krūtinę, pilvo apačią, tarp kojų, lytinius organus, tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią - tuo seksualiai prievartavo mažametę E. K. . Šiais savo veiksmais A. D. padarė LR BK 150 str. 4 d. numatytą nusikaltimą.

A. D. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki spalio mėn. vidurio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, per drabužius lietė nukentėjusiajai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), krūtinę, tokio fizinio sąlyčio būdu atliko prieš mažametę seksualaus pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiosios susijaudinimą ar per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais - atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Šiais savo veiksmais A. D. padarė LR BK 153 str. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.).

Apeliacinius skundus yra padavęs ir prokuroras, ir nuteistojo A. D. gynėjas. Kadangi prokuroras ginčija paskirtą bausmę, o nuteistojo gynėjas – pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl kolegija pirmiausia atsakys į nuteistojo gynėjo skundo argumentus, o po to pasisakys dėl paduoto prokuroro apeliacinio skundo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2007 m. gegužės mėn. E. K. mama Ž. K. išvyko dirbti į užsienį, o dvi savo mažametes dukras paliko auginti savo mamai J. T., gyv. (duomenys neskelbtini), vieno kambario bute. Kadangi J. T. nusprendė butą suremontuoti, E. K. nuo 2007 m. rugsėjo 2 d. apsigyveno pas kitą J. T. dukrą – S. T. , gyvenančią su savo sugyventiniu A. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir čia gyveno iki 2007 m. spalio mėn. 16 d. ar 17 d., kuomet naktį ją močiutė J. T. parsivežė į savo butą (duomenys neskelbtini), nes, pasak nukentėjusiosios, A. D. prie jos ,,lindo“. Kadangi E. K. nieko daugiau jai nepaaiškino, J. T. tokiam anūkės pasakojimui neskyrė didesnio dėmesio. Ir tik tuomet, kai 2007 m. gruodžio 31 d. iš užsienio grįžo nukentėjusiosios mama, mažametė nukentėjusioji apie viską jai papasakojo, o ši kreipėsi į prokuratūrą (t. 1, b. l. 1). Apie tai, kad A. D. ,,lindo“ prie mažametės, buvo žinoma ir jo sugyventinei S. T. jau tuo metu, kai mergaitės mama dar nebuvo grįžusi iš užsienio. Kadangi nukentėjusioji yra nedrąsi, uždaro būdo, jautėsi vieniša, nepasitikėjo nei močiute, nei S. T. , todėl joms visų įvykio detalių ir nepapasakojo – žinojo, kad niekas jos neužstos. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 30-45), prokurorės (t. 1, b. l. 46-47), tyrėjos (t. 1, b. l. 48-49) davė nuoseklius parodymus apie tai, kad vieną kartą 2004 m. ir 4 kartus 2007 m. A. D. , būdamas neblaivus, prie jos ,,lindo“, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės ir jai miegant, nuogas atsigulė ant jos, judėdamas bandė lytinį organą įkišti jai tarp šlaunų, glostė jos nuogus pečius ir per kelnaites rankomis lietė lytinius organus, t. y. ją seksualiai prievartavo. 2007 m. prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus su ja atliko panaudojęs fizinį ir psichinį smurtą: E. K. bandant atsikelti ir pabėgti iš lovos, A. D. ranka ją laikė, liepė tylėti ir gulėti, ranka lietė jos lytinius organus, krūtinę; be to, buvo atvejis, kai nuteistasis per drabužius ir užkišęs rankas po drabužiais lietė nukentėjusiosios sėdmenis, o įspraudęs ją virtuvėje tarp kriauklės ir skalbimo mašinos, užkišęs rankas atsegė jai liemenėlę, po to koridoriuje prispaudęs prie sienos, pargriovęs ant lovos, lietė jos krūtinę, per drabužius – pilvo apačią, lytinius organus. A. D. , atlikdamas išvardintus veiksmus, 2004 m. ir 2007 m. fizinio sąlyčio metu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią, t. y. taip ją seksualiai prievartavo. Tuo metu, kai A. D. seksualiai prievartavo E. K. , ji buvo mažametė: 2004 m. ji buvo 8-9 metų, o 2007 m. rugsėjo mėnesį iki spalio mėn. 16-17 dienos jai buvo suėję 12 metų, t. y. ir vienu, ir kitu atveju ji neturėjo 14 m. amžiaus. Svarbu tai, kad išvardintus prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus E. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu suvedus ją akistaton su A. D. dalyvaujant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei. Iš akistatos protokolo (t. 1, b. l. 98-100) matyti, kad nukentėjusioji paaiškino, jog anksčiau ji niekam nepasakojo apie A. D. veiksmus todėl, kad jo bijojo. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų E. K. parodymų matyti, kad ji kategoriškai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir paaiškino, jog apie A. D. veiksmus ji papasakojo jo sugyventinei, t. y. savo tetai S. T. , pas kurią 2007 m. gyveno, tačiau ji pasakė, kad jis tai daro juokais (t. 2, b. l. 100-101). Kadangi nukentėjusioji įvykio aplinkybes detaliai ir nuosekliai papasakojo viso proceso metu, netikėti tokiais jos parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, juolab, kad E. K. nurodytas aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Antai liudytoja R. K. patvirtino, jog 2007 m. rugsėjo - spalio mėn., naktį, jai paskambino E. K. ir prašė paimti ją iš S. T. , nes S. (A. D. ) ,,lenda“ prie jos. Liudytoja kartu su E. K. močiute J. T. taksi nuvažiavo ir parsivežė E. K. , kurią paliko močiutės bute. Taksi ji nieko nepasakojo, tik verkė. 2008 m. sausio 1 d. liudytoja svečiavosi pas Ž. K. ir tuomet papasakojo, kas atsitiko jos dukrai (t. 2, b. l. 103).

Liudytojų A. K. , J. T. parodymais nustatyta, kad A. D. išties ,,lindo“ prie nukentėjusiosios: A. K. pati matė, kaip naktį nuteistasis glostė sesers krūtinę ir buvo nuklojęs antklodę; J. T. iš anūkės pasakojimo žinoma, kad nuteistasis ,,lindo“ ir buvo sugriebęs jai už krūtinės (t. 1, b. l. 80-81; t. 2, b. l. 104-105, 109).

Nuteistojo gynėjo skundo argumentas apie tariamą motinos darytą įtaką nukentėjusiajai E. K. tėra niekuo nepatvirtinti argumentai, be to, neatitinkantys kitų byloje teisingai nustatytų aplinkybių. Priešingai nei teigia gynėjas, nukentėjusiosios motina Ž. K. niekaip negalėjo paveikti mažametės dukters E. duoti melagingus parodymus, kadangi įvykių metu, t. y. 2007 m. rugsėjo - spalio mėn., ji gyveno Anglijoje ir nieko nežinojo apie A. D. nusikalstamus veiksmus prieš jos dukterį ir tik 2008-01-01 R. K. , svečiuodamasi pas ją, apie tai papasakojo. Nei Ž. K. motina, nei jos sesuo S. T. jai sugrįžus į Lietuvą nieko nepranešė apie A. D. elgesį ir nepaaiškino, kodėl dukra buvo priversta persikelti gyventi pas močiutę ir tik R. K. dėka jai apie tai tapo žinoma. Ž. K. net priekaištavo savo motinai J. T. , sakydama, kokia ji močiutė, kad į policiją nesikreipė (t. 2, b. l. 104). Tokiu būdu Ž. K., net ir norėdama paveikti savo dukrą E. duoti neteisingus parodymus, to negalėjo padaryti, nes tuoj po paskutinių nuteistojo atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų ji apsigyveno močiutės bute ir apie tai sužinojo tiek močiutė J. T. , tiek R. K. , į kurią pagalbos kreipėsi nukentėjusioji. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios E. K. parodymais ir juos pripažino patikimu įrodymų šaltiniu, nes jos ir nuteistojo tarpusavio santykiai buvo normalūs ir ji neturėjo jokio pagrindo apkalbėti A. D. Svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą apie E. K. parodymų patikimumą yra ta, jog atlikus kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, ekspertai konstatavo, jog E. K., atsižvelgiant į jos amžių ir protinio išsivystymo lygį, gali teisingai suvokti, įsiminti ir atkurti įvykius bei duoti apie tai teisingus parodymus, ji neturi ženkliai išreikštų asmeninių-psichologinių savybių, tiesiogiai veikiančių jos elgesį (pasidavimas įtaigai, jai artimų asmenų nurodymų besąlygiškas vykdymas, padidintas polinkis fantazuoti, meluoti ir pan.), (teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto 2 p. ir 5 p. – t. 1, b. l. 74-76). Išvados pagrįstumas patikrintas pirmosios instancijos teisme apklausiant dvi ekspertes – ekspertę psichiatrę J. Raščiauskaitę ir ekspertę psichologę V. Juščiuvienę (t. 2, b. l. 118, 129). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas aktyviai naudojosi savo teisėmis ir uždavė klausimus abiems ekspertėms, kurios išsamiai atsakė į jų pateiktus klausimus. Visi aptarti įrodymai gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, įrodymai įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, kaip to ir reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, nuosprendį grindė tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes, įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis A. D. viso proceso metu nepripažino tenkinęs lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu su nukentėjusiąja prieš jos valią bei atlikęs mažametės nukentėjusiosios tvirkinimo veiksmus, nepaneigia jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog pats nuteistasis pripažino kai kurias faktines bylos aplinkybes (atvejis, kai jis su sugyventine ir nukentėjusioji su sesute miegojo virtuvėje, faktą, jog jis lietė nukentėjusiosios krūtis), tačiau savo veiksmų nelaiko nusikalstamais. Pirmosios instancijos teismas, kruopščiai ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus ir atskleidęs jų tarpusavio ryšį, pagrįstai konstatavo, kad A. D. kaltė pagal LR BK 150 str. 4 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir pagal LR BK 153 str. įrodyta visiškai, todėl kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis teismo išvadomis. Skunde nurodytos aplinkybės (nuteistasis anksčiau yra turėjęs artimus santykius su Ž. K. , be to, jis su sugyventine S. T. 2004 m. patvirtino, jog naminė degtinė ir aparatas jai gaminti, rasti Ž. K. bute, priklauso jai) niekaip negalėjo įtakoti nukentėjusiosios bei jos motinos Ž. K. parodymų. Pažymima, kad po minėtų įvykių Ž. K. jau daug metų gyvena ir dirba užsienyje ir jokių ryšių nei su nuteistuoju, nei su jo sugyventine S. T. (beje – Ž. K. seserimi) nepalaikė, o jos dukra E. K. buvo laikinai apgyvendinta A. D. ir S. T. bute tik mergaitės tėvo ir močiutės iniciatyva.

Aukščiau aptartais, išanalizuotais ir įvertintais įrodymais paneigiamas apelianto nuteistojo gynėjo skundo teiginys, jog nuosprendis grindžiamas subjektyviais, nenuosekliais bei kritiškai vertintinais Ž. K. bei jos įtakotos E. K. parodymais. Apeliantas dar tvirtina, kad jų parodymai prieštarauja A. D. , S. T. , J. T. parodymams, tačiau konkrečiai nenurodo, kurie parodymai yra prieštaringi, todėl kolegija į tokį deklaratyvų skundo teiginį neatsakys. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nuteistasis kaltę kategoriškai neigė, o jo sugyventinei S. T. bei jos motinai nieko nebuvo žinoma apie A. D. atliktus nusikalstamus veiksmus iki tol, kol apie tai papasakojo E. K. . Tiesa, S. T. pripažino mačiusi, kaip sugyventinis ,,juokais ,,už šono gal ir paimdavo“ < ... >, bet nepastebėjo, ,,< ... > kad A. D. lįstų prie E.“ (t. 2, b. l. 105). Iš nukentėjusiosios pasakojimo buvo žinoma, kad A. D. ,,lindo“ prie jos ir bandė atsegti liemenėlę, bet daugiau ji nieko nepasakojo, o S. T. ir neklausinėjo. J. T. nukentėjusioji pasakė, kad A. D. ,,lenda“ prie jos, liečia krūtis, tačiau liudytoja nieko anūkės neklausinėjo, o ši, nepasitikėdama ja, daugiau nieko nepasakojo.

Dar skunde teigiama, kad nukentėjusiosios ir jos motinos parodymai prieštarauja medicininiams duomenims, kuriuose užfiksuotas nukentėjusiosios susirgimo laikas, nesutampantis su A. D. inkriminuotų nusikaltimų laiku. Šis skundo teiginys yra visiškai nelogiškas ir niekuo nepagrįstas, nes kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, E. K. tėvai neaugino (jie dirbo užsienyje), ji gyveno tai pas močiutę, tai pas tetą (S. T. ), kurios taip pat neskyrė pakankamai dėmesio jos auklėjimui ir priežiūrai: buvo girtaujama ir J. T. , ir S. T. bute, taip pat mergaitę S. T. su A. D. vežiojosi pas draugus, kur taip pat buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, o jiems sugrįžus į namus kildavo barniai ir muštynės. Ir tik tuomet, kai mergaitės mama Ž. K. grįžo iš užsienio ir sužinojo apie A. D. atliktus veiksmus, iškart su pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą, o po to į medikus. Iš nukentėjusiosios, jos atstovės pagal įstatymą, paaiškinimų ir teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertės akto tiriamosios dalies matyti, kad E. K. į medikus kreipėsi 2008-01-31 ir jos sveikatos istorijoje atžymėta, jog 2007 m. rugsėjo, spalio mėnesiais ligonei sutriko miegas, ilgai neužmiega, patyrusi seksualinę prievartą, akyse rodosi patirti vaizdai, keliasi nepailsėjusi, o 2008-02-04 atlikus psichologinę konsultaciją, konstatuojama, kad išliko miego sutrikimai, košmariški sapnai, nerimas, baimė, nustatyta klinikinė diagnozė – potrauminio streso sutrikimas (t. 1, b. l. 74-76). Šios ekspertizės akto išvados 7 p. ir 8 p. konstatuojama, kad dėl E. K. atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo jai išsivystė – potrauminio streso sutrikimas. Be to, jai yra stebimi miego sutrikimai, jie atsirado dėl patirtos seksualinės prievartos (t. 1, b. l. 74-76).

Toliau kolegija analizuos nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo dalį, kurioje dėstomi argumentai dėl neva klaidingai kvalifikuotų A. D. nusikalstamų veikų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą, ar A. D. veiksmuose yra LR BK 150 str. 4 d. numatyto nusikaltimo požymiai, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ nuostatomis. Kolegija nesutinka su apelianto nuomone, jog seksualinio prievartavimo veiksmai yra susiję su intervencija į nukentėjusiojo lytinius organus analiniu, oraliniu ar kitokiu sąlyčio būdu. Kadangi nuteistasis lietėsi tik prie nukentėjusiosios kūno, todėl, apelianto nuomone, jo veiksmus reikia kvalifikuoti pagal BK 153 str. Šie apelianto teiginiai yra klaidingi ir prieštarauja teismų praktikai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 3 punkte apibrėžtai lytinės aistros tenkinimo sąvokai. LR BK 150 str. sudėčiai priskiriami veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta LR BK 149 str., kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais. Šiame punkte taip pat išaiškinta, kad prie kitokių fizinio sąlyčio būdų yra priskiriami: vyro ar moters lytinių organų dirginimas, lietimas lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan. Būtent tokius veiksmus ir atliko nuteistasis: jis, seksualiai prievartaudamas mažametę, užgulęs ją ir judėdamas bandė savo lytinį organą įkišti jai tarp šlaunų, per kelnaites rankomis lietė jos lytinius organus, kitais atvejais – įkišęs ranką po pižaminėm kelnėm ar po kitais drabužiais, lietė jai tarp kojų, lytinius organus, sėdmenis, pakišęs ranką po marškinėliais lietė jos krūtinę, per drabužius lietė pilvo apačią ir lytinius organus. Kadangi A. D. kaltu neprisipažino, todėl apie jo tyčios turinį sprendžiama iš aukščiau išvardintų ir aptartų objektyviųjų veiksmų, kuriuos atliko turėdamas tik vieną tikslą – tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja, kuri, būdama bejėgiškos būklės dėl mažametystės ar jai miegant bei atėmęs galimybę priešintis (buvo panaudotas fizinis ir psichinis smurtas), nesugebėjo pasipriešinti.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. D. atliktų veiksmų juridinio įvertinimo, vadovavosi jau paminėto senato 20 p. išdėstytomis nuostatomis, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir atribojo lytinės aistros su mažamete tenkinimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d. nuo mažametės tvirkinimo, numatyto LR BK 153 str. Teismo nuosprendyje (t. 2, b. l. 144) yra nurodyti išsamūs motyvai, atskleidžiantys skirtumą tarp šių dviejų nusikalstamų veikų, todėl plačiau ši tema nebus aptariama. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog tokie nuteistojo veiksmai kaip nukentėjusiosios krūtinės lietimas rankomis, aptarinėjamas krūtinės dydis (pasakymas, jog krūtinė jau didelė) išties laikoma, kad A. D. tvirkino mažametę. Krūtinės lietimas rankomis vertinamas kaip krūtinės glostymas ir tokie veiksmai laikomi mažametės tvirkinimu.

Apeliantas skunde išdėsto keistą savo nuomonę dėl A. D. veiksmų, kurie įvardinti kaip mažamečio tvirkinimas: jo manymu paminėto senato 20 punkte tarp numatytų įvairių mažamečio asmens tvirkinimo formų nėra paminėta, jog krūtinės lietimas (ne nuogos, o per drabužius) laikomas vaiko kūno glostymu. Naivu tikėtis, jog senato nutarime būtų išvardintos visos mažamečio asmens tvirkinimo formos – kiekvienu konkrečiu atveju jos yra skirtingos, todėl neįmanoma visų jų išvardinti, o ar veiksmai laikytini nusikalstamais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog pareikštame įtarime ir kaltinamajame akte nėra nurodytas tikslus padarytų nusikalstamų veikų laikas, kaip numatyta LR BPK 187 str. 1 d. bei LR BPK 219 str. 3 p., tačiau tai nelaikoma esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Bylos duomenys rodo, kad pateikiant nuteistajam įtarimą, surašant kaltinamąjį aktą, buvo imamasi visų priemonių tiksliai ir konkrečiai aprašyti nusikalstamų veikų laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, tačiau nebuvo įmanoma nurodyti visiškai tikslų laiką, kada A. D. atliko nusikalstamus veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008-01-02, o pirmoji nusikalstama veika, kurios padarymu buvo įtariamas A. D., įvykdyta 2004 m. pavasarį. Mažametei nukentėjusiajai tuo metu buvo 8 metai, apklausta dėl šių įvykių praėjus beveik 3 metams, todėl dėl mažametystės nesugebėjo nurodyti tikslų laiką, o įvykius susiejo su tam tikru metų ir paros laiku (pavasarį, vakare), be to, nurodė, jog ,,< ... > mama tuomet buvo išvykusi į Vokietiją ir mes su sese kelis mėnesius gyvenome pas močiutę < ... > tikrai žinau, kad mano teta S. T. dar nebuvo pagimdžiusi vaiko < ... >, tuomet net nebuvo nėščia“ (D. T. gimė (duomenys neskelbtini)), ( t. 1, b. l. 30-47, t. 2, b. l. 128). Svarbu tai, kad ir pats A. D. pripažįsta, jog jam su sugyventine S. T. gyvenant jos motinos bute, buvo atvejis, kai E. su sesute miegojo virtuvėje ant grindų (sugyventinės motina su draugu girti miegojo kambaryje), o jis su sugyventine ten pat lovoje. Kas dėl kitų įvykdytų nusikalstamų veikų laiko, kolegijos nuomone, jis nurodytas kiek įmanoma tikslesnis, kiek mažametė sugebėjo atkurti tuos įvykius, kurie siejami su jos gyvenimo pas S. T. ir A. D. laikotarpiu, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 2 d. iki 2007 m. spalio 16-17 dienos, kuomet ji grįžo gyventi pas močiutę J. T. . Pažymima, kad ir dėl šiuo laikotarpiu įvykdytų veikų, nuteistasis pripažįsta, kad E. K. išties gyveno jų bute, pripažįsta buvus atvejį, kai jie girtavo R. K. bute, o po to susipyko su sugyventine ir jis vienas sugrįžo į namus, tačiau kategoriškai neigia seksualiai prievartavęs mažametę.

Kolegijos nuomone šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeistos nuteistojo teisės į gynybą, įtvirtintos LR BPK 21 str. 3 d., 22 str. 3 d., 44 str. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 6 str. 2 d. ir a punkte.

Nuteistojo gynėjo prašymas sumažinti priteistą neturtinę žalą netenkinamas. Kolegijos manymu neturtinės žalos klausimas yra išspręstas tinkamai. Sutinkama su apygardos teismo sprendimu iš A. D. priteisti nukentėjusiosios E. K. atstovei pagal įstatymą Ž. K. 25 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji buvo pareiškusi 100 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau teismas, įvertinęs žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, pareikštą neturtinę žalą sumažino iki 25 000 Lt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Kadangi atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Nagrinėjamoje byloje nusikaltimais sukelti neigiami padariniai mažametei nukentėjusiajai E. K. (jie išvardinti teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto 7-8 punktuose) yra stebimi ir išsivystę šiuo metu, tačiau esant banguojančiai sutrikimo eigai, psichikos ir elgesio sutrikimai gali užsitęsti daugelį metų ir tapti lėtiniu.

Atsakydama į prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo A. D. , kolegija pažymi, kad nuosprendyje yra nurodyti motyvai dėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, tačiau nieko nepasisakyta apie jos trukmę. Sutinkama su prokuroru, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį ir dėl nusikaltimo kilusius sunkius padarinius, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir neigiamus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. A. D. padarė 2 labai sunkias nusikalstamas veikas (LR BK 150 str. 4 d.) ir vieną nesunkią (LR BK 153 str.), anksčiau yra teistas už išžaginimą ir atliko bausmę, tačiau iš šio teistumo nepadarė reikiamų išvadų, nepasitaisė, yra linkęs nusikalsti, todėl pavojingas visuomenei.

Kolegija pažymi, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą LR BK 41 str. 2 d., kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra viena pagrindinių baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės paskirčių, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė: už vieną nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 150 str. 4 d., minimalią sankcijoje numatytą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, o už antrą analogišką veiką – artimą sankcijoje nustatytam bausmės minimumui 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nemotyvavo savo sprendimo paskirti tokią bausmę. Tad, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. D. paskirtos nurodytos bausmės yra neteisingos ir aiškiai per švelnios, todėl griežtinamos. LR BK 150 str. 4 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 metų iki 13 metų. A. D. paskirta, kaip jau minėta, atitinkamai 3 metų ir 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą visuomenei (LR BK 11 str. 6 d. šis nusikaltimas priskirtas labai sunkiems), nustatytą vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikaltimo padarinius, kad liko neatlyginta nukentėjusiajai didelė žala, paskirtos 3 metų ir 4 metų laisvės atėmimo bausmės yra per švelnios, todėl griežtinamos.

Kolegija, skirdama bausmę, vadovaujasi LR BK 54 str., reglamentuojančiu bausmės skyrimo pagrindus ir nustatančiu, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam neteisingą bausmę dėl jos švelnumo, pažeidė LR BK 54 str. nuostatas ir teismų praktikoje įtvirtintą principą, jog teismas, skirdamas bausmę neturi teikti prioriteto nė vienai iš LR BK 54 str. 2 d. išvardintai aplinkybei. Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeisti nukentėjusiosios E. K. interesai, tuo pačiu buvo pažeistas ir humaniškumo principas, sumenkinami nukentėjusiosios interesai bei pažeistas jos orumas. Nebuvo pakankamai įvertinta nuteistojo neigiama asmenybė bei itin sunkūs nusikaltimo padariniai, t. y. mažametės E. K. patirta daugkartinė seksualinė prievarta, dėl ko jai išsivystė potrauminio streso sutrikimas. Kadangi LR BK 150 str. 4 d. vidurkį sudaro 8 metai, todėl, atsižvelgus į aukščiau išvardintas aplinkybes, A. D. už 2004 m. įvykdytą veiką ir skiriamas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už 2007 m. įvykdytą veiką – bausmė, nežymiai viršijanti sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Prokuroro prašymas sugriežtinti A. D. paskirtą bausmę pagal LR BK 153 str. netenkinamas, kadangi šis nusikaltimas yra nesunkus (LR BK 11 str. 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kolegijos manymu, yra adekvati jo padarytai veikai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti:

A. D. pagal LR BK 150 str. 4 d. (už 2004 m. gegužės 1 d. – lapkričio 1 d. nusikalstamą veiką) paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams;

A. D. pagal LR BK 150 str. 4 d. (už 2007 m. rugsėjo-spalio mėn. nusikalstamą veiką) paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., šiuo nuosprendžiu A. D. paskirtos bausmės bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu bendrinamos su Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 153 str. ir galutinė bausmė jam skiriama laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, nustatant šią bausmę atlikti pataisos namuose.

Nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.