Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-25 · Byla Nr. A2.6.-8642-891/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-25
Bylos Nr.
A2.6.-8642-891/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07140-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
N. V.-V.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8642-891/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07140-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui N. V.-V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs N. V.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V.-V. 2016 m. balandžio 11 d., apie 15:45 val., Viršuliškių g. 40, Vilniuje, vairuodama automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbula, atsitrenkė į stovintį automobilį MERCEDES BENZ ML 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip N. V. – V. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, ji iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus. Taip N. V.-V. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. policijos pareigūno D. J. 2016 m. balandžio 11 d. tarnybiniu pranešimu, išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, R. L. 2016 m. balandžio 11 d. paaiškinimu, VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, G. R. 2016 m. balandžio 18 d. paaiškinimu, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, fotolentelėmis bei pačios N. V.-V. paaiškinimu, duotu tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. Ji nurodė, kad savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad tą dieną susitiko su mama, kuriai 85 metai ir kuri yra ligota. Motina norėjo nueiti į kapus, esančius netoli prekybos centro „Mada“, bet pasijuto blogai ir nebenorėjo eiti į kapines, paprašė važiuoti namo. Jos sėdo į automobilį, ji pavažiavo atgal ir pajuto bumbtelėjimą, tada išlipo, pažiūrėjo mašinas, ant kito automobilio buvo maža žymė, menkas įlenkimas, ant jos automobilio nesimato nieko. Mama jautėsi blogai, todėl išvažiavo, padarė didelę klaidą. Alkoholio nevartoja 12 metų, vadovauja dvasinio ugdymo centrui. Prašo neatimti teisių, nes tėvai seni ir be teisių bus labai sunku. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – N. V.-V. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, žymios žalos nepadaryta), į tai, kad byloje nėra duomenų, kad N. V.-V. vairavo automobilį būdama neblaivi, kad sukėlė avarinę situaciją, pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir pan. Atsižvelgiama ir į padarytos žalos dydį (žala nedidelė), kad N. V.-V. nevengė atsakomybės, nesislėpė, pristatė automobilį, apgadinimų pėdsakų neslėpė, savo kaltę iš karto pripažino. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius N. V. –V. – anksčiau kelis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, skirtas baudas yra sumokėjusi, šiuo metu turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, dirba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju N. V.-V. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirtinos minimalios šių straipsnių sankcijose numatytos baudos, tačiau, taikant ATPK 30¹ straipsnį, jai skirtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam terminui nei sankcijoje numatytas minimalus, o būtent – 3 mėnesiams, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

N. V.-V. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jai paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 16057766889, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjai, kad jeigu iš jos vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas, nutarimui įsiteisėjus ji vairuotojo pažymėjimą privalo atiduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys