Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam M. R. (M. R.), jo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui ir atstovei pagal įstatymą, civilinei atsakovei I. R.,

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. B.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, besimokantis 11 klasėje, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. ir M. R., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2018 m. sausio 27 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Birželio 23-osios g. 9, panaudodami fizinį smurtą ir tokiu būdu sukeldami fizinį skausmą pagrobė svetimą turtą, o būtent: D. J., pribėgęs prie nukentėjusiojo R. R., spyrė per kojas, o pastarajam nukritus, abu kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau kaip dešimt, smūgių į įvairias kūno vietas, o M. R. papurškus nukentėjusiajam į veidą su savimi turėtu dujų balionėliu, reikalavo atiduoti turimus pinigus, po ko nukentėjusiajam atsikėlus ir bandant pabėgti, M. R. pastarąjį vijosi grasindamas ir vėl panaudoti dujų balionėlį, kol nukentėjusysis neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo ant apledėjusio šaligatvio, M. R. pribėgus ir pareikalavus nukentėjusiajam R. R. atiduoti turimus pinigus, pastarasis atidavė su savimi turėtą vieną 50 Eur kupiūrą, tokiais bendrais savo veiksmais panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. R. priklausantį 50 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. J. ir M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. J. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad praeitą žiemą su M. R. ir E. S. buvo prekybos centre „Akropolis“. E. Facebook tinklalapyje pamatė, kad nukentėjusysis parduoda elektroninę cigaretę, nusprendė ją nusipirkti. E. sugalvojo planą, kad jis nueis pasiimti elektorinę cigaretę iš nukentėjusiojo, o jis (D. J.) su M. palauks nukentėjusiojo už kampo, t. y. sulauks, kai jis ateis ir atimx pinigus, gautus už elektroninę cigaretę. E. turėjo atsiskaityti už cigaretę, o jie turėjo tuos pinigus atimti. Susitikimas buvo suplanuotas kažkurioje stotelėje, tiksliai nežino. Išlipo iš autobuso, E. su M. susitiko su nukentėjusiuoju, o jis tolėliau kalbėjo telefonu. Matė, kaip jie trise kalbėjosi, vėliau M. priėjo prie jo, pranešė, kad įvyko pardavimas, t. y. E. nusipirko elektroninę cigaretę. Jis su M. ėjo iš paskos nukentėjusiajam, kad pažiūrėtų, kur pastarasis eis. Ėjo tikslu rasti vietą, kur būtų galima iš nukentėjusiojo atimti pinigus, ieškojo tinkamos progos, tačiau nesulaukė. E. parašė nukentėjusiajam, kad elektroninė cigaretė neveikė, todėl pastarasis turėjo ateiti į stotelę. Antro susitikimo nematė, E. su nukentėjusiuoju kalbėjo vienas. Jis su M. buvo prie daugiabučio kiemo, laukė, kol ateis nukentėjusysis. Kai nukentėjusysis buvo prie daugiabučio laiptinės, pradėjo jį vytis. Pribėgus arčiau, asmuo atsisuko, trenkė pastarajam per kojas, jis nukrito. M. pradėjo nukentėjusiajam purkšti pipirines dujas iš balionėlio. Dujų balionėlis irgi buvo plano dalis, dar iki pirmo susitikimo suplanavo dujų balionėlį panaudoti atimant pinigus. Jis pats šiek tiek gavo dujų, kad kažkas kažką sakytų, nelabai pamena. Pradėjo trintis akis, matė, kad nukentėjusysis atsistojo ir nubėgo. Kartą trenkė nukentėjusiajam per kojas, daugiau nepamena, ar atliko kokius nors veiksmus. Galėjo nukentėjusiajam trenkti tik tuomet, kai trenkė jam per kojas.

Teismas paskelbė dalį kaltinamojo D. J. 2018 m. liepos 18 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 45), kuriuose nurodyta, kad 2018 m. sausio 27 d. jam paskambino jo draugas E. S. ir pasiūlė nuvažiuoti kartu su juo, nes jis ketino pirkti elektroninę cigaretę. Tuo metu jis buvo kartu su draugu M. R. prekybos centre „Akropolis“, Vilniuje. Susitikę nuvažiavo į Naujamiesčio mikrorajoną, Vilniuje, bei išlipo „Taraso Ševčenkos“ stotelėje, kurioje E. S. buvo susitaręs susitikti su elektroninės cigaretės pardavėju. Belaukiant pardavėjo, E. S. pasiūlė planą, kad kai E. iš pardavėjo nusipirks cigaretę, jie su M. jį paseks iš paskos ir nuošalioje vietoje, pribėgę sumuš ir atims už cigaretę sumokėtus pinigus. M. R. sakė, kad su savimi turi dujų balionėlį ir papurkš, jei pardavėjas bandys priešintis. Jis su tokiu planu sutiko. Apie 17.30 val. atėjo vaikinas. Tuo metu jam kažkas paskambino, todėl jis nuėjo nuošaliau pakalbėti telefonu. Su cigaretės pardavėju toliau bendravo E. S. ir M. R.. Pačio pirkimo momento nematė, tačiau suprato, kad E. S. cigaretė tiko ir pastarasis ją nusipirko. Kiek tiksliai E. S. sumokėjo už cigaretę, neprisimena. Pardavėjui einant namo, jie kartu su M. R. ėjo jam iš paskos, atsilikę apie 50 m atstumu. Jie pasekė minėtą vaikiną iki namų, tačiau nebuvo palankios progos planui įvykdyti. Tada E. sugalvojo, kad reikia paskambinti pardavėjui ir pasakyti, kad cigaretė neveikia, kad pastarasis dar kartą išeitų į lauką. E. paskambino pardavėjui ir pasakė, kad cigaretė neveikia ir kad jis išeitų pažiūrėti, gal galima ką nors padaryti. Minėtas vaikinas išėjo į lauką ir jie visi trys kartu laukė pardavėjo toje pačioje susitikimo vietoje. Minėtas vaikinas atėjo, atnešė dar vieną bateriją ir padavė E., tada patikrino cigaretę ir vaikinas vėl apsisuko eiti lik namų. Tada su M. R. nusprendė įgyvendinti planą pagrobti pinigus iš minėto vaikino. Jie kartu su M. pasekė jį iki namų, o E. pasiliko laukti toliau nuo minėto vaikino namų. Kai vaikinas įėjo į savo daugiabučio namo kiemą, jie kartu su M. pribėgo prie jo iš nugaros, jis (D. J.) spyrė jam vieną kartą per kojas, kadangi vaikinas stovėjo ant ledo, jis nugriuvo ant žemės, jie kartu su M. pradėjo jį spardyti kojomis, tačiau kiek smūgių sudavė tiksliai pasakyti negali. M. išsitraukė su savimi turėtą dujų balionėlį ir papurškė pardavėjui į veidą. Kadangi M. papurškė netiksliai, dujų gavo ir jis, pradėjo graužti akis. M. liepė minėtam vaikinui atiduoti pinigus, tačiau vaikinas atsistojo ir pradėjo bėgti. Vaikiną nusivijo M. R., jis nebėgo, kadangi jam graužė akis. Pasitrynęs bei nusivalęs akis, nubėgo į tą pusę, į kurią nubėgo M. R. ir pamatė jį bėgant gatve. Jis jį (M. R.) pasivijo ir paklausė ar pavyko, tačiau pastarasis atsakė, kad nieko neturi. Jie dar kiek pabėgo gatve ir prie jų pribėgo E. S.. Jiems toliau einant gatve M. R. prisipažino, kad jam pavyko iš cigaretės pirkėjo pagrobti minėtus 50 Eur. M. šiais pinigais nesidalino, tačiau jiems su E. S. nupirko po kebabą.

Perskaičius kaltinamojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad reikia tikėti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Galėjo spardyti kojomis, šiuo metu tiksliai nepamena. Tada nukentėjusysis atsistojo ir pradėjo bėgti, jis stovėjo ir žiūrėjo, kad nubėgo nukentėjusysis, paskui M.. Jis juos pametė iš akiračio, tik vėliau pamatė, kad M. iš kažkur išbėgo ir nubėgo prie E., tada jis (D. J.) nubėgo pastarajam iš paskos. Jis buvo nuėjęs į kitą pusę, matė, kaip M. išbėgo, jis pastarajam bėgo iš paskos. Vėliau jie susitiko visi trys, bet negali pasakyti, kur tiksliai susitiko, nes pirmą kartą buvo toje vietoje. Jie susitiko netrukus po įvykio, sužinojo, kad M. nepavyko nieko padaryti, jis pats taip sakė. M. sakė, kad nieko nepavyko, jog pinigų negavo. Vėliau nuėjo į stotelę, E. išvažiavo, tuo metu M. jam pasakė, kad turi 50 Eur. Suprato, kad tie pinigai nukentėjusiojo. Tada nuėjo pavalgyti. Pinigais nesidalino, valgyti pirko iš tų pinigų. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi dėl to, ką padarė. Išvadas padarė. Įvykio metu dirbo, pinigų jam nereikėjo. Nukentėjusįjį vijosi jis ir M.. E. jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Tuo metu nelabai galvojo apie pasekmes. Tai buvo neapgalvotas sprendimas. Nesitikėjo, kad reiks naudoti fizinę prievartą, galvojo, kad paims ir nueis. Kol važiavo autobusu, aptarinėjo planą. Autobuse dujų balionėlis buvo ištrauktas iš kišenės ir parodytas. Buvo kalbama, kad dujų balionėlis bus panaudotas. Apie tai kalbėjosi trise. Kai pirmą kartą planas nepavyko, su E. nesusitiko, jis buvo stotelėje. Jie buvo tik su M.. Po pirmo karto M. paskambino E., kad pastarasis pasakytų nukentėjusiajam, jog jis išeitų dar kartą. E. buvo pasakyta, kad nepavyko, todėl reikėjo nukentėjusįjį iškviesti dar kartą. Neturėjo plano, kur nukentėjusįjį užpuls. Viskas vyko sava eiga. Nežino, ar kas nors bandė ištraukti pinigus, kai nukentėjusysis parkrito, kadangi trynėsi akis nuo dujų, matė tik siluetus. Kai susitiko trise, sužinojo, kad nepavyko gauti pinigų. Sutinka su civiliniu ieškiniu, nukentėjęs galėjo patirti tokią žalą.

Kaltinamasis M. R. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad su D. ir E. susitiko prekybos centre „Akropolis“. E. pasiūlė užsidirbti pinigų, t. y. buvo toks planas, kad galima įsigyti elektroninę cigaretę, pasiimti pinigus ir juos pasidalinti. Važiavo į T. Ševčenkos stotelę. E. pasakė, kad pastarasis susitiks su nukentėjusiuoju stotelėje, jie pastovės šone, tuomet D. kažkas paskambino. Tada E. pakvietė jį, kad apžiūrėtų elektroninę cigaretę. Pakvietė tuo tikslu, kad žinotų, kaip atrodo pardavėjas. Jis priėjo, įsidėmėjo pardavėją. Apžiūrėjo elektroninę cigaretę, E. viskas tiko, pardavėjas išėjo. Matė, kad E. padavė 50 Eur kupiūrą, bet kažkiek gavo grąžos. Tuomet jie ėjo su D. iš paskos, ieškojo tinkamos vietos, kad užpultų nukentėjusįjį. Pastarasis užėjo už kampo ir jie jį pametė. Jie tarėsi, kad jie su D. užpuls, o E. bus kažkur kitur, kad pastarojo neatpažintų. Konkrečių veiksmų neaptarė. Paskambino E., pasakė, kad jie jį (nukentėjusįjį) pametė, kad nemato jo. E. pasakė, kad neveikia elektroninė cigaretė, neveikia baterija, todėl E. pasiūlė nukentėjusiajam paskambinti ir vėl jį pasikviesti. Nukentėjęs turėjo grįžti į tą pačią stotelę, jie laukė už kampo. Nukentėjęs nuėjo iki E., pakeitė baterijas, cigaretė praėjo veikti. Jie ėjo paskui nukentėjusįjį, palaukė, kol pastarasis nuėjo už kampo, tada pradėjo bėgti. D. trenkė nukentėjusiajam per kojas. Vieta nebuvo apgalvota, nukentėjęs jau buvo prie savo laiptinės, tada pribėjo. D. trenkė nukentėjusiajam per kojas, pamatė, kad pastarasis nukrito, bandė stotis, jis išsitraukė dujų balionėlį, sudavė su D. jam smūgius, netyčia užpurškė dujų ir jam. Nukentėjęs buvo prisidengęs, jie pastarąjį spardė, papurškė dujų, jų gavo visi. Nukentėjusysis atsistojo ir pabėgo. Kai pirmą kartą nukentėjusysis nukrito, jie tiesiog jį spardė. Kai nukentėjusysis pradėjo bėgti, jis (M. R.) vijosi jį, nukentėjęs paslydo ir nukrito, pribėgo, pradėjo jį mušti rankomis, reikalauti pinigų, tada jis atidavė 50 Eur. Nematė, kur buvo D.. Kai gavo 50 Eur, nubėgo iki tos stotelės, kur turėjo susitikti, pamatė E., palaukė pastarojo, nubėjo į stotelę. Pasakė E., kad negavo pinigų. E. turėjo duoti jiems tuos pinigus, kad pasidalintų. Tada per kiemus eidami nuėjo iki Savanorių pr. stotelės, E. išvažiavo namo, o jie su D. ir kitais už tuos pinigus nusipirko maisto ir alkoholinių gėrimų. E. klausė, ar turi dujų balionėlį. Atsakė, kad turi. E. pasiūlė panaudoti dujų balionėlį, jei nieko neišeis. Tiksliai dėl pinigų reikalavimo nepamena, nes kai papurškė dujų, nebelabai orientavosi.

Teismas paskelbė dalį kaltinamojo M. R. 2018 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 65), kuriuose nurodyta, kad 2018 m. sausio 27 d. jis kartu su savo draugu E. S. bei D. J. važiavo į Vilnių, nes E. S. iš jiems nepažįstamo asmens norėjo nusipirkti elektroninę cigaretę. Su minėtu asmeniu susitiko galimai „T. Ševčenkos“ stotelėje, apie 17.30 val. E. S. pasiūlė nusipirkti elektroninę cigaretę, o po to pasekti pardavėją ir kokioje nors nuošalesnėje vietoje atimti pinigus už sumokėtą cigaretę. Jie su D. J. su tokiu pasiūlymu sutiko. Susitikus su minėtu asmeniu, pastarasis padavė jo draugui E. S. elektroninę cigaretę, kurią apžiūrėjęs E. S. nusprendė pirkti. Cigaretė kainavo apie 30 Eur. Kiek pinigų turėjo E. S. ir kiek padavė pardavėjui pinigų jis nematė, todėl tiksliai pasakyti negali. Pagal iš anksto sutartą planą D. turėjo užpulti cigaretės pardavėją, o jis turėjo stebėti, kad kas nors neateitų. Tačiau D. neišdrįso užpulti pardavėjo ir pardavėjas nuėjo namo. Pardavėjui nuėjus jie kartu su E. S. pabandė įjungti nusipirktą elektroninę cigaretę, tačiau ji neveikė. E. paskambino pardavėjui ir pasakė, kad cigaretė neveikia, Pardavėjas nurodė susitikti toje pačioje vietoje. Asmuo padavė E. atsarginę bateriją. Pardavėjas apsisuko ir pradėjo eiti. Jie kartu su D. pasekė pastarąjį iki jo kiemo ir pardavėjui įėjus į daugiabučio namo kiemą, jie su D. pribėgo iš nugaros ir D. pardavėjui sudavė vieną smūgį per kojas. Kadangi gatvė buvo apledėjusi, pardavėjas nukrito ant žemės. Jie pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas. Tuo metu D. pradėjo šaukti, kad pardavėjas atiduotų pinigus. Kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali, tačiau ne mažiau kaip 10. Nubėgo į „T. Ševčenkos“ stotelę, kur laukė E. S.. Praėjus kelioms minutėms atbėgo ir D. J..

Perskaičius kaltinamojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad tiksliai nepamena, kas pirmą kartą šaukė dėl pinigų, bet antrą kartą jis reikalavo pinigų. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi. Pripažįsta civilinį ieškinį, mano, kad galėjo būti padaryta tokia žala.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju R. R. parodė, kad 2018 m. sausio 27 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), į namus grįžo jo sūnus R. R. ir pasakė, kad apie 17.30 val. Birželio 23-osios g. 9, kieme, du nepažįstami vaikinai pradėjo mušti ir reikalauti atiduoti pinigus. Sūnus plėšikams atidavė 50 Eur ir taip pat pastebėjo, kad po sumušimo buvo suskaldytas jo telefono DODGEE BL 7000 ekranas, kurio vertė apie 40 Eur. Taip pat buvo suplėšyti jo džinsai, kurių vertė – 20 Eur. Taip pat jo sūnui į akis buvo papurkšta ašarinių dujų, bet į medicinos įstaigą nebuvo kreiptąsi ir nesikreips (b. l. 16).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju R. R. parodė, kad jis turėjo elektroninę cigaretę, kurią 2018 sausio mėnesį nusprendė parduoti. Su juo susisiekė asmuo – E. S., kuris pasiūlė nupirkti jo parduodamą cigaretę. Susitarė susitikti prie „Taraso Ševčenkos“ stotelės, Vilniuje. Jam nuėjus susitikti, jis pamatė stovinčius du asmenis, t. y. M. R. ir E. S.. E. S. pasakė, kad tai pastarasis atvyko pirkti cigaretės. Apžiūrėjęs cigaretę E. S. pasakė, kad ją pirks ir padavė jam 50 Eur kupiūrą. Jis davė E. S. kažkiek grąžos ir jie išsiskirstė, jis nuėjo namo. Einant namo pastebėjo, kad dar vienas stotelėje buvęs asmuo (kaip vėliau paaiškėjo D. J.), tačiau tuo metu nebuvęs kartu su pirkėjais, lyg ir eina jam iš paskos. Tačiau jis tuo metu to nesureikšmino, o tiesiog nuėjo namo. Jam grįžus namo, paskambino E. S., kuris paaiškino, kad cigaretė neveikia ir paprašė išeiti į lauką pažiūrėti ar galima ją sutvarkyti. Susitarė susitikti toje pačioje stotelėje. Jis pasakė, kad gali atnešti naują bateriją. Jam nuėjus iki stotelės pamatė stovintį E. S., jis minėtoje stotelėje pakeitė parduotos cigaretės bateriją, patikrino ar cigaretė veikia ir nuėjo link namų. Jam einant namo, jis nepastebėjo, kad kas nors eitų iš paskos. Įėjus į jo namo kiemą, einant link laiptinės, išgirdo atbėgančius du asmenis, atsisukęs pamatė anksčiau matytą su pirkėju buvusį M. R. bei dar vieną lyg ir toje pačioje stotelėje buvusį D. J.. Pribėgęs prie jo D. J. jam spyrė per kojas ir jis, kadangi stovėjo ant ledo, nugriuvo. Vos jam nugriuvus M. R. iš karto puolė jam į veidą purkšti dujas. Pradėjo deginti akis, graužti visą veidą. Tuomet iškart pajuto smūgius, pradėjo rankomis dengtis galvą. Smūgius kojomis jam sudavė abu jį užpuolę asmenys, smūgiavo į visą kūną, bet daugiausia smūgių gavo į krūtinę, taip pat gavo ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, nes buvo ištinusi lūpa. Kadangi nugriuvo ant ledo, sudužo kelnių kišenėje buvusio telefono „Doggee BL7000“ ekranas. Minėto telefono ekrano vertė apie 50 Eur. Jis atsistojo ir pradėjo bėgti, jį pradėjo vytis M. R., tačiau nubėgus netoli, ant ledo paslydo ir nugriuvo. Griūdamas rankomis užsikabino už M. R. striukės ir ją suplėšė. Jis jį užpuolusio M. R. paklausė ko jie nori, kodėl jį užpuolė, jis (M. R.) tuo metu liepė atiduoti pinigus ir pasakė, kad jei neatiduos, jis dar kartą papurkš dujomis. Jis išsigando, nes labai graužė akis, bijojo uždusti ir atidavė su savimi turėtus 50 Eur M. R.. M. R. paėmęs pinigus kartu su D. J. pasišalino. Grįžęs namo jis apsižiūrėjo, kad buvo suplėšyti jo džinsai, 30 Eur vertės, skilęs minėto telefono, 50 Eur vertės, ekranas. Viso jam padaryta 100 Eur turtinė žala. Po šio įvykio jis į medikus nesikreipė (b. l. 31–32).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju E. S. parodė, kad 2018 m. sausio 27 d. nusprendė nusipirkti elektroninę cigaretę. Su draugais D. J. ir M. R. buvo prekybos centre „Akropolis“, Vilniuje. Patalpino skelbimą, kad pirktų elektroninę cigaretę. Į jo skelbimą atsakė R. R.. Jie susitarė susitikti „Taraso Ševčenkos“ stotelėje, Vilniuje. Paklausė savo draugų D. J. bei M. R., ar jie gali su juo kartu nuvažiuoti nusipirkti tos elektroninės cigaretės. Jie sutiko. Apie 17.30 val. jie nuvažiavo sutartu adresu, kur prie jų priėjo vaikinas, prisistatė. Apžiūrėjo elektroninę cigaretę, jam ji tiko. J. R. R. padavė 50 Eur kupiūrą, pastarasis jam atidavė 15 Eur grąžos. Tuo metu, kai apžiūrinėjo cigaretę, jo draugai M. R. bei D. J. stovėjo jam už nugaros, bei kažką kalbėjo. Kai sumokėjo pinigus, pardavėjas nuėjo namo. Tuo metu jo draugai D. J. ir M. R. pasakė, kad eina namo ir kažkur nuėjo. Jiems išėjus, jis pabandė įjungti nusipirktą elektroninę cigaretę, tačiau ji neveikė. Paskambino pardavėjui ir pasakė, kad ji neveikia, tada jis (pardavėjas) pasakė, kad tuoj atneš dar vieną bateriją. Pardavėjas atnešė bateriją, kurią pakeitus cigaretė pradėjo veikti. Iškart po to minėtas vaikinas nuėjo namo, o jis liko laukti autobuso minėtoje autobusų sustojimo stotelėje ir nuvažiavo namo, daugiau tą vakarą savo draugų nematė (b. l. 83–84).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas E. S. atžvilgiu, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 96–99).

Iš 2018 m. sausio 28 d. R. R. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018 m. sausio 27 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Birželio 23-osios g. 9, du nepažįstami vaikinai iš jo sūnaus R. R. papurškę dujų ir sumušdami atėmė 50 Eur. Taip pat buvo suplėšyti džinsai ir sudaužytas telefono ekranas. Žala 110 Eur (b. l. 4).

Iš policijos registruojamų įvykio registro duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 27 d. 18.14 val. užregistruotas įvykis, jog prieš 5 minutes kieme pranešėjo nepilnametį sūnų užpuolė su jaunuoliai (15-17 metų amžiaus) ir pasišalino. Paaugliui pripurškė ašarinių dujų, atėmė 50 Eur ir sudaužė mobiliojo ryšio telefoną. GMP atsisakė, laukia namuose. Nukentėjęs vaikinas galės nurodyti užpuolusius per Facebook paskyrą (b. l. 13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Birželio 23-osios g. 9 (b. l. 21–22).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. R. atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 5, tai yra D. J., kuris 2018 m. sausio 27 d., apie 17.30 val., jį užpuolė ir spyrė per kojas, po ko jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Tai yra tikrai tas asmuo, kuris kartu su kitu asmeniu jį apiplėšė (b. l. 35–36).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. R. atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 1, tai yra M. R., kuris kartu su dar vienu asmeniu 2018 m. liepos 16 d. jį užpuolė, sudavė smūgius kojomis, bei papuškė dujas į veidą, po ko jis jam atidavė turėtus 50 Eur. Šį asmenį atpažįsta tiksliai, klaidos būti negali (b. l. 37–38).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad D. J. spyrė nukentėjusiajam per kojas, pastarajam nukritus ant žemės, jie kartu pradėjo spardyti nukentėjusįjį kojomis, M. papurkė nukentėjusiajam dujų balionėliu į veidą ir liepė atiduoti pinigus, tačiau nukentėjusysis atsistojo ir pradėjo bėgti, M. pasivijus nukentėjusįjį pagrobė iš jo 50 Eur. Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamųjų prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo R. R., liudytojo R. R., iš dalies įtariamojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, protokole-pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, policijos registruojamų įvykio registre užfiksuoti duomenys.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. J. ir M. R., veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą ir tokiu būdu sukeldami fizinį skausmą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. R. priklausantį 50 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę D. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 d.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas (b. l. 114–115), baustas administracine tvarka (b. l. 117–118), dirba (b. l. 116).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. J. skirtina BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, D. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, keičiant laisvės atėmimo bausme.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam D. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, kad D. J. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio priėmimo. Jis teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, nurodė, kad sutinka atlyginti padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo. Be to, kaltinamasis dirba. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. J. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą (BK 75 str. 2 d. 5, 8 p.). Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti D. J., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, taip pat sudaryti jam sąlygas gauti pajamų, kurios reikalingos jo padarytai žalai atlyginti.

Teismas, skirdamas bausmę M. R., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 d.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 122–123), moksleivis, nedirbantis (b. l. 121), baustas administracine tvarka (b. l. 124–126).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. R. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliai įstatymo numatytai ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 82 str. 1 d. 5 p.).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. R. pateikė civilinį ieškinį dėl 130 Eur vertės turtinės žalos atlyginimo (b. l. 33). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad po plėšimo buvo sugadinti ir pasisavinti jam nuosavybės teise priklausantys daiktai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį, kelnės suplyšo taip, kad nebuvo įmanoma jų susiūti, telefono ekranas sugedo, kadangi buvo kelnių kišenėje, nekeitė jo, bet jis sugedęs, paskaičiavo, kad pakeisti ekraną kainuoja vidutiniškai apie 50 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis pagrobtų ir sugadintų daiktų vertėmis. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Be to, kaltinamieji ir civilinė atsakovė I. R. pripažino ieškinį. Taigi teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas ir iš kaltinamųjų D. J. ir M. R. solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) priteistina 130 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamasis M. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ir šiuo metu yra nepilnametis, jam neturint lėšų ir turto, jam tenkanti atlyginti turtinės žalos dalis išieškotina iš jo atstovės pagal įstatymą I. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. J. (D. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir D. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, D. J. paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į D. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. R. (M. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. R. atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

M. R. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam solidariai iš D. J. ir M. R. 130 (vieną šimtą trisdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti, o kaltinamajam M. R. neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, iš jo atstovės pagal įstatymą I. R..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.