Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui V. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Ž. V. 2015-03-23 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui V. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo teisę bendrauti su vaiku ir nepagrįstai riboja atsakovo teisę dalyvauti vaiko auklėjime. Atsakovas teigė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaiko sveikatos būklė pablogėja po susitikimų su tėvu. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. LR CK 3.165 str. numato, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d. ). Teismas pažymi, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia tai, kad tėvų teisės vaiko atžvilgiu gali būti apribotos, jeigu tai objektyviai būtina siekiant apsaugoti vaiko interesus. Teismas atsižvelgia į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, taip pat iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija. Pažymėtina, kad LR CPK 145 str. 1 d. bei LR CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovės teigimu, dukra šiuo metu nėra pasiruošusi viena bendrauti su atsakovu, todėl vaiko ir tėvo bendravimas kenkia vaiko psichinei sveikatai. Iš byloje esančio VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2015-03-25 medicininio pažymėjimo matyti, kad V. Č. buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, miego sutrikimas, balsinis tikas, ūmus trachėjos uždegimas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-04-20 V. Č. pakartotinai buvo diagnozuotas miego sutrikimas, balsinis tikas, kalbos išraiškos sutrikimas, o dėl sveikatos būklės paūmėjimo 2015-05-25 vaikas gydytas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje. Iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės 2015-05-29 medicininių dokumentų matyti, jog Neurologijos V. Č. nustatytas adaptacijos sutrikimas, rekomenduota tęsti psichoterapiją, užtikrinti psichinę sveikatą tausojančią aplinką. Iš Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2015-08-11 rašto matyti, kad mergaitės elgsenoje yra pastebimas aukštas nerimo lygis, nesaugumo jausmas. Taigi byloje esantys duomenys leidžia teismui konstatuoti, jog vaiko psichinės sveikatos būklė šiuo metu nėra gera. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju emocinio stabilumo ir saugumo jausmo užtikrinimas vaikui yra itin reikšmingas. Iš byloje esančio Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-06-05 rašto matyti, kad vaiką konsultuojanti psichologė skyriaus specialistams patvirtino, kad mergaitė šiuo metu dar nėra pasiruošusi be mamos pasilikti su tėvu nakvynei ar ilgesniam atostogų laikui, taip pat vaikas bijo, jog atsakovas negrąžins vaiko ieškovei. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2015-08-11 raštu rekomenduojama riboti tėvo bendravimo su vaiku, kol nebus užmegztas teigiamas tarpusavio kontaktas. Byloje nustatyta ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigojo ieškovę ir atsakovą Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje išklausyti Bendravimo su vaikais tobulinimo kursų programą. Ši aplinkybė patvirtina, kad šiuo metu šalys nėra pasirengusios tinkamai įgyvendinti tėvų teises ir pareigas. Įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje, kol galutinai nėra išspręstas šalių bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimas, dažnas atsakovo ir vaiko bendravimas bei vaiko aplinkos pakeitimas neatitiktų V. Č. interesų bei apsunkintų sąlygas tinkamai atkurti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšius. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka yra būtina ir proporcinga priemonė vaiko interesams bylos nagrinėjimo laikotarpiui apsaugoti.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nevykdo Vaiko teisių apsaugos skyriaus įpareigojimo išklausyti Bendravimo su vaikais tobulinimo kursų programą, nes šį įpareigojimą atsakovas nustatyta tvarka yra apskundęs. Atsakovo įsitikinimu Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija atsakovo atžvilgiu yra šališka. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovas neneigia aplinkybės, kad jis neketino vykdyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirto įpareigojimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus įpareigojimas išklausyti Bendravimo su vaikais tobulinimo kursų programą buvo paskirtas tiek ieškovei, tiek atsakovui. Be to, Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras taip pat siūlo atsakovui konsultuotis su specialistais dėl bendravimo įgūdžių su vaiku pagerinimo. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat įvertina tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimą Vaiko teisių apsaugos skyriaus šališkumą atsakovo atžvilgiu (LR CPK 178 str.). Teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju buvo pritaikytos atsižvelgus ne tik į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, tačiau įvertinus visumą byloje esančių duomenų, iš jų ir medicininius duomenis apie vaiko sveikatos būklę, šalių paaiškinimus ir kitus bylos duomenis. Taigi apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto skundo nuostata, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingas faktines aplinkybes.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK bei LR CK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-08 nutartį palikti nepakeistą.