Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. atstovo advokato O. Š. (toliau – ir atstovas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi, A. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 149 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 167 straipsnio 1 dalį ir 198 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 16 metų bausme, ją atliekant (duomenys neskelbtini).

2. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija) 2026 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsniu, taip pat atsižvelgdama į BVK 4 straipsnyje įtvirtintus bausmių vykdymo individualizavimo ir teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principus, nutarė A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartimi tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundas ir atsisakyta patvirtinti Komisijos Nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo A. B.. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nuteistojo asmens byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog A. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui, o laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį, kad išėjęs į laisvę A. B. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

II. Skundo prašymai ir argumentai

4. Skundu atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos Nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Nuteistąjį A. B. charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu visi paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai yra pasiekti ir asmuo toliau gali atlikti bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, o skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai ir argumentai, dėl kurių apylinkės teismas nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, negali būti vertinami kaip teisingi ir pagrįsti. Kaip matyti iš nuteistojo A. B. asmens bylos ir jo vertinimų, pakartotinio nusikalstamumo rizika tik mažėja, o skirtingi vertinimai atsiranda ne dėl A. B. asmeninių savybių pablogėjimo, tačiau dėl skirtingų vertinimo metodų taikymo.

4.2. Nuteistasis A. B. atitinka visas – ir formaliąsias, ir materialiąsias – lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, t. y. atliko privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įkalinimo įstaigos administracijos ir Komisijos yra vertinamas teigiamai. Skundžiamoje nutartyje nurodyti kriterijai (motyvai, argumentai), kuriais apylinkės teismas argumentavo lygtinio paleidimo netaikymą nuteistajam A. B., iš esmės nėra pakankamas pagrindas netaikyti šio teisinio instituto. Komisijos Nutarime nurodyta, kad A. B. Komisijai buvo pristatytas pakartotinai, t. y. pirmą kartą lygtinis paleidimas nebuvo taikytas. Tai reiškia, kad per Komisijos nustatytą laikotarpį A. B. padarė reikšmingą pažangą resocializacijos procese, o tai ir leido Komisijai šią pažangą įvertinti kaip pagrindą taikyti lygtinį paleidimą.

4.3. Skundžiamoje nutartyje nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai įvertinti neteisingai. Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad A. B. atlygina maksimaliai įmanomas sumas tokiomis sąlygomis, kuriomis jis yra laikomas laisvės atėmimo vietoje. A. B. dirba, atlygina žalą ir tai daro savanoriškai bei savarankiškai. Apylinkės teismo nurodyti motyvai ir argumentai dėl nuteistojo A. B. impulsyvumo, netinkamo problemų sprendimo strategijų taikymo, savo elgesio pasekmių numatymo sunkumų iš esmės yra gyvenimiškos asmens bruožų charakteristikos, o ne sąlyga vertinti, jog tai polinkis daryti nusikalstamas veikas. Skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvacijos kovoti su piktnaudžiavimu alkoholiu trūkumas taip pat nėra teisingai įvertintas. Komisijos Nutarime nurodyta, kad A. B. reikšmingai sumažino polinkį alkoholiui, o tai patvirtina ir aplinkybė, jog šiuo metu A. B. gali išvykti trumpų išvykų, kurių metu alkoholio nevartoja. Tai tik patvirtina asmens teigiamas nuostatas šiuo aspektu ir įrodo, kad A. B. nėra priklausomas nuo noro pavartoti alkoholį.

4.4. Nuteistasis A. B. gali tinkamai integruotis visuomenėje, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą ir įsidarbinimo galimybę, taip pat prisiima atsakomybę už savo ateitį. Iš Komisijos pateiktos medžiagos matyti, kad joje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog A. B. taikytinas lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui. A. B. laikosi visų laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos taisyklių, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame plane numatytas priemones. Nuteistajam A. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant jį neizoliuojant nuo visuomenės, o lygtinio paleidimo taikymas leistų tęsti resocializacijos procesą, t. y. tolesnis asmens pataisos procesas gali būti tęsiamas ir laisvėje su priežiūra, nes nuteistasis A. B. nėra pavojingas visuomenei, pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip žema, todėl lygtinis paleidimas nepažeistų visuomenės intereso. Visi gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis A. B. paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos, savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

5. Atsiliepimų į atstovo skundą, papildomų paaiškinimų, duomenų arba dokumentų, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų iki šios nutarties priėmimo negauta.

I. Teismo argumentai ir išvados

Atstovo skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimui rašytine medžiaga, nuteistojo A. B. asmens byla, įvertinęs Komisijos Nutarimo, skundžiamos nutarties ir atstovo skundo argumentus bei motyvus, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos Nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo. Tai reiškia, kad BVK nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui – minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nuteistasis A. B. du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko (duomenys neskelbtini), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau turi tendenciją mažėti, t. y. formaliai nuteistajam A. B. lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į visų asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumą.

8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata (norma) leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinant nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, privalu atsižvelgti į duomenis, kurie susiję su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, be kita ko, įvertinti ir nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius bei kitas aplinkybes. Būtent pagal šiuos duomenis ir sprendžiama ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Svarbu ir tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tokiu atveju, jeigu įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti jo elgesį teigiama linkme sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę ir toks nuteistojo padėties pakeitimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, t. y. taikomas asmenims, kurie yra ne tik verti pasitikėjimo, bet ir tokį pasitikėjimą pateisina.

9. Taip pat sprendžiant klausimą dėl asmens paleidimo į laisvę, turi būti įvertinamas ne tik teigiamas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei tinkamai vykdomos socialinės reabilitacijos priemonės, bet ir tai ar atlikta bausmės dalimi jau yra pasiekti bausmės tikslai bei neabejotinai matomas akivaizdus nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir jis taikomas ne bet kuriuo atveju, tai nėra įprasta bausmės atlikimo tvarka, pagal kurią visi nuteistieji, atlikę tam tikrą bausmės dalį, turėtų būti paleidžiami iš įkalinimo įstaigų vien todėl, kad tam tikrą laikotarpį bausmės vykdymo metu nepadarė nustatytos tvarkos pažeidimų, ar dėl savo elgesio bausmę vykdo palengvintomis sąlygomis. Likusios dalies laisvės atėmimo bausmės tolimesnis vykdymas esant laisvėje laikytinas išimtine nuteistajam valstybės suteikiama privilegija, kuri atsiranda tik nustačius ne įprastas, dažnam nuteistajam būdingas, tačiau išskirtines aplinkybes, kurios susijusios su pagrįstu manymu, jog paleistas lygtinai toks asmuo tikrai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

10. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino galimybę nuteistąjį A. B. paleisti iš įkalinimo įstaigos ir skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad vien nustatytas nuteistojo teigiamas elgesys paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dar negali būti laikomas pakankamu pagrindu neabejotinai teigti, jog A. B. atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti. Pažymėtina, kad teismo pareiga įvertinti Komisijos Nutarimą nėra formali, o lygtinio paleidimo institutas nėra įprastinė laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka. Priešingai, įstatymas nustato aiškias (konkrečias) sąlygas, kurioms esant šis institutas gali būti taikomas, todėl materialiajam pagrindui nustatyti būtina įvertinti ne tik tai ar atlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi bausmės tikslai jau pasiekti, tačiau ir tai ar paleidus asmenį (nuteistąjį) į laisvę galima pagrįstai manyti, kad jis ir toliau sieks įgyvendinti bausmės tikslus bei tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Akcentuotina dar ir tai, kad BVK 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų, tačiau neviršija 25 metų laisvės atėmimo, lygtinį paleidimą taiko tik teismas nutartimi patvirtindamas Komisijos nutarimą. Tai reiškia, kad tokių nuteistųjų atžvilgiu tik teismas, o ne Komisija, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, jog nuteistasis atliktų tokią laisvės atėmimo bausmės dalį, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima (procesinį) sprendimą taikyti lygtinį paleidimą arba atsisakyti tai daryti. Šiuo nagrinėjamu atveju pagrindo pagrįstoms išvadoms apie pakankamą laisvės atėmimo bausmės įtaką nuteistajam A. B., dėl kurios šis jau šiuo metu galėtų būti paleidžiamas į laisvę ir jo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra.

11. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas pakankamai detaliai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su nuteistojo A. B. teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ir padaryta pažanga, tiek ir su nustatytais statiniais bei dinaminiais kriminogeniniais veiksmais, tiek ir su laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu skirtais paskatinimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistajam ir yra nustatyti trys apsauginiai veiksniai (įgyta profesinė kvalifikacija; teigiama nuostata į darbinę veiklą; turėjimas sužadėtinės, kuri palaiko ir motyvuoja nenusikalsti), tačiau šie veiksniai iš esmės yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų, kurie siekia lygtinio paleidimo jų atžvilgiu taikymo, t. y. nėra niekuo išsiskiriantys, o asmens teigiamas elgesys įkalinimo įstaigoje, nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymasis, dalyvavimas tikslinėse programose ir įsitraukimas į resocializaciją negali būti traktuojamos kaip privilegijuojančios aplinkybės, priešingai, yra nuteistojo pareiga tinkamai atlikti paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti iš viso septyni statiniai (2) ir dinaminiai (5) kriminogeniniai veiksniai. Kartu pažymėtina ir tai, kad vis dar išlieka šie ypač aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: 1) smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio; motyvacijos susidoroti su piktnaudžiavimu alkoholiu stoka; 2) impulsyvumas, agresyvus/kontroliuojantis elgesys; 3) netinkamas problemų sprendimo strategijų taikymas; 4) savo elgesio pasekmių numatymo sunkumai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paminėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra tiesiogiai susiję su priežastimis, dėl kurių A. B. būtent ir padarė didžiąją dalį nusikalstamų veikų, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, atėjo prie nukentėjusiosios gyvenamojo namo, o jai atidarius duris, jėga įsibrovė per duris į namą, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą ir prieš jos valią atliko lytinį aktą (išžagino), be to, šiai pasakius, kad apie šį įvykį praneš, siekdamas nuslėpti padarytą nusikaltimą, tyčia suspaudė rankomis nukentėjusiosios kaklą, dėl ko ji įvykio vietoje užduso ir mirė (nužudė). Akcentuotina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka gana ilgą laikotarpį – (duomenys neskelbtini), t. y. turėjo daugiau nei pakankamai laiko sumažinti jo nusikalstamus veiksmus iš esmės lėmusius (pagrindinius) dinaminius kriminogeninius veiksnius, tačiau to nepadarė, o teigiamas asmens elgesys ir šių problemų sprendimas yra pastebimas tik pastaruoju metu. Svarbu ir tai, kad dinaminius kriminogeninius veiksnius yra žymiai lengviau valdyti nei statinius, tai priklauso būtent nuo nuteistojo elgesio, pastangų ir motyvacijos, tačiau tai per pakankamai ilgą laiką nebuvo padaryta, todėl nepašalinus jų (arba jų realumo nesumažinus iki praktiškai niekinio), išlieka realus pavojus, jog A. B., būdamas laisvėje ir neprižiūrimas taip, kaip šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, įvertinus asmens padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir aplinkybes, spręstina, jog įtemptose, kritinėse situacijose A. B. gali pasielgti neadekvačiai. Tai reiškia, kad nuteistasis A. B. atitinka tik formaliuosius akivaizdžios pažangos kriterijus (nesprendžiamos tikrosios nusikalstamų veikų padarymą lėmusios priežastys/veiksniai), tačiau jie nėra pakankami tam, kad būtų galima pripažinti, jog asmuo jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, šios išvados nepaneigia ir A. B. taikomos lengvesnės bausmės vykdymo sąlygos, o išvadą apie realų pažangos padarymą būtų galima daryti tik tokiu atveju, jeigu aptarti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai būtų arba visiškai pašalinti, arba jų skaičius sumažintas iš esmės.

12. Nors nuteistasis A. B. įkalinimo įstaigoje elgiasi tinkamai, (duomenys neskelbtini) skatintas ir atitinka pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus, tačiau šios rizikos iš esmės savo elgesiu nepakeitė. Kaip minėta, tinkamai elgtis, įsitraukti į bausmės vykdymo procesą turi kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo (nuteistasis), todėl tokie duomenys negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis asmeniui taikyti lygtinį paleidimą. Apygardos teismo vertinimu, taikant lygtinį paleidimą nuteistajam nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių ar ženklaus jo elgesio pokyčio, toks sprendimas gali A. B. ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu (BK 41 straipsnis). Tęsdamas bausmės vykdymą nuteistasis gali toliau keisti savo elgesį teigiama linkme, ateityje pakartotinai kreiptis dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tačiau šiuo metu tam pagrįsto pagrindo nėra.

13. Atsižvelgiant į tai, kad, nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau šiuo metu nustatytų aplinkybių kontekste daryti išvadą, jog jis ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals, nepakanka. Vertinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro skundą ir nepatvirtindamas Komisijos Nutarimo paleisti nuteistąjį į laisvę, netinkamai nustatė lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar priėmė prieštaraujantį nacionaliniams ar tarptautiniams teisės aktams, reglamentuojantiems lygtinio paleidimo taikymą, sprendimą, nėra pagrindo, todėl atstovo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. atstovo advokato O. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.