Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja, dalyvaujant pareiškėjui I. Ž., pareiškėjo atstovui advokatui R. S., suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Odetai Garjonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo I. Ž. prašymo suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei, dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytojai R. R., D. P. ir P. B. nurodė, kad yra I. Ž. kaimynai. Visi patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), su mama R. Ž. ir močiute A. J.. Mirus mamai kaimynas I. Ž. liko toliau gyventi bute su močiute.

Liudytoja D. L., VšĮ „Klaipėdos butai“ atstovė, teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. gruodžio 10 d. atlikus patikrinimą Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu nustatyta, kas po nuomininkės R. Ž. mirties faktiškai liko gyventi bute, nustatė, kad į butą liudytoją įleido A. J., pagal asmens dokumentą gimusi (duomenys neskelbtini), moteris prisistatė, kaip mirusiosios R. Ž. mama. A. J. teigimu, šiuo metu bute adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, ji gyvena su anūku I. Ž., o anūkė L. Ž. yra išvykusi į užsienį. Tikrinimo metu I. Ž. liudytoja nesutiko.

Liudytojas J. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra mirusiosios sūnus ir pareiškėjo brolis. Patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad brolis nuo 1995 metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su mama ir močiute. Padeda šeimai materialiai, prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog nuo 1995 metų R. Ž., mirusi 2013 m. liepos 20 d., sudarė su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Pareiškėjas laikotarpyje nuo 1995 metų iki 2011 m. spalio 3 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 59). R. Ž. laikotarpyje nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio mėn. buvo mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija (b.l.54-57).

Pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu teisiniai pagrindai reglamentuoti Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 2 dalį prie gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių yra priskiriami pilnamečiai nuomininko vaikai, jeigu jie gyvena kartu su nuomininku ir turi su juo bendrą ūkį. Tai reiškia, kad pilnamečiam nuomininko vaikui, norint būti pripažintam nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį. Tokia tvarka apsigyvenęs gyvenamojoje patalpoje ir joje gyvenantis bei turintis bendrą ūkį su nuomininku pilnametis nuomininko vaikas įgyja šeimos nario teises, jeigu nuomininkas su tuo sutinka (Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 5 dalis), nes valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę jo nuomojamoje patalpoje apgyvendinti savo pilnamečius vaikus (Civilinio kodekso 6.590 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jį savo mirusios mamos R. Ž., buto adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkės, šeimos nariu, kadangi visą laiką nuo 1995 metų gyveno su mama ir močiute bute adresu (duomenys neskelbtini). Nors nuo 2011 metų pabaigos šiame bute ir nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, nes mama norėdama gauti lengvatą dėl šildymo, jį išregistravo iš nuomojamo buto, nuo 2009 metų pradėjęs važinėti ir uždarbiauti į užsienį, padirbęs kelis mėnesius užsienyje visada grįždavo į Lietuvą ir su mama bei močiute gyveno kartu, vedė bendrą ūkį bute adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į ieškinį suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad iki mirties R. Ž. į Savivaldybę dėl pareiškėjo ar kitų šeimos narių įrašymo į nuomos sutartį šeimos nariais nesikreipė. R. Ž. nuo 2011 metų pabaigos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo viena Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriuje R. Ž. pildydama parašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti taip pat nurodė, kad gyvena viena ir jos piniginių lėšų dydis suteikia teisę gauti socialinę paramą, todėl jai buvo skirta piniginė socialinė parama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, gyvenamosios vietos deklaravimas viešame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (Civilinio kodekso 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje R.Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-152/2011). Nors nuo 2011 m. spalio 18 d. buvo panaikinti I. Ž. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau teismas konstatuoja, kad pareiškėjui ir išvykdavus uždarbiauti į užsienį, jis faktiškai ir toliau liko gyventi šiame bute su savo mama ir močiute. Nors suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir nurodė, kad pareiškėjas po motinos mirties apsigyveno šioje gyvenamoje patalpoje be teisinio pagrindo – nuomos sutarties, ir savivaldybėje jau rengimas ieškinys dėl iškeldinimo ir turtinės žalos atlyginimo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui nėra pareikštas ieškinys dėl jo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, o pareiškimo tenkinimą paliko teismo nuožiūrai. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, pareiškėjo, liudytojų duotus parodymus teismo posėdžio metu pripažintina, kad pareiškėjas I. Ž. savo mirusios mamos R. Ž. sutikimu buvo apgyvendintas jos nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su nuomininke R. Ž. ir bendrai tvarkė namų ūkį. Mirus pareiškėjo mamai buto nuomininkei R. Ž. pareiškėjas vykdo nuomininko pareigas, gyvena minėtame bute, naudoja jį pagal paskirtį, moka su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, tvarko ir jį prižiūri (Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis, b.l. 14-16).

Esant nurodytiems argumentams bei įrodymams, pareiškėjo prašymas pripažinti jį gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvusios nuomininkės R. Ž. šeimos nariu, tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo I. Ž. prašymą dėl pripažinimo šeimos nariu tenkinti visiškai.

Pripažinti pareiškėją I. Ž. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkės R. Ž., mirusios 2013 m. liepos 20 d., šeimos nariu.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.