- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- 1-1514-992/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12041-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- S. M.
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. M. (S. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: S. M. 2021 m. balandžio 17 d., apie 21.23 val., Vakariniame aplinkkelyje, ties Perkūnkiemio mikrorajonu, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad su šeima sodyboje šventė jo gimtadienį, vartojo viskį, po kurio laiko jį pakvietė švęsti draugai, nesijautė apsvaigęs, todėl vairavo. Pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį, alkotesteriu nustatė jo neblaivumą. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, įsitikinęs, kad daugiau tokių atvejų jo gyvenime nepasikartos. Prašo perduoti jį pagal laidavimą motinos D. Ž. (D. Z.) atsakomybei. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Ikiteisminio tyrimo metu S. M. davė iš esmės analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (48 – 50 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. Ž. prašė teismo perduoti jos sūnų S. M. jos žinion pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad 2021 m. balandžio 17 d., apie 21.18 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Maišiagalos miestelio link Vilniaus važiuoja automobilis VW Touran, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį sustabdė Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, ties Perkūnkiemo mikrorajonu. Automobilį vairavo S. M., kuris į klausimą, ar šiandien vartojo alkoholį, atsakė prieš pusvalandį išgėręs 3 butelius alaus, sutiko pasitikrinti blaivumą. 21.23 val. alkotesteriu nustatytas 2,01 promilės girtumas, 21.43 val. antru pūtimu nustatytas 2,04 promilės girtumas. Dėl techninių nesklandumų nebuvo galimybės atspausdinti alkotesteriu nustatytų asmens neblaivumo parodymų. Automobilis VW Touran priverstinai nuvežtas į automobilių saugomą aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilniuje. S. M. 21.23 val. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyrių (36 b. l.).
Neblaivumo nustatymo akto duomenys patvirtina, kad alkotesteriu S. M. 2021 m. balandžio 17 d. nustatytas 21.23 val. pirmu patikrinimu 2,01 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 21.43 val. nustatytas 2,04 promilės etilo alkoholio (10 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad S. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam S. M. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir liudytoju apklausto S. M. sustabdžiusio policijos pareigūno ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, neblaivumo nustatymo akto duomenys, kurie patvirtina, kad du kartus patikrinus S. M. girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad S. M. 2021 m. balandžio 17 d., apie 21.23 val., Vakariniame aplinkkelyje, ties Perkūnkiemio mikrorajonu, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, neabejotinai turėjo būti žinomi tik prieš keletą metų vairavimo egzaminą išlaikiusiam S. M., jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes S. M. baudžiamasis įstatymas –pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Kaltinamasis S. M. pateikė teismui savo motinos D. Ž. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos atsakomybėn. Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamojo motina D. Ž. teismui paaiškino, kad su sūnumi artimai bendrauja, jie kartu gyvena, todėl gali S. M. daryti teigiamą įtaką, sūnus jos klauso, o ji pati jo elgesio neteisina.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl S. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. S. M. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, S. M. šią sąlygą atitinka. Motina D. Ž., kuri sutinka būti laiduotoja, sūnų apibūdino tik teigiamai, nurodė, kad su sūnumi sutaria gerai, tai, kad sūnus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus - vienkartinis atvejis jo gyvenime, dėl minėto įvykio sūnus labai nervinasi. Teismo posėdyje S. M. nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad S. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju S. M. laiduotoju prašo būti paskirta jo motina D. Ž., kuri teismo posėdyje paaiškino, kad su sūnumi santykiai visuomet buvo ir yra geri, su juo dažnai bendrauja, su sūnumi gyvena viename bute. Įsitikinusi, kad žino, kaip jį paveikti.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja D. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo. Teismo posėdžio metu D. Ž. nurodė kritiškai vertinanti sūnaus elgesį, negalinti jo pateisinti, nuoširdžiai jaudinosi dėl įvykio. D. Ž. asmenybė charakterizuotina teigiamai, vertybinė orientacija pozityvi. Manytina, kad motina gali daryti S. M. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas S. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam vidurkiui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką S. M. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Vertinant tai, kad S. M. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokęs, yra charakterizuojamas teigiamai, neteistas, jam nustatytinas trumpesnis nei vidutinis baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2021 m. balandžio 18 d.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo kaltinamasis S. M..
Teismo vertinimu, kaltinamajam S. M. taikytina ir Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotina S. M. vairuota, jam priklausanti, transporto priemonė.
Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis nesuvaržomas teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių, arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukelia jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-271-628/2018 ir kt.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad S. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai buvo apribota kaltinamojo nuosavybės teisė automobiliui V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi automobilis privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius naikintinas.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu S. M. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – S. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
S. M. (S. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. Ž. (D. Z.) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti S. M. priklausantį turtą – automobilį V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdžius – panaikinti.
S. M. skirtų kardomųjų priemonių – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus) paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
S. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. Ž., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.