Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo (2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas), kuriuo A. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 str. 3 d., paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 9 d. 15.49 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pasirodė girtas, nesiorientavo aplinkoje, negalėjo savarankiškai paeiti. Šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Pažeidimą padarė, kai du kartus per vienerius metus jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 178 str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 3 d. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinio skundo, pastarasis skundžia apylinkės teismo nutarimą tuo aspektu, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, todėl būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako šioje nutartyje.

ATPK 272 str. 2 d. numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 str., 178 str. 3 d., 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7) str., bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Nagrinėjamu atveju A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl ATPK 178 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo, todėl jo dalyvavimas nagrinėjant bylą buvo būtinas. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad byla turėjo būti nagrinėjama 2015 m. liepos 27 d. 8.00 val. (10 b. l.), tačiau, pažymėtina, kad A. G. neatvykus nurodytu laiku, teismo posėdis neįvyko. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartimi buvo nutarta A. G. į bylos nagrinėjimą atvesdinti 2015 m. rugpjūčio 3 d. 9.00 val. (12 b. l.). Nustačius, jog A. G. nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. atlikinėjo arešto bausmę (14 b. l.), Šiaulių areštinei ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro konvojavimo būrio vadui buvo išsiųstas prašymas etapuoti A. G. į 2015 m. rugpjūčio 3 d. 9.00 val. Šiaulių apylinkės teisme vyksiantį teismo posėdį (15–17 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarime (2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas) nurodyta, kad byla buvo išnagrinėta dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., kuris prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (18 b. l.). Tačiau A. G. apygardos teismui pateiktame skunde nurodė, kad nors 2015 m. rugpjūčio 3 d. jis iš tiesų buvo pristatytas į teismą, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, teisme jis tik pasirašė, kad gavo teismo nutarimą. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės bylos medžiagoje nesant posėdžio protokolo ir garso įrašo, aukštesnės instancijos teismas neturi galimybės pašalinti iškilusių prieštaravimų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011). Šiuo konkrečiu atveju byloje nesant pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, o informacinėje teismų sistemoje LITEKO – posėdžio garso įrašo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, ar A. G. dalyvavo teismo posėdyje, ar jam buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.