- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- 1-1936-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03617-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- J. L., L. L., R. L.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.5Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, VRM sistemos pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: 2014 m. spalio 29 d., apie 19.11 val., Vilniuje, vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Pilaitės prospekto antra eismo juosta link miesto centro. Būdamas neatidus ir neatsargus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su Senosios Pilaitės keliu, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai gretimoje trečioje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją greitį sulėtino kitas automobilis, siekdamas praleisti į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusią pėsčiąją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir automobiliu partrenkė bei sužalojo nereguliuojama pėsčiųjų perėja iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją D. L., gim. 1999 m., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų įvykio vietoje žuvo. Šiais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 30 punkto, 31 punkto reikalavimus ir, atsiradus nurodytoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Kadangi A. A., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teismo posėdyje apklausiamas kaltinamasis A. A. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Kaltinamajame akte nurodytu laiku automobiliu „VW Sharan“ važiavo Pilaitės pr. (iš Pilaitės link Karoliniškių), antra eismo juosta, apie 65 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, kelio danga sausa, nelijo, matomumas gana prastas, gatvė apšviesta tik iš dešinės pusės, pėsčiųjų perėja apšviesta menkai. Eismas nebuvo intensyvus, nors automobiliai važiavo tiek jo važiuojama antrąja eismo juosta, tiek trečia (ir priekyje, ir už jo), buvo išsidėstę maždaug 20 m atstumu vienas nuo kito. Pirmoje eismo juostoje, jam iš dešinės pusės, iš priekio (apie 40 m atstumu) važiavo maršrutinis autobusas. Artėdamas link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos (likus maždaug 15-20 m), nuėmė koją nuo greičio pedalo, dėl ko greitis automatiškai mažėjo. Nė vienas automobilis nebuvo sustojęs, tik lėtino greitį. Pravažiavęs pėsčiųjų perėją (apie 8-10 m) netikėtai automobilio priekyje pamatė juodą siluetą, kuris judėjo iš kairės pusės į dešinę. Pamatė likus 3-4 metrams iki automobilio, jau antroje eismo juostoje, kairėje jos pusėje, o tada iš karto pajuto smūgį į dešinę automobilio pusę. Iš pradžių net nesuprato, kas iš tiesų atsitiko, pagalvojo, kad tai kažkoks gyvūnas. Išlipęs iš automobilio, pamatė pirmoje eismo juostoje (maždaug 1,5 m nuo automobilio) gulinčią merginą. Dėl didelio susijaudinimo tolesnes aplinkybes atsimena ne visiškai tiksliai. Bandė skambinti greitajai, bet negalėjo, drebėjo rankos. Greitąją iškvietė kažkas kitas. Mergina dar buvo gyva, juto pulsą, kvėpavo. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Pilnai pripažįsta savo kaltę, supranta, kad eismo įvykis kilo būtent dėl jo kaltės. Turėjo būti atsargesnis ir laiku sumažinti greitį. Nematė, kad kažkuris iš automobilių buvo sustojęs, tačiau supranta, kad turėjo būti atidesnis. Atsimena, kad trečioje eismo juostoje važiavo automobilis, matė, kaip jis lėtino greitį. Ar buvo kliūčių jam pastebėti pėsčiąją, negali pasakyti. Jis važiavo greičiau nei trečia eismo juosta judėjęs automobilis. Negali atsakyti, kodėl prie perėjos nestabdė anksčiau. Supranta, kad privalėjo stabdyti, tačiau tuo metu galvojo, jog nemato pėsčiųjų ir manė, jog pakaks tik sumažinti greitį. Nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiųjų. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Civilinio ieškinio neneigia, tačiau neturi galimybių jį pilnai atlyginti. Sutinka su visa turtine žala, stengsis ją visą atlyginti. Padengti neturtinę žalą neturi finansinių galimybių. Yra pensininkas, turi būsto kreditą, turtas įkeistas. Galėtų mokėti nebent dalimis (t. 1, b. l. 184-189).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. A. teigė, jog trečioje eismo juostoje joks automobilis nebuvo sustojęs, įvykis įvyko apie 10 m pravažiavus pėsčiųjų perėją. 2014-10-29, apie 19 val., vairavo jam priklausantį automobilį „VW Sharan“ ir važiavo Pilaitės pr. antra eismo juosta nuo Pilaitės mikrorajono link Viršuliškių, apie 60 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, kelio danga - sausas asfaltas. Iš dešinės pusės važiuojamoji dalis buvo apšviesta, o iš kairės pusės - skiriamoji juosta neapšviesta. Važiavo įsijungęs trumpųjų šviesų žibintus. Antroje eismo juostoje, prieš jo vairuojamą automobilį ir iš paskos važiavo automobiliai. Iki priekyje važiavusio automobilio buvo apie 30 m atstumas. Pilaitės pr. trečioje eismo juostoje taip pat vienas po kito važiavo automobiliai. Automobiliai važiavo panašiu greičiu kaip ir jis. Artėjant prie pėsčiųjų perėjos, nei iš kairės pusės, nei iš dešinės pusės pėsčiųjų nematė. Jo važiavimo eismo juosta (antra) priekyje, apie 30 m atstumu, važiavęs automobilis nestabdydamas pravažiavo pėsčiųjų perėją. Pirmoje eismo juostoje, apie 40 m atstumu nuo jo automobilio, priekyje link stotelės važiavo autobusas. Prieš pat pėsčiųjų perėją, susilygino su trečia eismo juosta iš dešinės važiavusiu automobiliu. Ar minėtas automobilis prieš pėsčiųjų perėją stabdė, nematė. Pravažiavęs pėsčiųjų perėją, apie 7 m, maždaug 3 m atstumu priekyje, iš kairės pusės pamatė tamsų siluetą. Nuspaudė automobilio stabdžius, po ko sekė smūgis į automobilio priekinės dalies dešinę pusę. Pėsčioji greitu tempu bėgo jo atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę. Sustojęs pribėgo prie nukritusios pėsčiosios, kuri gulėjo prie dešinės jo automobilio pusės, pirmoje eismo juostoje. Kažkas iš priėjusių žmonių paskambino tel. 112. Kas vyko vėliau, sunkiai prisimena. Atsimena, kad įvyko partrenkimas, pirma eismo juosta važiavęs autobusas dar judėjo link stotelės, o pėsčiosios partrenkimas įvyko apie 10 m pravažiavus pėsčiųjų perėją (t. 1, b. l. 35-36).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. S. parodė 2014-10-29, apie 18.50 val., buvęs Vilniuje, E. M. g., kur sutiko iš matymo pažįstamą D. L., kuri paprašė ją pavežti iki Pilaitės pr. ir pasakė ten kitoje kelio pusėje įsėsianti į 4G autobusą ir važiuosianti pas mamą į darbą. Automobiliu „Peugeot 207“ atvažiavo į Pilaitės pr. ir važiavo link Pilaitės mikrorajono. Neprivažiavus sankryžos su Senosios Pilaitės keliu, D. L. parodė maršrutinio transporto stotelę ir paprašė ją išleisti. Pravažiavęs nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, sustojo stotelėje ir D. L. išlipo, o jis nuvažiavo. Maždaug po 15 minučių Pilaitės pr. važiavo atgal. Už sankryžos su Senosios Pilaitės keliu, už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pamatė stovintį automobilį, prieš kurį važiuojamojoje dalyje gulėjo mergina. Iš rankinės ir striukės atpažino, kad tai buvo D. L., todėl sustojo įvykio vietoje. Paties eismo įvykio nematė ir aplinkybių nežino (t. 1, b. l. 69).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. S. parodė 2014-10-29, apie 19.07 val., Vilniuje, vairavęs automobilį „Peugeot 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavęs Pilaitės pr. trečia eismo juosta nuo Pilaitės mikrorajono link Laisvės pr., apie 75 km/h greičiu. Prieš sankryžą su Senosios Pilaitės keliu sumažino greitį iki 55 km/h, nes ten yra kelio ženklas „50 km/h“. Automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo antrąja eismo juosta apie 20 m priekyje ir nuo jo šiek tiek tolo. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, savo automobilį dar pristabdė, nes pastebėjo priekyje iš kairės pusės į važiuojamąją dalį įžengusią pėsčiąją, kuri ėjo sparčiu žingsniu kažką laikydama dešinėje rankoje. Automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo apie 70 km/h greičiu ir antroje eismo juostoje priekine vidurine automobilio dalimi pėsčiąją partrenkė, pėsčioji nuo smūgio pakilo į orą. Kur nukrito pėsčioji, nematė. Iš karto po įvykio sustojo trečioje eismo juostoje, apie 3-4 m atstumu prieš pėsčiųjų perėją, o po 15-20 sekundžių pavažiavo ir sustojo pirmoje eismo juostoje. Matė, kad už pėsčiųjų perėjos pirmoje eismo juostoje gulėjo minėta pėsčioji. Apie įvykį pranešė Nr. 112. Pirmi prie partrenktos pėsčiosios priėjo automobilio „VW Sharan“ vairuotojas ir kitas šio įvykio liudininkas, kurie patikrino pėsčiosios pulsą (t. 1, b. l. 70).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2014-10-29, apie 19.15 val., vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Pilaitės pr. nuo Pilaitės mikrorajono pusės link Laisvės pr. Buvo tamsu, kelio danga - sausas asfaltas. Vairavimo sąlygos geros. Važiuojamoji dalis apšviesta. Važiavo antra eismo juosta, apie 70 km/h greičiu ir, artėdamas link sankryžos su Senosios Pilaitės keliu, lėtino greitį. Apie 100-200 m atstumu priekyje, taip pat antra eismo juosta važiavo automobilis „VW Sharan“. Trečioje eismo juostoje, priekyje važiavo dar vienas, atrodo, tamsiai mėlynos spalvos automobilis, kurio markės ir numerių neįsidėmėjo. Artėjant link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios už sankryžos su Senosios Pilaitės keliu, matė, kad trečia eismo juosta važiavo minėtas automobilis, arčiau jo vairuojamo automobilio antra eismo juosta važiavo „VW Sharan“ automobilis, o ties autobusų stotele „Pilaitė“ buvo autobusas. Ar autobusas pėsčiosios partrenkimo momentu važiavo link stotelės, ar jau stovėjo stotelėje, neprisimena. Visiems automobiliams artėjant link pėsčiųjų perėjos, pamatė, kad įsijungė trečia eismo juosta važiavusio automobilio galiniai stabdžių žibintai, t. y. šis automobilis stabdė, kad praleistų iš kairės pusės į dešinę bėgančią pėsčiąją, kuri bėgo skiriamąja juosta link pėsčiųjų perėjos. Pėsčiosios bėgimo tempo tiksliai nurodyti negali, tačiau matė, kad pėsčioji bėgo, o ne ėjo. Ar trečia eismo juosta važiavęs automobilis sustojo ar tik stabdė, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, tiksliai nepamena. Mergina pėsčiųjų perėjos ribose kirto trečią eismo juostą ir, kai įbėgo į antrą eismo juostą, ją partrenkė tuo metu antra eismo juosta važiavęs automobilis „VW Sharan“. Nuo smūgio pėsčioji pakilo į orą, nuskriejo į priekį ir nukrito pirmoje eismo juostoje, ties ją partrenkusiu ir antroje eismo juostoje sustojusiu automobiliu. Kai trečioje eismo juostoje stabdė šia eismo juosta važiavęs automobilis, jis nematė, kad būtų užsidegę antra eismo juosta važiavusio automobilio STOP žibintai. „VW Sharan“ automobilio STOP žibintai užsidegė arba milisekundę iki pėsčiosios partrenkimo, arba jau po jos partrenkimo. Stabdymo garso negirdėjo. Sustabdęs automobilį ir išlipęs iš karto paskambino tel. 112, priėjo prie įvykio vietos. Trečia eismo juosta važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją. „VW Sharan“ automobilis sustojo jau gerokai už pėsčiųjų perėjos. Priėjo „VW Sharan“ vairuotojas, kuris buvo išsitraukęs telefoną. Jis vairuotojui pasakė iškvietęs pagalbą. Buvo patikrintas partrenktos merginos pulsas, jis dar buvo. „VW Sharan“ vairuotojas buvo šoko būsenoje ir vis kartojo: „jinai bėgo, jinai bėgo“. Kadangi skubėjo į oro uostą, iš įvykio vietos išvažiavo (t. 1, b. l. 71-73).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. T. parodė 2014-10-29, apie 19.15 val., važiavusi mėlynos spalvos automobiliu “Mitsubishi Spacestar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos sūnus P. T.. J. S. Pilaitės keliu privažiavo prie sankryžos su Pilaitės pr., kur pasuko į dešinę. Toliau važiavo Pilaitės pr. pirma eismo juosta, nedideliu greičiu pravažiavo pėsčiųjų perėją, esančią ties minėta sankryža. Pravažiavus pėsčiųjų perėją apie 10 m, išgirdo duslų smūgio garsą ir po akimirkos pro jų automobilio kairįjį šoną praskriejo pėsčioji, kuri nukrito apie 4-5 m atstumu prieš jų automobilį. Kadangi jų automobilis važiavo lėtai, sūnus spėjo sustabdyti vairuojamą automobilį iki nukritusios pėsčiosios. Ji paskambino Nr. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Matė, kaip prie nukritusios pėsčiosios pribėgo 2 vaikinai. Kadangi eismo įvykis įvyko, kai jie jau buvo pravažiavę pėsčiųjų perėją, nematė, kaip judėjo pėsčioji ir ją partrenkęs automobilis. Pėsčiąją partrenkęs automobilis sustojo antroje eismo juostoje. Nematė, ar trečioje eismo juostoje buvo automobilis. Po to, kai atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, iš įvykio vietos išvažiavo (t. 1, b. l. 74-75).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. P. parodė 2014-10-29, apie 19 val., ėjęs kairiuoju Pilaitės pr. šaligatviu link Pilaitės. Matė, kaip Pilaitės pr. link Pilaitės pravažiavo GMP automobilis. Priėjęs prie pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su Senosios Pilaitės keliu, pamatė įvykusį eismo įvykį. Pirmoje eismo juostoje šalia bortelio gulėjo apdengtas partrenktos pėsčiosios kūnas, o antroje eismo juostoje stovėjo automobilis, kurio stiklas buvo pabalęs ir įlinkęs. Atkreipė dėmesį į batą, kuris gulėjo pirmoje eismo juostoje, apie porą metrų nuo pėsčiųjų perėjos ir apie pusę metro nuo Pilaitės pr. dešinės pusės bortelio (žiūrint nuo Pilaitės link Laisvės pr.). Įvykio vietoje buvo medikų automobilis ir policija. Kažkoks vyras su vežimėliu ir daiktais sakė viską matęs, tačiau jis šio vyriškio duomenų nežino. Paties eismo įvykio liudytojas teigė nematęs (t. 1, b. l. 77-78).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. T. parodė, 2014-10-29, apie 19 val., vairavęs automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Senosios Pilaitės keliu nuo Pilaitės pusės privažiavo Pilaitės pr., kur pasuko į dešinę. Buvo tamsus paros metas. Įsukęs į Pilaitės pr. pirmą eismo juostą, pravažiavo pėsčiųjų perėją, ir ketino persirikiuoti į antrą eismo juostą. Važiuodamas nedideliu greičiu ir rodydamas kairio posūkio signalą, jau už pėsčiųjų perėjos žvilgtelėjo į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Matė, kad Pilaitės pr. antra eismo juosta nuo Pilaitės pusės važiavo automobiliai, t. y. matė jų įjungtus žibintus. Ar trečioje eismo juostoje buvo automobilių, neprisimena. Pravažiuodamas pėsčiųjų perėją, ja einančių pėsčiųjų nematė. Matė, kad priekyje, visuomeninio transporto stotelėje stovėjo autobusas. Tuo metu, kai jis lėtai važiavo pirma eismo juosta, išgirdo smūgio garsą ir, pasukęs galvą į kairę pusę, pamatė, kaip antra eismo juosta juos aplenkė automobilis „VW Sharan“, ant kurio variklio dangčio buvo pėsčioji. Šis automobilis sustojo antroje eismo juostoje, o pėsčioji nuo variklio dangčio nukrito pirmoje eismo juostoje. Kartu su juo važiavusi motina paskambino tel. 112 ir pranešė apie įvykį. Automobilio „VW Sharan“ vairuotojas išlipo iš automobilio ir priėjo prie nukritusios pėsčiosios. Priėję kiti vairuotojai patikrino pėsčiosios pulsą. Jis suprato, kad pėsčioji jau buvo mirusi. Partrenkimo momento nematė. Po eismo įvykio pėsčioji ir ją partrenkęs automobilis atsidūrė prieš jo automobilį (žiūrint Laisvės pr. kryptimi). Automobilio „VW Sharan“ važiavimo trajektorijos ar stabdžių šviesos signalų nematė, stabdymo garso iki partrenkimo negirdėjo. Ar iki partrenkimo „VW Sharan“ vairuotojas stabdė, nurodyti negali (t. 1, b. l. 80-81).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. Ž. parodė 2014-10-29, apie 19 val., važiavusi automobiliu „Opel Astra“, kurį vairavo A. K.. Buvo tamsus paros metas, be kritulių, kelio važiuojamoji dalis apšviesta, transporto eismas nebuvo intensyvus. Važiavo Pilaitės pr. nuo Pilaitės link Laisvės pr. arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto. Važiuodama kelio nestebėjo. Staiga išgirdo, kaip automobilį vairavęs A. K. suriko: „ko jis nestabdo“. Tada ji priekyje pamatė ore krentančius kažkokius daiktus. Tuo metu jie važiavo per sankryžą su Senosios Pilaitės keliu ir ji pamatė, kad priekyje keli automobiliai važiavo jau stabdydami. A. K., pravažiavęs sankryžą, iš karto automobilį sustabdė ir nubėgo į įvykio vietą. Ji suprato, kad galėjo būti partrenktas žmogus, ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą bei pranešė apie įvykusį eismo įvykį. Išlipusi iš automobilio, taip pat nuėjo į įvykio vietą už pažymėtos pėsčiųjų perėjos, prie pirmoje eismo juostoje stovėjusio automobilio, prie kurio iš dešinės pusės kelio greitėjimo juostoje, arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, gulėjo suglebęs žmogaus kūnas. Eismo įvykio, t. y. pėsčiosios judėjimo krypties, judėjimo tempo ir paties partrenkimo, nematė (t. 1, b. l. 83-84).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusysis J. L. parodė, kad 2014-10-29 eismo įvykio metu žuvo jo dukra D. L.. Jis pats įvykio aplinkybių nežino. Kur tą dieną buvo jo dukra, kur ji ėjo, jis nežino. Dukrą paskutinį kartą matė tos dienos ryte. Dėl dukters mirties jam padaryta turtinė ir moralinė žala (t. 1, b. l. 60-61).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad važiuojamosios kelio dalies plotis – 12,50 m. Automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Pilaitės prospekto antroje eismo juostoje priekine dalimi nukreiptas link Laisvės pr. Nuo sankryžos su Senosios Pilaitės keliu iki automobilio „VW Sharan“ galinės dalies 72,5 m nuo pėsčiųjų perėjos ženklinimo iki automobilio galinės dalies 43,8 m. Nuo dešinės pusės priekinio ir galinio ratų iki dešinės pusės važiuojamosios dalies krašto po 5,2 m. Automobilio „VW Sharan“ juodos spalvos plastmasinė nuolauža 10,6 m už pėsčiųjų perėjos ir 0,10 m iki dešinio borto. Numerio laikiklio nuolauža 12,8 m už perėjos, 2,5 m iki borto dešinėje. Saga 13,2 m už perėjos ir 3,8 m iki dešinio borto. Dešinys batas skiriamojoje juostoje 1,4 m nuo borto ir 2,1 m iki kelio ženklo. Posūkio žibinto nuolauža 22,3 m nuo perėjos ir 3,6 m nuo borto, kita nuolauža 24,3 m nuo perėjos ir 3,2 m nuo borto. Raktai 1,7 m iki borto ir 1,6 m iki ženklo 329 (70). Priekinis valstybinio numerio ženklas 6,8 m nuo borto ir 7,0 m nuo automobilio priekio. Rankinė ir kairysis batas šalia dešinio važiuojamosios dalies krašto prie lavono. Dešinysis batas guli ant skiriamosios juostos 1,40 m nuo kelio borto ir 2,10 m iki kelio ženklo 329 (70). Ženklas „70“ yra už 34,80 m nuo pėsčiųjų perėjos. Juodos spalvos saga 13,20 m už perėjos ir 3,80 m iki kelio borto dešinėje. Pėsčiosios raktai pirmoje eismo juostoje 1,70 m nuo borto ir 1,60 m iki ženklo „70“. D. L. lavonas guli ant nugaros galva į dešinį kelio bortą 0,80 m iki jo. Kojos 1,70 m nuo dešinio kelio borto pasuktos į kairę. Kojos nukreiptos link skiriamosios juostos. Nuo galvos iki automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies 1,30 m. Dėmė panaši į kraują 0,05 m x0,05 m po galva (t. 1, b. l. 8-10). Kartu pridėtos fotolentelės (t. 1, b. l. 11-12).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti šie automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: sudaužytas priekinis bamperis, sulenktas variklio dangtis, sudaužytas priekinis stiklas, sulaužytos priekinės grotelės, sulaužytas priekinio dešinės pusės posūkio žibinto stiklas, sulaužytas kairysis halogeno žibintas (t. 1, b. l. 13-14).
Lavono apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėjus D. L. lavoną, nustatyta, jog: tamsiai mėlynos spalvos paltas suplėšytas pažasties srityje ir dešinėje pusėje apačioje, hematoma pilvo srityje (t. 1, b. l. 17).
VTMT teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1429/14(01) konstatuota, kad D. L. mirė nuo kūno sužalojimų visumos, t. y. nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybiniais odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis kūne, muštine žaizda kaktoje, kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais sferiniuose paviršiuose abipus, sumušimo židiniais dešinės kaktinės skilties sferinio paviršiaus žievėje, pakauškaulio krumplių ir stuburo kaklinės dalies I-ojo slankstelio sąnarinių paviršių išnirimu su raiščių plyšimais, kraujo išsiliejimu virš nugaros smegenų kietojo dangalo I-ojo kaklinės dalies slankstelio projekcijoje, dešinio žastikaulio atviru skersiniu, dešinio gaktikaulio šakų, kairio gaktikaulio apatinės šakos, dešinės pusės kryžmeninio klubo sąnario lūžiais, diafragmos dešinio kupolo plyšimu, daugybiniais kepenų plyšimais, dešinio inksto sumušimu, kas komplikavosi kraujavimu, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Nurodyta, jog D. L. nustatyti daugybiniai sužalojimai pagal makroskopinį vaizdą yra padaryti kontaktuojant su kietais bukais, netrukus iki mirties. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.5., 6.6.11., 6.6.13., 6.6.14. punktais, sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. L. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Atsižvelgiant į D. L. lavono kūne nustatytų sužalojimų makromorfologinį vaizdą, jų lokalizaciją ir pateiktas įvykio aplinkybėmis, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti eismo įvykio metu D. L. partrenkus automobiliu, kai pirminis kontaktas su automobiliu buvo iš dešinės pusės nukentėjusiosios atžvilgiu į kojas jai esant vertikalioje padėtyje (t. 1, b. l. 20-28).
VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9504/14(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu A. A. buvo blaivus, jo kraujyje rasta 0,17% etilo alkoholio, kas neviršija leistinos 0,4 ‰ etilo alkoholio kraujyje normos (t. 1, b. l. 40).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.1823 nurodyta, jog 2014-10-29, 20.35 val., atliekant A. A. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą, nustatyta, kad A. A. vartojo alkoholį, bet jo kraujyje rastas etilo alkoholis (0,17%) neviršija leistinos normos (t. 1, b. l. 42).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo motyvai ir išvados
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, nesilaikė veikos padarymo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 30 ir 31 punktų reikalavimų, buvo neatidus ir neatsargus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai, siekdamas praleisti į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusią pėsčiąją, tą padaryti privalėjo, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir automobiliu partrenkė bei sužalojo nereguliuojama pėsčiųjų perėja iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją D. L.. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padaryti daugybiniai sunkūs kūno sužalojimai, nuo kurių visumos pastaroji mirė. Kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino pilnai. Apklausiamas teisme jis parodė, kad eismo įvykis kilo būtent dėl jo kaltės, neneigė turėjęs būti atsargesnis ir, artėdamas link pėsčiųjų perėjos, labiau sumažinti greitį ir sustoti. Šiuo atveju jis, matydamas priekyje esant nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, tik nukėlė koją nuo greičio pedalo, tačiau automobilio tinkamai nestabdė ir perėjoje iškilus kliūčiai nebespėjo jo sustabdyti. Apklausiamas teisiamajame posėdyje ne kartą pabrėžė tą aplinkybę, jog nė vienas iš važiavusių automobilių, tame tarpe ir kaltinime nurodytas trečia juosta važiavęs automobilis, sustojęs nebuvo, tik stabdė. Minėtas trečia juosta judėjęs automobilis sustojo tik po įvykio, t. y. jau įvykus kontaktui (t. 1, b. l. 184-189). Ikiteisminio tyrimo metu A. A. teigė nematęs, ar trečia juosta važiavęs automobilis stabdė (t. 1, b. l. 35-36). Analizuojant aplinkybę dėl to, ar trečia juosta J. S. vairuojamas automobilis prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojo, apžvelgtini liudytojų parodymai. Visų pirma J. S., kuris automobiliu „Peugeot 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tik ir važiavo trečiąja eismo juosta, apklausiamas parodė, kad automobilį pradėjo stabdyti ties greitį ribojančiu ženklu ir dar pristabdė artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nes pamatė į perėją įžengusią pėsčiąją (t. 1, b. l. 70). Liudytojas A. K. nurodė, jog artėdamas link pėsčiųjų perėjos pamatė trečia eismo juosta važiavusio automobilio galines stabdžių šviesas, automobilis stabdė, kad praleistų iš kairės į dešinę bėgančią pėsčiąją. Ar minėtas automobilis sustojo ar artėdamas link perėjos tik stabdė, liudytojas negalėjo konkretizuoti (t. 1, b. l. 71-73). Kiti liudytojai aplinkybių dėl to, ar J. S. automobilis prie perėjos buvo sustojęs ar stabdė, nematė ir nurodyti negalėjo. Taigi, įvertinus kaltinamojo A. A., taip pat liudytojų J. S. ir A. K. parodymus, akivaizdu, jog nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog trečia juosta važiavęs automobilis prieš pėsčiųjų perėją sustojo. Tokios aplinkybės nenurodė netgi pats šį automobilį vairavęs J. S., teigęs, jog automobilį tik stabdė. Atsižvelgdamas į tai, teismas tikslina kaltinime nurodytą aplinkybę, jog trečioje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją kitas automobilis sustojo, nurodant, jog šis automobilis sulėtino greitį. Ši aplinkybė nekeičia kaltinimo esmės. Kaltinamajam A. A. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 31 punktas (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija), be kita ko, numato ir tai, jog jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis kilo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos zonoje. Liudytojas J. S. parodė prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pristabdęs automobilį, nes matė priekyje iš kairės pusės judančią pėsčiąją (t. 1, b. l. 70). Liudytojas A. K. nurodė, kad mergina pėsčiųjų perėjos ribose kirto trečią eismo juostą, įbėgo į antrąją, ir tuo metu ją partrenkė antra eismo juosta važiavęs automobilis „VW Sharan“ (t. 1, b. l. 71-73). Nekyla abejonių, kad būdamas atidus ir rūpestingas bei nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 ir 31 punktuose numatytų reikalavimų, A. A. būtų išvengęs neatitaisomų pasekmių. Trečia eismo juosta važiavusio automobilio „Peugeot 408“ vairuotojui J. S., kuris, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, laiku pradėjo lėtinti greitį, galėdamas nekliudomai praleisti įžengusią pėsčiąją, nekilo jokių sunkumų nei pamatyti judančią pėsčiąją D. L., nei ją praleisti. Pėsčiąją matė netgi ir paskui kaltinamąjį važiavęs A. K., pastarasis taip pat užfiksavo, jog trečia eismo juosta važiavęs automobilis stabdė, kai tuo tarpu A. A. vairuojamo „VW Sharan“ STOP žibintų nematė arba jie užsidegė milisekundę iki pėsčiosios partrenkimo arba jau po jo (t. 1, b. l. 71-73). Liudytoja V. Ž., važiavusi kartu su A. K. paskui kaltinamojo automobilį „VW Sharan“, patvirtino, kaip A. K. suriko „ko jis nestabdo“ (b. l. 83-84). Nepaisant išsakytų teiginių, jog pėsčiąją pamatė už perėjos, kas iš esmės šiuo atveju vertintina kaip asmens subjektyvus kilusios situacijos supratimas, kaltinamasis A. A. teisminio nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę ir sutiko su visomis kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis. Tokiu būdu laikytina, jog pasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, jog eismo įvykis kilo nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, į kurią įžengusią pėsčiąją D. L. kaltinamasis A. A. privalėjo praleisti (nepriklausomai nuo to, kokiu tempu pastaroji judėjo).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas bylos duomenų visumą vertina kaip pakankamą nustatyti, jog kaltinamasis A. A. veikė nusikalstamai nerūpestingai - nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. A. A. kaltė pilnai įrodyta jo paties teisme bei iš dalies ikiteisminio tyrimo metu duotais parodytais, liudytojų J. S., A. K., V. Ž., D. T., E. P., P. T. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros prokoluose, taip pat eismo įvykio vietos plane užfiksuotais duomenimis, teismo medicinos specialisto išvada, kita nurodyta rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, pagal nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Dėl bausmės
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis ne kartą pabrėžė, kad tai jis kaltas dėl įvykio, būtent jo veiksmai sukėlė neatitaisomas pasekmes, ir nors parodymuose nurodė neva eismo įvykis kilo už pėsčiųjų perėjos, tačiau tokie teiginiai nelaikytini kaltinimo neigimu, o iš esmės vertinti kaip nulemti subjektyvaus susiklosčiusios situacijos vertinimo. Kaltinamasis pilnai sutiko su pareikšto kaltinimo apimtimi, ne kartą atsiprašė nukentėjusių, pastarojo elgesys proceso metu įtikino teismą, jog kaltinamasis iš tiesų nuoširdžiai, o ne formaliai gailisi ir išgyvena dėl kilusios situacijos. Ikiteisminio tyrimo metu išreikštas dalinis kaltės pripažinimas neužkerta kelio analizuotiną atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažinti teisme, jeigu kaltinamojo pozicija nagrinėjant bylą teisme pasikeičia ir pastarasis išreiškia pilną kaltės pripažinimą bei atitinkamai yra kitos sąlygos šios aplinkybės konstatavimui.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismas, skirdamas A. A. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. A. dėl nusikalstamo nerūpestingumo įvykdė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), kurio metu buvo žuvo žmogus. Teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad A. A. yra VRM sistemos pensininkas, teismo posėdyje nurodė šiuo metu įsidarbinęs pagalbiniu vairuotoju (t. 1, b. l. 184-189), vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ankstesnės darbovietės charakterizuojamas teigiamai, praeityje nė karto neteistas (t. 1, b. l. 44), 2007-12-20 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą (t. 1, b. l. 44, 50-51), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 45), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 57, 59), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 58). BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, sukeltas itin sunkias ir skaudžias pasekmes, ir mano esant tikslinga paskirti kaltinamajai sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek žemesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, asmenybės charakteristika teigiama, kaltę pripažįsta ir gailisi, padarė ne tyčinį, o neatsargų nusikaltimą. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam A. A. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir atitinkamą pareigą (75 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nustatydamas vidurkį viršijantį bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas iš BK 75 straipsnyje numatyto instituto kylančius humaniškumo principo reikalavimus privalo suderinti su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
Pažymėtina, jog nors prokuroras prašė paskirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas neturi objektyvaus pagrindo jos skyrimui. Baudžiamojo poveikio priemonės yra skiriamos, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šiuo atveju nelaikytina, jog nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė bausmės paskirtį padėtų įgyvendinti labiau. Atsižvelgtina, jog, išsprendus civilinių ieškinių klausimus, kaltinamajam teks vykdyti didelius turtinius reikalavimus nukentėjusiesiems, taip pat įvertinama pastarojo finansinė padėtis, be to, kaltinamasis padarė neatsargų nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą.
Kaltinamasis A. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Spręsdamas klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas visų pirma pažymi, jog BK 67 straipsnio 3 dalyje išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės, tarpe jų ir minėtoji, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, gali būti skiriamos kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalyje nuodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Iš sisteminės BK 67 straipsnio turinio analizės darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės neatleistam pilnamečiui asmeniui, t. y. asmeniui, kuriam paskirta bausmė, nėra privalomas. Tai reiškia, kad teismas turi apsvarstyti, ar asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, pakanka taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, ar BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti dar reikia jam paskirti ir BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-431/2013). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. A. administracine tvarka nebuvo baustas, tačiau byloje analizuotini pastarojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs. Dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kilo neatitaisomi padariniai – žuvo nepilnametė D. L.. Kaltinamasis privalo suvokti nuoseklaus ir griežto Kelių eismo taisyklių laikymosi svarbą, o viena priemonių šiam tikslui pasiekti kaip tik ir yra BK 68 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė. Galiausiai įvertinamas ir prevencinis tikslas – užkirsti kelią toliau nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kita vertus, teismas privalo atsižvelgti į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus (tokios aplinkybės nepaneigia tas faktas, jog kaltinamojo kraujyje buvo rasta etilo alkoholio, kurio riba daugiau nei dvigubai mažesnė už leidžiamą), turėjo teisę vairuoti, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas nustatytinas kiek didesnis už galimos skirti trukmės vidurkį (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Nors teisme kaltinamasis išreiškė prašymą neatimti jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę, motyvuodamas tuo, kad ši teisė jam reikalinga darbe, be to, gyvena užmiestyje, iki viešoje transporto stotelės yra didelis atstumas, tačiau atkreiptinas kaltinamojo dėmesys, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus, dar nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.
Dėl civilinių ieškinių
Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 137-143, 144-163; t. 2, b. l. 1-2).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiesiems buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Tai reiškia, kad A. A. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta „Compensa TU S. A. V. Insurance group“ Lietuvos filiale (t. 1, b. l. 88-89). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnį ir su kaltinamuoju sudarytą draudimo sutartį ši įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmai padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Taigi nurodyta draudimo įmonė yra tinkamas atsakovas pagal pareikštus reikalavimus. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis A. A. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.
Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos sudaro nukentėjusiųjų L. L. ir J. L. patirtos išlaidos bendrai 5 170,01 Eur sumai. Nukentėjusiosios L. L. turtinė žala įvertinta 3 068,52 Eur, o nukentėjusiojo J. L. – 2 101,49 Eur (t. 1, b. l. 137-143; t. 2, b. l. 1-2).
Nukentėjusiosios L. L. patirtas išlaidas sudaro: laidojimo ir šarvojimo išlaidos (1 944,80 Eur), gedulingų pietų išlaidos laidotuvių dieną (1 042,63 Eur), gedulingų pietų išlaidos per ketvirtines (382,30 Eur), iš viso – 3 369,73 Eur (t. 1, 137-143). Atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus išmokėtą laidojimo pašalpą (1 040 Lt), atitinkamai mažinamas pareikštas reikalavimas ir prašoma priteisti 3 068,52 Eur turtinės žalos. Teismas nukentėjusiosios L. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina pilnai, visas nurodytas išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir įrodytomis. Visas turėtas išlaidas patvirtina byloje pateikti dokumentai (t. 1, 144-163), prašomas priteisti išlaidų dydis atitinka protingumo kriterijų, yra objektyviai pateisinamas ir turi būti atlygintas. Priešingai nei atsiliepime savo poziciją išdėstė civilinio atsakovo atstovai, teismas mano esant pilną pagrindą atlyginti gedulingų pietų per ketvirtines išlaidas (t. 1, b. l. 146). Šiuo atveju pažymėtina, jog pagal nusistovėjusias krikščioniškas laidojimo apeigas praėjus keturioms savaitėms nuo velionio mirties paprastai yra organizuojamas mirusiojo paminėjimas, taip vadinamas keturnedėlis. Toks paminėjimas yra mišių už velionio vėlę sudėtinė dalis. Jo metu dalyvaujama mišiose, lankomos kapinės, meldžiamasi ir, be kita ko, dalyvaujame gedulinguose pietuose. Visa tai atitinka tiek krikščioniškas apeigas, tiek vyraujančią laidotuvių tradiciją Lietuvoje, todėl ketvirtinių metu organizuotų gedulingų pietų išlaidos, kurių dydis yra objektyviai protingas ir pagrįstas atitinkamu dokumentu (t. 1, b. l. 146), yra pilnai atlygintinas.
Nukentėjusysis J. L. prašo atlyginti 2 101,49 eurus turtinės žalos, kurią, kaip nurodoma, sudaro: išlaidos aprangai bei avalynei, skirtų laidotuvių ceremonijai (75,58 Eur), išlaidos vainikams ir gėlėms laidotuvių ceremonijai (201 Eur), išlaidos giesmininkams (101,38 Eur), išlaidos bažnyčiai už laidotuvių apeigas (28,96 Eur), išlaidos maistui šarvojimo laikotarpiu (102,66 Eur), išlaidos transportui (121,55 Eur), išlaidos žvakėms ant žuvusiosios kapo (90,52 Eur), išlaidos žuvusiosios papildomo ugdymo užsiėmimams muzikos mokykloje (89,86 Eur) ir su antkapio statymu susijusios išlaidos (1 264,01 Eur). Teismas visas nurodytas išlaidas bei dalį išlaidų žvakėms laiko objektyviai pagrįstomis, jas patvirtina pateikti dokumentai (išskyrus tas, kurių pagrįsti objektyviai nebuvo galimybės, t. y. dėl išlaidų bažnyčiai už ritualines paslaugas, giesmininkams), nurodytos kainos neviršija vidutinio analogiškų daiktų ar paslaugų brangumo, dėl ko yra visi pagrindai atlyginti nukentėjusiajam J. L. pastarojo patirtas išlaidas už aprangą bei avalynę, vainikus ir gėles, išlaidas giesmininkams bei bažnyčiai už laidotuvių apeigas, taip pat išlaidas maistui, transportui, išlaidas už apmokėtas muzikos pamokas ir galiausiai vėliau pateiktas antkapio statymo ir su tuo susijusias išlaidas. Tuo tarpu išlaidas už įsigytas žvakes teismas tenkina iš dalies ir vietoj prašomų 90,52 Eur priteisia atlyginti 20 Eur. Iš prie civilinio ieškinio pridėtų kasos įsigijimo čekių matyti, kad žvakės buvo perkamos įvairiu metu, tačiau iš esmės jau po laidotuvių (t. 1, b. l. 155-161). Suprantamas artimųjų noras padegant žvakę ant kapo pagerbti mirusiojo atminimą, tačiau akivaizdu, kad visų prašomų išlaidų įsigyjant šias žvakes laikyti būtinomis nėra pagrindo. Teismas tenkina dalį prašomos priteisti sumos, laikant, jog priteistinas išlaidų dydis yra pakankamas įsigyti nurodytus laidojimo reikmenis, kurie šiuo atveju nors ir buvo naudojami jau po laidotuvių, tačiau iš esmės yra nulemti krikščioniškų apeigų laidojimo tradicijos.
Kita civilinio ieškinio dalis yra susijusi su neturtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusieji L. L., J. L. ir R. L. prašo kiekvienam jų priteisti po 30 000 eurų. Nukentėjusieji L. L. ir R. L. neteko savo dukters, o R. L. – sesers. Nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiųjų teiginių, kad jie visi dėl netikėtos dukters ir sesers žūties patyrė didžiulį sukrėtimą, dvasinį skausmą ir emocinius išgyvenimus. Žuvusioji buvo jauna, nesulaukusi pilnametystės, akivaizdu, kad staigi mirtis sukėlė jos šeimai šoką ir didelę netektį. Žuvusios tėvai nurodė, jog po dukters mirties atsirado sveikatos sutrikimai, sunku užmigti naktimis, slegia didelis sielvartas. Išraše iš medicininių dokumentų užfiksuota, jog J. L. vargina miego sutrikimai, dėl ko pastarasis vartoja medikamentus (t. 1, b. l. 182-183). Nukentėjusysis R. L. nurodė, jog jį su seserimi siejo artimi ryšiai, abu gerai sutarė, nuo mažens globojo jaunesnę seserį, pastarajam sunku jos netekus (t. 1, b. l. 184-189).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykis sukėlė negrįžtamas pasekmes, jo metu žuvo žmogus – jauna, dar pilnametystės nesulaukusi nukentėjusioji. Nors ir neatsargiais, tačiau bet kokiu atveju nusikalstamais kaltinamojo veiksmais buvo pažeistas aukščiausias teisinis gėris – žmogaus gyvybė, kurios, kaip aukščiausios vertybės, neįmanoma įkainoti, kaip, beje, neįmanoma išmatuoti ir įkainuoti nukentėjusiųjų patirto dvasinio skausmo bei kančių, kurių kilimas šiuo atveju yra absoliučiai neginčytinas.
Visgi, nepaisant to, kokie skaudūs bebūtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neneigiant kaltininko padaryto nusikaltimo ir iš jo kilusios prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad šią žalą padaręs asmuo realiai galėtų atlyginti nukentėjusiesiems priteisiamą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėję asmenys realiai gautų jiems priteistas sumas. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu užtikrinti protingą abiejų šalių interesų pusiausvyrą, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. A. yra pensininkas, jo pajamas sudaro gaunama pensija ir, kaip pats nurodė teisme, šiuo metu įsidarbino pagalbiniu darbininku, turi kreditinius įsipareigojimus bankui, už kreditą įsigytas turtas įkeistas bankui (t. 1, b. l. 129-134). Taip pat neabejotinai atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Šiuo atveju pažymėtina, jog už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusieji patyrė itin skaudžius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, kurie neigiamai paveikė jų gyvenimą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiųjų L. L. ir J. L. patirtą neturtinę žalą vertina 24 000 eurų dydžio suma, o nukentėjusiojo R. L. – 19 000 eurų dydžio suma. Pažymėtina, jog teismų praktikoje tėvams priteistinos žalos dydis paprastai yra didesnis nei kitiems šeimos nariams, tame tarpe broliams. Priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam R. L., atsižvelgiama į tai, kad pastarasis su žuvusia seserimi gyveno vienoje šeimoje, juos skyrė pakankamai nedidelis metų skirtumas, abu siejo glaudūs artimi ryšiai, dėl ko sesers žūtis jam buvo didelė netektis, sukėlusi skausmą bei išgyvenimus.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). Civilinis atsakovas sutinka sumokėti nukentėjusiesiems didžiausią galimą sumą, t. y. 5 000 eurų. Ši suma proporcingai padalinama visiems trims nukentėjusiesiems, o likusi atlyginti neturtinė žala priteistina iš paties kaltinamojo A. A.. Teismo įsitikinimu, toks neturtinės žalos dydis pilnai atitinka teismų praktiką tokios kategorijos bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje yra nuo 4 344 Eur (15 000 Lt) iki 43 443 Eur (150 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-431/2013, 2K-445/2014, 2K-287-507/2015, 2K-177/2015 ir kt.).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis J. L. pateikė teismui prašymą atlyginti proceso išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti (iš viso 1 226,55 eurų) (t. 1, b. l. 180-181, 184-189). Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, tai, kad buvo rengiamas bei paduotas civilinis ieškinys, be to, teisinės paslaugos iš esmės buvo teikiamos trims nukentėjusiesiems, galiausiai įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, teismas mano, kad toks prašymas yra pagrįstas, nurodytas proceso išlaidų dydis yra objektyviai proporcingas suteiktai teisinei pagalbai ir turi būti kaltinamojo atlygintinas.
Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę 2 (dvejiems) metams.
Nukentėjusiojo J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „Compensa TU S. A. V. Insurance group“ Lietuvos filialo priteisti nukentėjusiajam J. L. 2 030,97 eurus (du tūkstančius trisdešimt eurų devyniasdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 2 000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusius 22 000 eurų (dvidešimt du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti priteisti iš kaltinamojo A. A..
Nukentėjusiosios L. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „Compensa TU S. A. V. Insurance group“ Lietuvos filialo priteisti nukentėjusiajai L. L. 3 068,52 eurus (tris tūkstančius šešiasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt du euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 2 000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusius 22 000 eurų (dvidešimt du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti priteisti iš kaltinamojo A. A..
Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „Compensa TU S. A. V. Insurance group“ Lietuvos filialo priteisti nukentėjusiajam R. L. 1 000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusius 18 000 eurų (aštuoniolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti priteisti iš kaltinamojo A. A..
Priteisti iš A. A. nukentėjusiajam J. L. 1 226,55 eurus (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt šešis eurus penkiasdešimt penkis euro centus) išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.
Kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.