Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjai advokatei S. M., jo įstatyminei atstovei B. R.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vedusiam, II grupės invalidui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), teistam 2015 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2015 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veikią, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje t. y. jis 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinėje, konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį I. V. į nugarą, tokiu būdu nukentėjusiajai dėl poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.??

Motyvuojamoji dalis

A. R. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje ištirta bylos medžiaga, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad:

A. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su sutuoktine gyvena jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena jau daug metų, nuo vaikystės. Su kaimynais nei jis, nei sutuoktinė nebendrauja, stengiasi nekonfliktuoti. Kaimynai linki jiems blogo, nuolat įžeidinėja jį ir sutuoktinę sakydami, kad iš jo buto smirda, kad yra netvarkingi asmenys. Ne vieną kartą yra kvietęs policijos pareigūnus kaimynams, kadangi jie nuolat triukšmauja, kimba prie jo ir sutuoktinės. 2024-08-24 vakare buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini)kieme, kur buvo ir sutuoktinė B. R.. Po kurio laiko nuėjo į laiptinę, kur buvo ir kaimynė I. iš 6 buto. Tarp I. ir B. prasidėjo žodinis konfliktas, kurį pradėjo I., konfliktas įvyko dėl apkarpytų svarainių, kadangi I. apkarpė krūmynus nepasitarusi nei su juo, nei su B.. Įvyko žodinis konfliktas, tiksliai kokie buvo išsakyti žodžiai jis neprisimena, tačiau buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Vykstant konfliktui I. paėmė už B. plaukų ir pradėjo B. įžeidinėti sakydama „kurva“, ką tuo metu darė B. jis nežino, apie skausmą nieko nesakė, jokių emocijų neišreiškė, nenukrito, neverkė, viskas įvyko labai greitai, jai tikrai neskaudėjo, nes ji jokio juntamo skausmo neišreiškė. Jis stovėjo šone, I. paleido B. plaukus ir apsisukus ėjo laiptinėje namo, jis labai supyko ant jos, tapo labai agresyvus ir I. kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į nugarą, maždaug į kairę nugaros pusę, ji buvo nusisukusi nuo jo. Po smūgio I. nenukrito, bet pasilenkė į priekį, pradėjo labai garsiai šauktis pagalbos, apie fizinį skausmą nieko nesakė. Tuo metu jis pasitraukė į šoną, atbėgo I. vyras. Ką tuo metu darė I. jis nežino, lyg verkė, viskas vyko labai greitai. Neprisimena ar ji skundėsi fiziniu skausmu, ar rodė sužalojimus, jis buvo toks piktas, kad nekreipė dėmesio. Matė, kad verkdama I. su vyru išėjo namo, apie policijos pareigūnus nieko neminėjo. Jo suduodamas smūgis buvo ne iš visų jėgų, tačiau vyriškas. Sutinka, kad suduotas smūgis galėjo sukelti sužalojimus nurodytus įtarime. Sutinka, kad sudavė vieną smūgį I. į nugaros sritį, tiksliai į kurią vietą neprisimena, sutinka, kad sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė sužalojimą. Supranta, kad dėl sukelto fizinio skausmo bei padaryto sužalojimo yra kaltas jis. Taip pasielgė, kadangi buvo piktas, agresyvus dėl I. elgesio, ji pati jį išprovokavo (1 t., b. l. 90-93).

Nukentėjusioji I. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynai R. gyvena pirmame aukšte, jie artame aukšte. Konfliktai tarp jų tęsiasi ilgai. R. turi sveikatos problemų. Jie yra kaupikai. Visi konfliktai prasidėjo tada, kai ji kreipėsi į savivaldybę, į butų ūkį, kad iš jų buto būtų išgabentos šiukšlės. Namuose atsirado tarakonų, kvapai bute, laiptinėje. Pas R. buvo ne kartą prašyta apsitvarkyti aplinką. Žemės sklype augo svarainiai, kuriuos reikėjo sutvarkyti. Svarainius ji savavališkai nukirpo, nes tai yra bendro naudojimo žemės plotas, dėl to gavosi visi piktumai. 2024-08-24 vakare nuėjo į lauką susirinkti skalbinių. Kieme buvo A. R. su savo žmona. Jis paklausė, kodėl ji nukirpo svarainius. Jiems atsakė, kad reikia susitvarkyti šiltnamį, nes visi juo naudojasi. Tarp jų gavosi žodinis konfliktas dėl svarainių, ko pasėkoje gavo per kuprą. Lauke su A. R. apsižodžiavo, tada nuėjo į laiptinę, ten su B. R. apsižodžiavo. Jai užsisukusi eiti namo A. R. kirto per nugarą, sudavė vieną smūgį į nugarą. Nuo suduoto smūgio jautė skausmą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad konfliktas įvyko todėl, kad ji apkarpė svarainius, kurie buvo bendro naudojimo teritorijoje, kurie nepriklauso niekam. Dėl šios priežasties minėti kaimynai labai supyko, sakydami, kad svarainiai priklauso jiems. Ji jiems paaiškino, kad jeigu jie nesugeba laikytis tvarkos, todėl viską sutvarkė ji. A. pradėjo ją įžeidinėti įvairiais žodžiais, ji norėdama išvengti didesnio konflikto, numanydama, kad tuoj jis įvyks, apsisuko ir iš lauko ėjo link namo. Eidama pajautė stiprų vieną smūgį į nugaros sritį, kuria ranka buvo suduotas smūgis, kumščiu ar delnu ji tiksliai nematė, tačiau mano, kad kumščiu kadangi jautė sugniaužtą ranką. Nuo smūgio ji nenukrito, niekur neatsitrenkė, tačiau smūgis buvo toks stiprus, kad ji nuo jo net prilinko link žemės ir pradėjo garsiai šaukti pagalbos, t. y. šaukė vyrą, kuris buvo namuose. Pajautė stiprų skausmą nugaros srityje nuo smūgio, kadangi smūgis buvo iš visų jėgų, vyriškas. Tuomet ji apsisuko ir pamatė kaimyną A. R., kuris stovėjo už jos ir buvo užsimojąs rankos kumščiu suduoti antrą smūgį, tačiau tuo metu atbėgo vyras V. V. ir šaukianti kaimynė Z. L., kurių įvykio metu nebuvo, jie atbėgo išgirdę triukšmą. Tuo metu ji buvo labai išsigandus, sutrikus, garsiai rėkė, jai drebėjo kojos, buvo labai emocionali, dėl skausmo ir išgąsčio ji pradėjo verkti, tačiau apie juntamą skausmą nieko nesakė, nes viskas truko labai greitai, jai čia buvo netikėtumo faktorius, tačiau rankomis dengėsi nugarą, kadangi jai labai skaudėjo. Įvykio metu buvo A. žmona B., ką ji tiksliai darė ji nematė, tačiau kažką rėkė. Grįžus namo ji iškvietė policijos pareigūnus. Medikų pagalbos ji atsisakė, kadangi jokios atviros žaizdos nuo smūgio jai padaryta nebuvo, kraujo nebuvo, tačiau nugaros srityje jai atsirado mėlynė nuo A. smūgio, kurios prieš tai nebuvo, ji prieš įvykį buvo nesužalota. Dėl sužalojimo nugaroje jai yra labai sunku, kadangi jaučia diskomfortą liečiant nugarą, nuolat jaučia skausmą. Jos vyras bei kaimynė įvykio nematė, jie tik atbėgo išgirdę šauksmus bei pagalbos prašymus (1 t., b. l. 30-34).

Liudytoja Z. L. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną pas ją buvo atvažiavusi marti su anūke. Ji pasakė, kad kažkas šaukiasi pagalbos. Išėjus į laiptinę pamatė laiptais nusileidusią, verkiančią kaimynė I., taip pat kaimyną A.. I. buvo susiėmusi už šonų ir visa drebėjo. Matė, kad I. vyras A. išstūmė pro duris. Girdėjo triukšmą ir pagalbos šauksmą. I. kukčiodama verkė, drebėjo visas jo kūnas. Ji pasakė, kad ją sumušė. Ji buvo strese ir skundėsi skausmu, buvo užsiėmusi už šono. Jie išsikvietė greitąją pagalbą ir policiją, o ji nuėjo namo. A. R. yra agresyvus, jai yra ne kartą grasinęs, kad mane „paštyrins“, kad nepareis namo. Leisdamasi laiptais žemyn dreba, kad neatsidarytų durys ir jis kažko nepadarytų. Namuose jaučiasi nesaugi. Jis trankė jiems į šarvuotas duris. B. R. pastoviai rėkia, viskuo nepatenkinta.

Apklausta liudytoja Z. L. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, kaip teisme (1 t., b. l. 60-62)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 21-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 307/2024 (06) nurodyta, kad I. V. nustatyta poodinė kraujosruva nugaros kairėje pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 50-51).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas sprendžia, jog veika įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi įrodyta, jog A. R. smurtavo prieš I. V. t .y. tyčia ranka sudavė vieną smūgį jai į nugarą, tokiu būdu nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas jai poodinę kraujosruvą nugaros kairėje pusėje ir taip nežymiai sutrikdė sveikatą. Vertinant nukentėjusiosios ir A. R. parodymų turinį, nustatytus jo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiajai fizinis skausmas buvo sukeltas bei padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Ekspertizės išvada patvirtina, kad dėl savo psichikos būklės A. R. gebėjimas adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes yra sutrikęs.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 nurodyta, kad A. R. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. A. R. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu ir šiuo metu, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. A. R. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą bendrojo rėžimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). A. R. negali būti apklausiamas, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes jis negalėtų teikti objektyvių parodymų (b. l. 135-139).

Teismo posėdžio metu ekspertė J. B. paaiškino, kad A. R. yra konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Ekspertinio tyrimo metu stebėti mąstymo formos ir turinio sutrikimai, impulsų kontrolės sutrikimas bei kritikos stoka tiek susirgimo, tiek susidariusios juridinės situacijos atžvilgiu. Kadangi nėra galimybės užtikrinti ambulatorinio gydymo ir vaistų vartojimo, todėl rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas bendrojo režimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Bylos medžiaga patvirtina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. R. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Šis psichikos sutrikimas buvo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, todėl jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Taigi, byloje įrodyta, kad A. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kurios požymiai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes daroma išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys ir teismo teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, įrodo, kad yra padaryta BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo uždrausta veika ir kad ją padarė A. R.. Šią įstatymo uždraustą veiką A. R. padarė būdamas nepakaltinamas.

BK 17 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

To paties straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Atsižvelgiant į medicinos ekspertų rekomendacijas, į šiuo metu jį gydančio gydytojo - psichiatro pastebėjimus, į jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, sprendžiama, kad A. R. šiuo metu yra pavojingas visuomenei ir jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu A. R. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nutarčiai įsiteisėjus.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pripažinti, kad A. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti A. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o A. R. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą.

Išaiškinti, jog šią nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.