Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-10 · Administracinė byla Nr. eI2-2016-484/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-10
Bylos Nr.
eI2-2016-484/2024
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
E. L., O. R.
Atsakovas
akcinės bendrovės „Via Lietuva“
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Administracinė byla Nr. eI2-2016-484/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07446-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 10 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjoms E. L., O. R., pareiškėjų atstovei advokatei J. R. P.,

atsakovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (iki reorganizacijos akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. L., O. R. skundą atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ (iki reorganizacijos akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos O. R. ir E. L. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2023 m. rugpjūčio 23 d., prašydamos: 1) panaikinti akcinės bendrovės (toliau – AB) „Via Lietuva“ (iki reorganizacijos akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) 2023 m. birželio 1 d. rašte Nr. (10.4)2-8279 „Dėl kelio ženklų, pėsčiųjų perėjos ir greičio matuoklio įrengimo“ (toliau – Raštas) nurodytus sprendimus; 2) įpareigoti AB „Via Lietuva“ (toliau – ir atsakovė) iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gegužės 2 d. prašymą. Pareiškėjos taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos skunde nurodo, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų bendruomenė 2023 m. gegužės 2 d. kreipėsi į atsakovę su skundu, prašydama užtikrinti kaimo gyventojų teisę į saugią gyvenamąją aplinką bei saugų eismą. Skundą pasirašė 30 gyventojų, tarp kurių ir pareiškėjos. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) kaimas, esantis (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, yra įsikūręs šalia valstybinės reikšmės kelio Nr. 5216 Privažiuojamojo kelio prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai (toliau – ir Kelias). Kelias ir (duomenys neskelbtini) gatvė yra (duomenys neskelbtini) miesto administracinėse ribose.

Pareiškėjos remiasi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. birželio 21 d. pateiktais duomenimis ir paaiškina, kad: 1) nuo Kelio pradžios apytiksliai 0,5 kilometre, Kelio dešinėje pusėje yra du gyvenamieji namai, kurių adresai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, Vilniaus rajonas; 2) apytiksliai Kelio 0,9 kilometre kairėje pusėje yra du gyvenamieji namai, kurių adresai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, Vilniaus rajonas; 3) šiame gyvenamųjų namų kvartale yra dar du gyvenamosios paskirties sklypai, iš kurių vieno adresas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, Vilniaus rajonas, antram gyvenamosios paskirties sklypui adresas nesuteiktas; 4) nuo Kelio pradžios apytiksliai 1,2 kilometre Kelio kairėje pusėje yra dešimt gyvenamųjų namų (8 pastatyti, 2 statomi šiuo metu), kurių adresai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, Vilniaus rajonas.

Pareiškėjos taip pat nurodo, kad įmonė „Biseris“ 2023 m. balandžio 27 d. prie (duomenys neskelbtini) kaime esančio gyvenamųjų namų kvartalo abiejose Kelio pusėse pastatė po kelis 70 km/h leistino važiavimo greičio ženklus, nepaisant, kad Kelias yra gyvenvietės ribose ((duomenys neskelbtini) miesto), o kitoje Kelio pusėje yra (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamųjų namų kvartalas. Pareiškėjų teigimu, įrengti 70 km/h važiavimo greičio ribojimai neatitinka Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – KET) 129 straipsnio reikalavimų.

Pareiškėjų tvirtinimu, (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietėje transporto eismo intensyvumas, įskaitant krovinines ir sunkiasvores transporto priemones, karinius vilkikus, didėja. Tuo tarpu atsakovė į gyventojų prašymus nereaguoja ir nurodomų aplinkybių iš esmės nevertina, o tik formaliai atsako į prašymus gerinti eismo saugumo sąlygas.

Pareiškėjų teigimu, atsakovė, atsisakydama tenkinti gyventojų prašymą užtikrinti saugias eismo sąlygas, 2023 m. birželio 1 d. atsakyme į skundą nepaneigė aplinkybių, jog Kelyje (duomenys neskelbtini) kaimo ribose nėra jokios greičio kontrolės techninių priemonių, krovininiai automobiliai nuolat važiuoja akivaizdžiai greičiau nei leidžiamas greitis. Pažymi, kad vilkikai ir sunkiasvoris transportas, esant leistinam 70 km/h važiavimo greičiui, važiuoja apie 90-100 km/h greičiu. Kelyje vyksta intensyvus karinio transporto eismas, kariniai vilkikai skirti gabenti sunkiajai karinei technikai važiuoja viršydami leistiną greitį, o tokių vilkikų vilkstinės būna kelios vienu metu. Tvirtina, kad atsakovė nepasisakė dėl pateiktų gyventojų ir Lietuvos policijos duomenų apie greičio viršijimą.

Be to, pareiškėjos skunde atkreipia dėmesį, kad Kelio dalyje, kuri sutampa su (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) kaime, esančioje iki 1,2 kelio kilometro nėra nei šaligatvių, nei dviračių tako, o (duomenys neskelbtini) kaimo dalyje, esančioje nuo Kelio 1,2 kilometro pėsčiųjų ir dviračių takas yra tik kitoje Kelio pusėje nei esamas gyvenamųjų namų kvartalas. (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų gyventojai (įskaitant neįgaliuosius, judančius vežimėliais), priversti keliauti šalikele, kai vilkikai pro šalį važiuoja faktiniu 90 km/h važiavimo greičiu, o (duomenys neskelbtini) gyventojai (įskaitant vaikus, einančius į mokyklą ir grįžtančius iš jos) šaligatvį gali pasiekti tik kirsdami Kelią, kuriame padidintas važiavimo greitis iki 70 km/h ir nėra pėsčiųjų perėjos.

Šalies argumentai

Pareiškėjų manymu, nurodytame Kelio ruože visos Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijų R ISEP 10, patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-146 „Dėl inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijų R ISEP 10 patvirtinimo“, (toliau – Rekomendacijos) 12 ir 13 punktuose įtvirtintos sąlygos, kurioms esant turi būti mažinamas važiavimo greitis.

Pareiškėjų tvirtinimu, atsakovė atsisakydama tenkinti pareiškėjų skundą, nesilaiko ir Rekomendacijų 15 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad numatomas 50 km/h važiavimo greitis kaip tipinis greitis, naudojamas gyvenviečių gatvėse, ir tokį greitį yra aktualu palaikyti dėl nemotorizuotų eismo dalyvių saugaus eismo, bei Rekomendacijų 18, 19 punktų reikalavimų. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra nei vienos pėsčiųjų perėjos. Kelio dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime nuo 1,2 kelio kilometro, gyventojai priversti kiekvieną dieną rizikuoti gyvybe kirsdami intensyvaus eismo kelią be pėsčiųjų perėjų, nes šaligatvis, pėsčiųjų ir dviračių takas yra kitoje kelio pusėje nei gyvenamųjų namų kvartalas. Kelio dalyje, kuri sutampa su (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) kaime nėra jokių pėsčiųjų ir dviratininkų eismo saugumą užtikrinančių priemonių ir/ar kelio ženklų.

Pareiškėjos taip pat reiškia ir nesutikimą su 2023 m. balandžio 27 d. naujai įrengtu kelio ženklu, leidžiančiu lenkimą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, nors už kelių šimtų metrų yra beveik 90 laipsnių kelio vingis, šalia kurio yra gyvenamasis namas.

Pareiškėjos taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) kaime Kelio atkarpoje yra net devyni išvažiavimai iš gyvenamųjų namų kiemų ir/ar šalutinių kelių, todėl padidinus leistiną greitį Kelyje iki 70 km/h drastiškai didėja rizika gyventojams išvažiuojant iš savo kiemų patirti avariją.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teigimu, didėjant transporto priemonių važiavimo greičiui, didinama ir oro tarša dėl didesnio degalų sunaudojimo, kuri, anot pareiškėjų, didėja reikšmingai.

Pareiškėjų tvirtinimu, atsakovei 2023 m. balandžio 27 d. padidinus kaimo teritorijoje esančiame Kelyje leistiną važiavimo greitį iki 70 km/h, pažeisti eismo saugumo principai, pablogintas (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų, pėsčiųjų ir dviratininkų eismo saugumas.

Šalies argumentai

Atsakovė AB „Via Lietuva“ (iki reorganizacijos akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Atsiliepimas

Visų pirma atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėjos neturi teisinio suinteresuotumo teikti skundo, kadangi skundo motyvai ir pagrindimas remiasi viešojo intereso atstovavimu, o ne pareiškėjų asmeninių teisių pažeidimu. Pareiškėjos skundą grindžia viešo intereso pažeidimu, neįvardindamos, kokias asmenines jų teises ar jų privačius interesus pažeidžia skundžiamas informacinio pobūdžio raštas, kuris nenustato jokių įpareigojimų konkrečiai pareiškėjoms. Todėl mano, kad pareiškėjų skundas nėra nagrinėtinas teismo ir byla turėtų būti nutraukta.

Be to, atsakovės teigimu, Raštas yra informacinio pobūdžio, nes jame nurodyti argumentai tik pakartoja anksčiau pareiškėjai O. R. pateiktą informaciją. Pažymi, kad AB Lietuvos automobilių kelių direkcija pareiškėjai O. R. ne vieną kartą teikė motyvuotus atsakymus dėl visų Rašte nurodytų klausimų, kurių pareiškėja O. R. neskundė.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad atsakovės nepritarimas važiavimo greičio ribojimui buvo pirmiausiai išdėstytas 2020 m. birželio 29 d. rašte Nr. 2E-6453, o 2021 m. sausio 8 d. rašte Nr. 2-394 buvo nukreipiama į anksčiau teiktą atsakymą. Šiuose raštuose nurodyti argumentai glaustai buvo pakartoti skundžiamame Rašte. Anot atsakovės, skundžiamu Raštu joks naujas sprendimas atsisakyti mažinti važiavimo greitį nebuvo priimtas, o tik pakartoti jau anksčiau išdėstyti tokio atsisakymo argumentai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad kelias Nr. 5216 Privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai yra įtrauktas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1132.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime pabrėžia, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 11 dalies nuostatomis, funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu valstybinės reikšmės keliuose, atlieka akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, o šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, jog saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą organizuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija).

Vilniaus rajono savivaldybės administracija pažymi, kad visapusiškai palaiko (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojus, todėl ne kartą kreipėsi į Kelių direkciją su prašymu pakartotinai peržiūrėti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų prašymus bei įrengti kelio ženklą Nr. 329 „Ribotas greitis“ – 50 km/h ginčo Kelyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2022 m. kovo 25 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį su akcine bendrove Lietuvos automobilių kelių direkcija Nr. A56(1)-392 dėl „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216 Privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 2,480 km paprastasis remontas, įrengiant pėsčiųjų perėjimo per kelią organizavimo priemonę bei tako jungtį“. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, Vilniaus rajono savivaldybės administracija pagal finansines galimybes prisideda prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216 infrastruktūros vystymo.

Teismo posėdyje pareiškėjos ir jų atstovė pareiškėjų skundą prašė tenkinti remiantis skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su pareiškėjų skundu nesutiko ir teismo posėdyje pareiškėjų skundą prašė atmesti vadovaudamasis atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kelių direkcijos 2023 m. birželio 1 d. rašto Nr. (10.4)2-8279 „Dėl kelio ženklų, pėsčiųjų perėjos ir greičio matuoklio įrengimo“, kuriuo pareiškėjoms pateiktas atsakymas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad dvidešimt septyni Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai (toliau – ir Gyventojai) 2023 m. gegužės 2 d. Kelių direkcijos direktoriui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui, Policijos generaliniam komisarui, Vilniaus rajono savivaldybės merui pateikė skundą dėl Kelių direkcijos veikimo, neužtikrinant saugaus eismo ir teisės į saugią gyvenamąją aplinką (toliau – Skundas). Gyventojai apie skundo nagrinėjimo rezultatus prašė informuoti pareiškėjas, t. y. E. L. ir O. R..

Kelių direkcija Gyventojų prašymą išnagrinėjo ir pareiškėjoms E. L. ir O. R. 2023 m. birželio 1 d. raštu Nr. (10.4)2-8279 „Dėl kelio ženklų, pėsčiųjų perėjos ir greičio matuoklio įrengimo“ pateikė atsakymą.

Kelių direkcija Rašte, be kita ko, nurodė, kad: 1) valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216 Privažiuojamojo kelio prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai atkarpa nuo 0,167 iki 2,220 km yra užmiestyje su asfalto danga ir vadovaujantis Kelių techninio reglamento reikalavimais bei atsižvelgiant į kelio techninius parametrus šiame kelio ruože važiavimo greitis yra sumažintas iki 70 km/val.; 2) ginčo Kelio ruožas patenka į momentinio greičio matuoklių įrengimo prioritetinė eilę ir užima joje 211 vietą iš 3451 atrinktų ruožų; 3) Kelių direkcija naujas pėsčiųjų perėjas rengia tik įgyvendindama ruožų ar sankryžų kapitalinio remonto ar rekonstravimo projektus. Pėsčiųjų perėjimo per Kelią organizavimo priemonių įrengimo poreikis, tipas bei techninės įrengimo galimybės bus sprendžiamas ateityje Kelią rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant. Remontuoti ar rekonstruoti Kelio ruožo ar sankryžos ties ginčo vieta artimiausiu metu neplanuojama; 4) kelio ženklai, žymintys gyvenvietės pradžią ir pabaigą, yra techninės eismo reguliavimo priemonės ir nėra skirti administracinių gyvenamųjų vietovių ribų žymėjimui ir neprivalo jų atitikti. Kelio ženklas Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ar ženklas Nr. 612 „Gyvenvietės pradžia“ įrengiamas toje vietoje, kurioje prasideda pastatais apstatyta teritorija. Kelio ruože vairavimo aplinka yra užmiesčio, didžioji ruožo dalis yra miškingoje vietoje. Nuo 1,42 iki 2,22 km arti Kelio gyvenamųjų namų nėra, Kelio ruože nuo 0,42 iki 2,22 km kairėje Kelio pusėje yra du gyvenamieji namai atitolę nuo Kelio važiuojamosios dalies apie 27 m ir dešinėje Kelio pusėje yra vienas namas, atitolęs nuo Kelio apie 18 m, dar keli namai kairėje Kelio pusėje yra atitolę daugiau kaip per 50 metrų nuo Kelio. Kelių direkcija nurodė, kad tokia vairavimo aplinka yra užmiesčio, o esantys namai, atitolę nuo Kelio, nesudaro pastatais apstatytos teritorijos (vairavimo aplinkos atžvilgiu). Todėl Kelių direkcija vertino, kad įrengti kelio ženklų, žyminčių gyvenvietę, nėra pagrindo.

Viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).

Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija) patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų.

Atsižvelgiant į Taisyklių 45 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas); 2) prašymai suteikti konsultaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai.

Taisyklių 45.1 punkte nustatyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Pagal Taisyklių 45.2 punktą, į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti, o pagal Taisyklių 45.3 punktą, į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Į kitus prašymus atsakoma laisva forma.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina nustatyti, ar Gyventojų pateiktas Skundas yra laikytinas skundu ar prašymu VAĮ prasme, ir atitinkamai įvertinti skundžiamo Rašto atitiktį VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat turi būti vertinamas ir ginčijamo Rašto priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo Rašto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas kreipimais yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu, įformintu Raštu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja O. R. 2020 m. vasario 28 d. kreipėsi į Kelių direkciją ir (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl kelių eismo saugumą didinančių priemonių įdiegimo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pareiškėja prašė įrengti greitį ribojančias priemones: greičio ribojimo kalnelius bei atitinkamus kelio ženklus arba greičio matavimo prietaisus.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pareiškėjos O. R. 2020 m. vasario 28 d. prašymą 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. A33(33)-38-(2.8) „Dėl kelių eismo saugumą didinančių priemonių įrengimo“ persiuntė Kelių direkcijai.

Kelių direkcija 2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. 2E-2522 ,,Dėl eismo saugos“ pareiškėją O. R. informavo kad, vadovaujantis galiojančiomis Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijomis R ISEP 10, iškilių greičio mažinimo kalnelių nerekomenduojama rengti teritorijose, kuriose vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra didesnis nei 2000 automobilių/parą. Be to, Kelių direkcija nurodė, kad Kelias driekiasi mažai užstatyta teritorija, plyti laukai, todėl greičio mažinimo kalnelio įrengimui nepritarė. Kelių direkcija minėtame rašte taip pat nurodė, kad momentiniai greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose rengiami pagal Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-249 patvirtintą Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę. Nurodė, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216 Privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruožas nuo 0,67 iki 3,30 km yra minėtos eilės 285 vietoje iš 3537 atrinktų ruožų ir greičio matuokliai bus įrengiami pagal skiriamą finansavimą.

Pareiškėja O. R., gavusi Kelių direkcijos atsakymą, įformintą 2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. 2E-2522 ,,Dėl eismo saugos“, 2020 m. gegužės 28 d. pakartotinai kreipėsi į Kelių direkciją, prašydama pateikti informaciją: 1) kada buvo atlikti eismo intensyvumo matavimai, kas juos atliko, kokie atlikto tyrimo rezultatai, iki kada rezultatai galioja ir kada galima pakartotinė eismo intensyvumo patikra, kokia įstaiga/organizacija yra atsakinga už eismo intensyvumo patikros inicijavimą ir atlikimą; 2) kokiais kriterijais rašte nurodyta, kad Kelias driekiasi mažai užstatyta teritorija. Pareiškėja O. R. taip pat prašė: 1) pagal kompetenciją įvertinti alternatyvius būdus sumažinti transporto priemonių važiavimo greitį valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216 Privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruože šalia (duomenys neskelbtini) kaimo; 2) apriboti važiavimo greitį ruože iki 30 km/h, įrengiant atitinkamus kelio ženklus; 3) apriboti sunkiasvorio transporto judėjimą, nukreipiant jį į/iš kelio Nr. 102 įvažiavime į Nemenčinę, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.; 4) organizuoti eismą ratu; 5) pasiūlyti bet kokias kitas priemones, įgalinančias spręsti keliamą problemą.

Kelių direkcija 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2E-6453 ,,Dėl eismo saugos“ pareiškėjai O. R. nurodė, kad vidutinį metinį paros eismo intensyvumą (toliau – VMPEI) valstybinės reikšmės keliuose matuoja automatiniai skaitikliai, kurie yra įmontuoti kelio dangoje 3–5 cm gylyje. Eismo intensyvumo skaitiklių duomenis surenka ir apdoroja Transporto kompetencijos agentūros specialistai, kurie susistemina gautus duomenis ir kiekvienais metais pateikia informaciją Kelių direkcijai. Pagal 2019 metų duomenis kelyje Nr. 5216 Vilnius–Švenčionys– Zarasai nustatytas VMPEI yra 4153 automobilių/ parą.

Kelių direkcija 2020 m. birželio 29 d. rašte Nr. 2E-6453 ,,Dėl eismo saugos“ taip pat nurodė, Kelio Nr. 5216 Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruožas nuo 0,67 iki 1,4 km, ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, neturi gyvenvietės požymių ir aplinka suvokiama kaip užmiesčio, nes Kelias driekiasi mažai užstatyta teritorija, abiejose kelio pusėse yra miškai, minimame ruože gyvenvietė yra išsidėsčiusi toliau nuo pagrindinio Kelio, už miško, ir tik vienoje kelio pusėje.

Kelių direkcija 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2E-6453 ,,Dėl eismo saugos“ pareiškėją A. R. pakartotinai informavo, kad vadovaujantis Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijomis R ISEP 10, iškilių greičio mažinimo kalnelių nerekomenduojama rengti teritorijose, kuriose vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra didesnis nei 2000 automobilių/parą. Ruožuose, kuriuose yra didelis eismo intensyvumas, kaip alternatyva, gali būti įrengiamas momentinis greičio matuoklis, tačiau jie yra rengiami tik pagal Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-249 patvirtintą Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę. Kelių direkcija šiuo raštu taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra 21241 km valstybinės reikšmės kelių, iš jų 3844 km kelių eina per gyvenvietes. Daugelyje jų taip pat reikalinga įrengti inžinerines saugaus eismo priemones, todėl visų rekonstruotinų ar remontuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų projektų bei bet kokių saugaus eismo priemonių įgyvendinimas dėl finansinių galimybių atliekamas tik pagal prioritetinę eilę.

Kelių direkcija taip pat nepritarė Kelio ženklo Nr. 329 ,,Ribotas greitis iki 30 km/val.“ įrengimui, motyvuodama tuo, kad leistinas važiavimo greitis keliuose gali būti mažinamas pagrįstais atvejais, kai yra atitinkami kelio techniniai parametrai (staigūs posūkiai, įkalnės, vingiai ir kt.).

Kelių direkcija, vadovaudamasi Kelių įstatymo 17, 18 straipsniais, nepritarė ir pareiškėjos O. R. siūlymams krovininio eismo ribojimui ar eismo ratu organizavimui, nurodydama, kad teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys, o kelio savininkas gali nutraukti eismą ar uždaryti kelią Vyriausybės nustatyta tvarka tik dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui.

Pareiškėja O. R. 2020 m. gruodžio 9 d. raštu „Dėl kelio būklės (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. ir daromos žalos“ dar kartą kreipėsi į Kelių direkciją ir į AB ,,Kelių priežiūra“ Vilniaus tarnybos vadovą, prašydama pakartotinai įvertinti valstybinės reikšmės kelio Nr. 5216 Privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys– Zarasai ruože nuo 0,67 iki 1,40 km., Nemenčinėje techninę būklę ir keliamą žalą asmeniniam gyventojų turtui.

Kelių direkcija 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. 2-394 ,, Dėl kelio būklės” pareiškėją O. R. informavo, kad prašyme nurodyto kelio sutvarkymas yra numatytas. Rekonstruotinų ir kapitaliai remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinės eilės sąraše rajoninio kelio Nr. 5216 ruožas nuo 0,023 iki 1,40 km yra 7 vietoje iš 3774 atrinktų ruožų. Kelio sutvarkymo projekto parengimo metu bus vertinami visų eismo dalyvių poreikiai ir parenkamos atitinkamos priemonės jų eismo saugai ir judumui užtikrinti, įvertinant kaštus ir naudą. Darbų atlikimo terminai priklausys nuo skiriamo finansavimo.

Kelių direkcija šiuo raštu pareiškėją taip pat informavo, kad vidutinio greičio matuoklių įrengimo prioritetinės eilės sudarymo kriterijai yra nustatyti Vidutinio greičio matuoklių vietų ne gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-66. Kelių direkcija nurodė, kad su šia metodika ir su atitinkama prioritetine eile pareiškėja gali susipažinti Kelių direkcijos internetinėje svetainėje, skyriuje Paslaugos.

Kelių direkcija taip pat nurodė, kad dėl siūlymų laikinai riboti leistiną važiavimo greitį iki 30 km/val., krovininio eismo ribojimo, eismo ratu organizavimo, greičio matuoklio įrengimo Kelių direkcija yra pasisakiusi 2020 m. birželio 29 d. rašte Nr. (10.4E)2E-6453.

Pareiškėja O. R. 2021 m. kovo 9 d. raštu ,,Dėl kelio būklės (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. ir daromos žalos” dar kartą kreipėsi į Kelių direkciją, prašydama, paaiškinti, ar rajoninio kelio Nr. 5216 ruožas nuo 0,023 iki 1,40 km (esantis 7 vietoje iš 3774 rekonstruotinų ir kapitaliai remontuotinų rajoninių kelių ruožų atrinktų ruožų) bus rekonstruojamas ir/ar remontuojamas iš 2021 metų kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų.

Kelių direkcija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2021 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2-4443 ,,Dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216” pareiškėją O. R. informavo, kad Lietuvoje yra 8 783 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių su asfalto danga. Valstybinės reikšmės kelių projektavimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) įgyvendinimas priklauso nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo galimybių. Kelių direkcija nurodė, kad parengė ilgalaikę Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros nuo 2019 iki 2035 metų strategiją ir pareiškėją O. R. informavo, kad buvo atlikti valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga tyrimai ir parengtas Rekonstruotinų ir kapitaliai remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinės eilės sąrašas. Kelių direkcija nurodė, kad rajoninis kelias Nr. 5216 Privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruožo nuo 0,023 iki 1,203 km įrašytas į Rekonstruotinų ir kapitaliai remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinės eilės sąrašas Nr. 7.

Kelių direkcija taip pat nurodė, kad valstybinės reikšmės kelius prižiūri akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“, kuri, vadovaudamasi Kelių priežiūros tvarkos aprašu ir Kelių priežiūros vadovo I dalimi „Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai KPV PN-19“, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis turi užtikrinti valstybinės reikšmės kelių (važiuojamosios dalies, kelkraščių, kelio statinių ir kitų kelio elementų) priežiūrą.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 24 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai 2021 m. gegužės 31 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą, Lietuvos Respublikos Seimo narę R. T., Kelių direkcijos direktorių, Policijos generalinį komisarą, Vilniaus rajono savivaldybės merę, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūną.

Kelių direkcija 2021 m. birželio 21 d. raštu Nr. 2-10753 ,,Dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216”, atsakydama atsakydama į pateiktus klausimus informavo, kad 2021 m. birželio 4 d. su rangovu pasirašė sutartį dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216 Privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruožo nuo 0,023 iki 1,203 km paprastojo remonto darbų, kurių metu suplanuota keisti kelio asfalto dangą bei taisyti kelkraščius. Kelių direkcija taip pat nurodė, kad naujų pėsčiųjų ir dviračių takų šiame kelyje tiesti neplanuoja. Šį atsakymą motyvavo tuo, kad rengti pėsčiųjų perėjas valstybinės reikšmės keliuose nėra tikslinga (net ir pavojinga), kur nėra pėsčiųjų infrastruktūros tęsinių abipus kelio. Nurodė, kad šis svarbus eismo saugos kriterijus yra vienas iš būtinųjų kriterijų, siekiant rengti naujas pėsčiųjų perėjas, pagal Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių nuostatas. Kelių direkcija nepalankiai eismo saugos požiūriu vertino kelio ruože vyraujančią mažai apstatytą užmiesčio kelio aplinką. Nurodė, kad pėsčiųjų perėjos įrengimas ruože, kurio aplinka panaši į užmiesčio, turi galimą neigiamą įtaką eismo saugos požiūriu, nes tokia perėja gali būti mirtinai pavojinga: tokiose vietose transporto priemonių vairuotojai nesitiki kelyje pėsčiųjų perėjų, o pėstieji jaučiasi pernelyg drąsiai dėl jiems čia suteikiamo eismo pirmumo ir mažiau save saugo (nėra budrūs), todėl tikimybė įvykti eismo įvykiui, kurio metu nukenčia pėstieji, yra labia didelė. Anot Kelių direkcijos, tokiose vietose, vengiama rengti prioritetines pėsčiųjų perėjas. Kelių direkcija priminė, kad pagal Kelių eismo taisykles, į kitą važiuojamosios dalies pusę, kai nėra pėsčiųjų perėjos, leidžiama eiti sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją, o kai matomumo zonoje nei perėjos, nei sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu, t. y. pėstieji į kelio važiuojamąją dalį turi įžengti tik tuomet, kai tikrai įsitikina, kad tai daryti yra saugu. Taip pat priminė, kad lygiai taip pat, kaip einant per kelią ne perėjoje, taip ir perėjoje įžengti į važiuojamąją dalį pėstieji turi tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Nurodė, kad pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. Kelų direkcija dar kartą nurodė, kad Momentiniai greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose rengiami pagal Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V-249 patvirtintą Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę. Nurodė, kad minimas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216 Privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruožas nuo 0,67 iki 3,30 km yra minėtos eilės 285 vietoje iš 3537 atrinktų kelių ruožų. Greičio matuokliai įrengiami pagal skiriamą kelių sričiai finansavimą. Kelio ženklo Nr. 329 ,,Ribotas greitis“ iki 30 km/val. įrengimui Kelių direkcija nepritarė, nes leistinas važiavimo greitis keliuose gali būti mažinamas tik pagrįstais atvejais, kai yra atitinkami kelio techniniai parametrai (staigūs posūkiai, įkalnės, vingiai ir kita).

Pareiškėja O. R. 2024 m. balandžio 28 d. raštu ,,Dėl leistino transporto (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. ir (duomenys neskelbtini) m. administracinės ribos pakeitimo” kreipėsi į Kelių direkciją ir Vilniaus rajono savivaldybės merą, prašydama paaiškinti: 1) kas inicijavo ir kokiu teisiniu pagrindu buvo perkelti (duomenys neskelbtini) miesto administracinę ribą kelyje Nr. 5216 žymintys kelio ženklai 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir 551 „Gyvenvietės pabaiga“; 2) kas inicijavo ir kokiu teisiniu pagrindu kelyje Nr. 5216 šalia (duomenys neskelbtini) k. buvo įrengti nauji leistino transporto važiavimo greičio ženklai, nustatant 70 km/h leistiną greitį vietoje buvusio 50 km/h leistino važiavimo greičio. Pareiškėja prašyme atkreipė dėmesį kad pagal faktinę situaciją (duomenys neskelbtini) kaime šalia Kelio Nr. 5216 yra 14 gyvenamųjų namų.

Kelių direkcija, atsakydama į pareiškėjos O. R. pateiktus klausimus, 2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 2-8126 ,, Dėl kelio vertikaliojo ženklinimo atitinkančio teisės aktų reikalavimus” pareiškėją informavo, kad kelio ženklai Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir 551 „Gyvenvietės pabaiga“ yra techninės eismo reguliavimo priemonės ir nėra skirti administracinių gyvenamųjų vietovių ribų žymėjimui ir neprivalo jų atitikti.

Be to, Kelių direkcija 2023 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 2-8126 ,,Dėl kelio vertikaliojo ženklinimo atitinkančio teisės aktų reikalavimus” nurodė, kad vadovaujantis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis, kelio ženklas Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ įrengiamas prieš gyvenvietes, kuriose reikia, kad galiotų Kelių eismo taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse. Ženklas įrengiamas toje vietoje, kurioje prasideda pastatais apstatyta teritorija, ir turi būti įrengtas visuose į teritoriją, kurioje galioja Kelių eismo taisyklių reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse, vedančiuose keliuose. Valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 5216 Privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai kelio ženklai Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“ yra perstatyti taip, kad atitiktų jų įrengimui keliamus reikalavimus, t. y. perkelti ten, kur prasideda pastatais apstatyta teritorija.

Kaip jau buvo nurodyta, Gyventojai su 2023 m. gegužės 2 d. su skundu kreipėsi ne tik į Kelių direkciją, bet ir į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą, Policijos generalinį komisarą, Vilniaus rajono savivaldybės merą.

Vertinant skundžiamo Rašto atitiktį VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, būtina įvertinti ir 2023 m. gegužės 2 d. Gyventojų skunde suformuluotus reikalavimus Kelių direkcijai.

Gyventojai 2023 m. gegužės 2 d. skunde Kelių direkcijos, be kita ko, prašė: 1) panaikinti leistino važiavimo greičio 70 km/h ženklus ir nustatyti leistiną važiavimo greitį Kelyje (duomenys neskelbtini) kaimo ribose 40 km/h ir įrengti atitinkamus kelio ženklus ties namais Nr. 75 ir 97, esančiais (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime; 2) įrengti pėsčiųjų perėją ties gyvenamųjų namų Nr. 75-93 kvartalu, esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime, į kitą Kelio pusę, kur yra pėsčiųjų takas; 3) įrengti vidutinio važiavimo greičio ir/ar momentinio važiavimo greičio matuoklį (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamojo kvartalo ribose; 4) įrengti papildomus kelio ženklus, informuojančius, kad Kelias yra (duomenys neskelbtini) kaimo (gyvenvietės) ribose; 5) pasiūlyti ir įgyvendinti bet kokias kitas pėsčiųjų, dviratininkų bei (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų teises į saugią ir darnią gyvenamąją aplinką bei saugų eismą užtikrinančias priemones.

Byloje ginčo, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216 Privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai yra valstybinės reikšmės, nėra.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnyje nustatyta, kad valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja ir valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemones nacionalinėse plėtros programose tvirtina Vyriausybė.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XIV-662 redakcija), nustatyta, kad saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, organizuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį (2021 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XIV-784 redakcija), eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad eismo organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais turi būti siekiama užtikrinti eismo organizavimo priemonių (šviesoforų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo) įskaitomumą ir pastebimumą vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms.

Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr.XII-898 redakcija). Programos finansavimo lėšų panaudojimo paskirtis apibrėžta nurodyto įstatymo (ginčui aktuali įstatymo suvestinė redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 9 straipsnyje. Šiame straipsnyje, be kita ko nustatyta, kad Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra ir: kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti (9 straipsnio 1 dalies 6 punktas); dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti (9 straipsnio 1 dalies 7 punktas); saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga užfiksuotus administracinius nusižengimus) (9 straipsnio 1 dalies 22 punktas).

Programos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. Šio straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad Programos finansavimo lėšų naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kelių reikmėms atliekant viešuosius pirkimus priežiūrą atlieka CPVA. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija.

Pagal Programos 9 straipsnio 4 dalį Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per vieną mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo Vyriausybės patvirtintą 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo ne didesnei kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumai. 3 metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.

Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme (ginčui aktuali suvestinė įstatymo redakcija, galiojusi 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. birželio 30 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 19 d. d. nutarimo Nr. 276 redakcija) patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas).

Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą susisiekimo ministras kasmet per dvi savaites nuo tam tikrų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos projektą, sudarytą remiantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnyje numatytais reikalavimais.

Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos projekte Programos finansavimo lėšos paskirstomos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnyje nustatytoms veikloms finansuoti.

Tvarkos aprašo 18 punkte nustatyta, kad trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata peržiūrima ir keičiama pagal poreikį vadovaujantis patikslintu valstybės biudžetu ir patikslintu Susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu, taip pat atsižvelgiant į jos vykdymą einamaisiais metais.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmata patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 75 „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmatos patvirtinimo“. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmata nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 75 „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmatos patvirtinimo“ 7 priede.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga – tam tikrose vietose nejudamai įtvirtinta įranga (greičio matuokliai, vaizdo kameros su duomenų perdavimo įranga ir kt.), skirta Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti.

Inžinerinių saugaus eismo priemonių (toliau – ISEP) valstybinės reikšmės kelių ruožuose (toliau – kelių ruožai) įrengimo prioritetinės eilės sudarymo tvarką, kriterijus ir bendruosius reikalavimus reglamentuoja Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodika, patvirtinta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-66 (toliau – ISEP metodika).

ISEP metodikos 2 punkte nustatyta, kad ISEP įrengimo prioritetinė eilė (toliau – prioritetinė eilė) sudaroma vertinant valstybinės reikšmės kelių tinklo, atskirų kelio ruožų ir eismo juose oficialius statistinius, faktinius duomenis, eismo saugą ir vadovaujantis metodikos II skyriuje nustatytais kriterijais.

Prioritetinė eilė kitiems metams sudaroma ir tvirtinama iki einamųjų metų liepos 15 d. (ISEP metodikos 3 punktas).

Pagal ISEP metodikos 6 punktą patvirtinta prioritetinė eilė gali būti keičiama kiekvienais metais, įtraukiant kitus, joje nesančius kelių ruožus, kuriuose tikslinga įrengta ISEP. Ankstesnėje patvirtintoje prioritetinėje eilėje buvę kelių ruožai, kuriuose nebuvo įrengta ISEP, vertinami kartu su naujais kelių ruožais pagal metodikoje numatytus kriterijus. Naujai sudarytą prioritetinę eilę tvirtina Kelių direkcijos

Direktorius.

ISEP metodikos 7 punkte nustatyta, kad šioje metodikoje ISEP laikomos priemonės, įskaitant, tačiau neapsiribojant Kelių direkcijos direktoriaus 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-146 „Dėl Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijų R ISEP 10 patvirtinimo“ patvirtintose Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijose R ISEP 10 aprašytomis inžinerinėmis saugaus eismo priemonėmis, užtikrinančiomis leistino važiavimo greičio laikymąsi ir eismo saugą. Ši metodika neapima pėsčiųjų ir dviratininkų takų, apsauginių kelio atitvarų, apšvietimo, momentinio ir vidutinio greičio matuoklių įrengimo, priemonių, skirtų pėsčiųjų perėjų, nežymėtų perėjų ir vieno lygio sankryžų eismo saugai pagerinti jas pertvarkant.

Pagal ISEP metodikos 10 punktą, sudarant prioritetinę eilę, kelių ruožai vertinami kriterijais nurodytais šio punkto 10.1-10.6 papunkčiuose.

Inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimo prioritetinė eilė patvirtinta AB „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus 2024 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. VE-48.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtino Momentinio greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodiką (toliau – Metodika), kuri reglamentuoja vietų, kuriose tikslinga įrengti momentinio greičio matuoklius (toliau – MGM), gyvenviečių teritorijose esančiuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose (toliau – kelių ruožai), parinkimo ir MGM įrengimo prioritetinės eilės sudarymo tvarką, kriterijus ir bendruosius reikalavimus.

Pagal Metodikos 2 punktą MGM vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinė eilė (toliau –prioritetinė eilė) sudaroma vertinant valstybinės reikšmės kelių tinklo, atskirų kelio ruožų ir eismo juose oficialius statistinius, faktinius duomenis, eismo saugą ir vadovaujantis metodikos II skyriuje

nustatytais kriterijais.

Momentinių greičio matuoklių įrengimo kelių ruožuose prioritetinę eilę tvirtina Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius, kuri skelbiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (Metodikos 3 ir 4 punktai).

Pagal Metodikos 5 punktą patvirtinta prioritetinė eilė gali būti keičiama, įtraukiant kitus, joje nesančius, kelių ruožus, kuriuose tikslinga įrengti MGM, ne anksčiau kaip po 3 metų nuo ankstesnės patvirtintos prioritetinės eilės patvirtinimo dienos. Visi ankstesnėje patvirtintoje prioritetinėje eilėje buvę kelių ruožai, kuriuose MGM įrengta nebuvo, vertinami kartu su naujais kelių ruožais pagal metodikoje numatytus kriterijus. Naujai sudarytą prioritetinę eilę tvirtina Kelių direkcijos direktorius.

Metodikos 7 punkte nustatyta, kad sudarant prioritetinę eilę kelių ruožai vertinami vadovaujantis šio punkte 7.1 – 7.6 papunkčiuose nustatytais kriterijais.

Metodikos 11 punkte nustatyta, kad pagal kriterijus įvertintuose kelių ruožuose konkreti MGM vieta parenkama atsižvelgiant į aplinkos sąlygas. MGM įrengiami ties pavojingomis vietomis, kuriose leistino važiavimo greičio laikymosi užtikrinimas yra būtinas, t. y. pirmumas teikiamas kelių ruožams prie

ugdymo įstaigų, religinio susibūrimo vietų, pavojingų sankryžų, pėsčiųjų perėjų ir kitų aktualių objektų, kur yra tikėtini reguliarūs pėsčiųjų ir (arba) dviratininkų srautai.

Momentinio greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinė eilė patvirtinta VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija direktoriaus 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. VE-23.

Privažiuojamasis kelias Nr. 5216 prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai yra įtrauktas į Momentinių greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinę eilę, patvirtintą VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija direktoriaus 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. VE-23. Prioritetinėje eilėje Kelio ruožas (nuo 0,673 km iki 3,301 km), kuriame numatoma įrengti momentinį greičio matuoklį, nurodytas 211 iš 3442 ruožų.

Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros (toliau – infrastruktūra), planuojamos valstybinės reikšmės kelių ruožuose (toliau – kelių ruožai), įrengimo prioritetinės eilės sudarymo tvarką, kriterijus ir bendruosius reikalavimus reglamentuoja Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodika, patvirtinta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos

direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-66, kurios 7 punkte nurodyti prioritetinės eilės sudarymo kriterijai.

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. VE-237, kuriuo patvirtinta Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros įrengimo prioritetinė eilė, pripažintas netekusiu galios.

AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VE-9 patvirtinta Rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų prioritetinė eilė pagal Rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų vertinimo ir prioritetinės eilės sudarymo metodiką, patvirtintą VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. VE-72, ir Rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų prioritetinė eilė pagal Rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų vertinimo ir prioritetinės eilės sudarymo metodiką, patvirtintą VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. VE-72.

Taigi iš nurodyto reguliavimo seka, kad techninės eismo saugumo priemonės valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengiamos atsižvelgiant į Vyriausybės skirtą finansavimą ir pagal atsakovės administracinius aktus – viešojo administravimo subjekto įsakymais patvirtintas prioritetines eiles ir kitokio pobūdžio administracinius patvarkymus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos šioje byloje viešojo administravimo subjekto administracinių aktų ir administracinių patvarkymų neginčija. Todėl teismas, vertindamas skundžiamo Rašto turinį, atsižvelgia į Skundo argumentus, kurie, teismo vertinimu, yra susiję su informacijos pateikimu ir laikytinas prašymu VAĮ prasme.

Kaip matyti iš Rašto, jame nurodytos aplinkybės yra pagrįstos faktiniais duomenimis, patikrintais administracine tvarka, kurie nėra nuginčyti. Rašte pateikta informacija, atsižvelgiant į Skundo turinį, yra išsami, informatyvi ir pakankama.

Įvertinus Kelių direkcijos Rašto turinį, darytina išvada, kad tai yra informacinio (aiškinamojo) pobūdžio dokumentas, jame atsakovė pareiškėjoms suteikė išsamią informaciją rūpimais klausimais, nurodydama teisinį reguliavimą. Rašte nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjoms privalomų elgesio taisyklių, Raštas nenustato jokių pareiškėjų teisių ir (ar) pareigų, neišreiškia viešojo administravimo subjekto valinio sprendimo ir neužkerta pareiškėjoms kelio ginti savo teises kompetentingose institucijose.

Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Kelių direkcija, atsakydama į Skundą, veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, nepažeisdama VAĮ nuostatų. Todėl panaikinti Kelių direkcijos Raštą remiantis skunde nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju konstatuoti pareiškėjų teisių pažeidimo nėra pagrindo, todėl jų skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl pagrindinių pareiškėjų byloje keltų klausimų bei teiktų argumentų, detaliai nepasisako dėl kitų pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, kurie jokios įtakos bylos procesinei baigčiai neturi.

Dėl viešo intereso gynimo

Atsakovė kaip vieną iš atsiliepimo į skundą argumentų nurodo, kad pareiškėjos iš esmės gina ne savo pažeistas teises ir saugomus interesus, o viešą interesą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Ši teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą. Tokia išvada sietina su idėja, jog pareiškėjas, kuris kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog viešojo intereso gynimu galbūt daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, viešojo intereso gynimas pasižymi tam tikra specifika, inter alia (be kita ko) – baigtiniu sąrašu subjektų, galinčių kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Tuo tarpu nustačius, jog įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl skunde (prašyme) nurodomo viešojo intereso gynimo, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą). Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-65-492/2017).

Kaip jau buvo nurodyta, į Kelių direkciją su Skundu dėl eismo saugumo užtikrinimo kreipėsi dvidešimt septyni Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai. Skundą dėl Kelių direkcijos Rašto teismui pateikė tik pareiškėjos. Pareiškėjos, nesutikdamos su Kelių direkcijos Rašte pateiktu atsakymu, iš esmės veikia ne tik Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų interesais, bet ir visų kitų eismo dalyvių interesais.

Šią aplinkybę patvirtina ir Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216 privažiuojamame kelyje prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruožo nuo 0,023 iki 1,203 atliktų paprastojo remonto darbų ir kelio techninių parametrų ekspertinio vertinimo ataskaitos Nr. VERT24-12 (toliau – Ataskaita) išvados, kuriose konstatuota, kad atlikus valstybinės reikšmės kelio Nr. 5216 Privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruožo nuo 0,023 iki 1,203 km paprastojo remonto darbus, kelio techniniai parametrai nebuvo pagerinti, tačiau automobilių leidžiamas maksimalus greitis buvo padidintas nuo 50 km/val. iki 70 km/val.

Ataskaitos išvadose taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į padidėjusius techninius ir įskaitinius eismo įvykius yra būtina atstatyti panaikintus kelio ženklus žyminčius gyvenvietės pradžią ir pabaigą, bei sumažinti leistiną maksimalų greitį iki 50 km/val.

Ataskaitos išvadose rekomenduojama skubos tvarka atlikti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216 Privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai, kuris sutampa su (duomenys neskelbtini) gatve saugaus eismo auditą. Įrengti būtinas saugaus eismo inžinerines priemones, parengti kelio/gatvės rekonstrukcijos projektus užtikrinant pažeidžiamų eismo dalyvių saugumą.

Ataskaitos išvadose pažymėta, kad pareiškėjų reikalavimas dėl greičio mažinimo yra pagrįstas, nes didesnis greitis, tam nepritaikytoje infrastruktūroje didina vairuotojų klaidų tikimybę, kurios gali sukelti ypatingai skaudžius eismo įvykių padarinius

Taigi pareiškėjų kreipimasis iš tiesų atitinka viešuosius interesus, kurių ginti pareiškėjoms įstatymu teisė nėra suteikta.

Todėl ir šiuo aspektu tenkinti pareiškėjų skundo taip pat nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas atmetamas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų E. L. ir O. R. skundą atmesti.

Pareiškėjų E. L. ir O. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė