- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- eA2-2640-1025/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Pareiškėjas
- S. K., V. D.
- Advokatai
- Rasmina Martinaitienė, Žaneta Šlyžiutė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.2.7Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-7669-1071/2020 pagal pareiškėjų S. K. ir V. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7669-1071/2020 buvo nutraukta S. K. ir V. D. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7669-1071-2020, juo prašo atnaujinti 3 mėnesių praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-20 sprendimo dalį, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, priteisti pareiškėjai iš V. D. 20 000 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusias didesnes nekilnojamojo turto dalis: žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 40 000 Eur; priteisti pareiškėjai iš V. D. 8 500 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkantį 17 000 Eur vertės automobilį „Jeep Cherokee Latitude“, 2016 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti pareiškėjai 22 500 Eur piniginę kompensaciją už 1/2 dalį gyvenamojo būsto, esančio adresu Ispanija, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant pareiškėjai priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo būsto asmenine V. D. nuosavybe.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, jog teismas, tvirtindamas 2020-06-29 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.119 straipsnį, nes nėra nurodyta dalintino turto vertė, be to nebuvo nurodytas visas pareiškėjams priklausantis turtas, todėl mano, kad taip buvo pažeisti jos interesai ir yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, taip pat atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo buvo pažeistos CK 3.117 straipsnio 1-3 dalyse, 3.119 straipsnyje, 3.123 straipsnyje, 3.53 straipsnio 4 dalies normos ir padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant sprendimą byloje. Teismas taip pat nesiaiškino priežasčių, dėl kurių buvo nukrypta nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nors pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas, tačiau jis veikė V. D. interesais. Pareiškėja jautė psichologinį spaudimą ir buvo prastos psichologinės būsenos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2021-05-12 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-7669-1071/2020 dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, t. y. turto, įregistruoto Lietuvos Respublikoje ir įgyto, santuokos metu padalinimo, kitą pareiškimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, t. y. gyvenamojo namo, esančio Ispanijoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio Jeep Cherokee Latitude, 2016 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto Airijoje ir esančio Airijoje paliko nenagrinėtą.
Atnaujinus procesą pareiškėja S. K. patikslino reikalavimą dėl turto padalinimo ir prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-20 sprendimo dalį, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir priteisti pareiškėjai žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, jog pareiškėjas 2021-04-01 pirkimo pardavimo sutartimis pardavė žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., todėl prašo priteisti kitus du žemės sklypus jai asmeninės nuosavybės teise, kurių vertė sudaro 20000,00 Eur.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos patikslintus reikalavimus atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pareiškėja jam buvo neištikima, tačiau siekiant apsaugoti vaikų interesus ir neviešinti santuokos iširimo aplinkybių, abu nutarė santuoką nutraukti bendru sutikimu. Abu derėjosi dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto – žemės sklypų pasidalinimo ir sutarė, jog visi keturi žemės sklypai, įgyti santuokos metu, nuosavybės teise atitenka pareiškėjui, o pareiškėja už jos nuosavybės dalį kompensacijos nereikalauja. Toks sprendimas buvo paremtas keliais pagrindais: 1) vaikų interesais, nes pareiškėjui atiteko pareiga išlaikyti ne tik nepilnametį sūnų, bet ir pilnametę dukrą; 2) žemės sklypai šalių buvo įvertinti, kaip būsima investicija į sūnaus aukštuosius mokslus ir pragyvenimą; 3) šalys sutarė, kad pareiškėja moka tik 150,00 Eur/mėn. išlaikymą nepilnamečiam sūnui, kuris net nedengia sūnaus minimalių būtinųjų poreikių; 4) tokiu būdu pareiškėja kompensavo neturtinę žalą, padarytą sutuoktiniui dėl jos neištikimybės; 5) pareiškėjas nereikalavo dalinti tarp sutuoktinių pareiškėjos turimas santaupas, kurios siekė apie 5 000,00 Eur; 6) pareiškėjas iš asmeninių lėšų išlaiko abiem sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Ispanijoje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, pasirašydama santuokos nutraukimo sutartį su tokiomis sąlygomis bei turto padalijimu, sutiko.
Teismo posėdžio metu pareiškėja S. K. ir jos atstovė prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-20 sprendimą ir priteisti pareiškėjai po santuokos nutraukimo žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja papildomai nurodė, jog, jai turi būti priteisti du žemės sklypai, nes su pareiškėju pragyveno santuokoje dvidešimt metų, visą laiką dirbo, o pareiškėjas ją apgavo ir privertė pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Su pareiškėju žodžiu sutarė, jog jai bus pervesta dešimt tūkstančių ir jis nereikalaus, jog ji mokėtų išlaikymą vaikams, todėl ir pasirašė tokią sutartį, šios sąlygos neįrašė į sutartį, nes pareiškėjas buvo pasamdęs advokatą, kuris tvarkė visus dokumentus, o su ja nebendravo. Pasirašydama sutartį suprato ką pasirašė. Tikėjo, jog pareiškėjas jai perves truputį pinigų. Sūnus nenorėjo grįžti su ja į Lietuva, liko Airijoje baigti mokslus ir norėjo gyventi su tėvu, dukra irgi liko gyventi su tėvu Airijoje, tačiau vėliau su tėvu nebesutarė ir išvažiavo į Angliją. Pasirašė pati atstovavimo sutartį su atstovu santuokos nutraukimo byloje, suprato sutartį. Pareiškėjas jai darė psichologinį spaudimą, ji patyrė stresą, nesikreipė pagalbos į policiją, gydymo įstaigas. Pareiškėjas jai pervedė 1000 Eur prieš išvykstant į Lietuvą ir turėjo dar pervesti, bet nepervedė. Sūnui išlaikymo neteikė, dukrai materialiai nepadeda. Santuokos nutraukimo priežastis, nes pareiškėjas ją kaltino neištikimybe.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. D. ir jo atstovė prašė prašymą netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-20 sprendimą. Pareiškėjas papildomai nurodė, jog sužinojo, jog pareiškėja jam neištikima ir tuomet nutarė santuoką nutraukti draugiškai, pareiškėja nenorėjo nei vaikų, nei turto, o norėjo gyventi laisvai, nusipirko bilietus ir išvažiavo į Lietuvą. Abu vaikus išlaikė, mokėjo už mokslus, už kanceliarines prekes. Nesitarė, jog pareiškėjai perves 10000 Eur, o sutarė, jo pradžiai duos pinigų pragyvenimui, pervedė pareiškėjai 1000,00 Eur. Nurodė mažiausią išlaikymo sumą 150 Eur, tačiau tarėsi, jog pareiškėja išlaikymo vaikui nemokės ir pareiškėja išlaikymo sūnui neteikė. Abu susitarė dėl tokio turto padalinimo ir jai tiko, pareiškėja susipažino ir su prašymu ir su sutartimi, jokios prievartos pareiškėjos atžvilgiu nebuvo. Pardavė du žemės sklypus ir gautus pinigus panaudojo sūnaus ir dukros išlaikymui, nupirko kompiuterius, sumokėjo už vaikų mokslus, būsto nuomą, vaikų atostogas, išlaiko Ispanijoje butą, kuris yra jų bendroji nuosavybė, tačiau pareiškėja prie jo išlaikymo neprisideda. Žemės sklypai skirti sūnaus išlaikymui, mokslams. Sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 500 Eur. Pareiškėja yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus išlaikymo. Pareiškėja pasirašė atstovavimo siuntą, kurią išsiuntė atstovui, jog jis juos abu atstovautų, atstovas parengė prašymą bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią atsiuntė el. paštu ir pareiškėja perskaitė, jai viskas tiko ir ji pasirašė, viską kartu apsitarė ir išsiuntė atstovui, kuris pateikė teismui, nei vienas iš vaikų nedalyvavo sutarties pasirašyme ir nieko nematė. Santuokos nutraukimo priežastis - pareiškėjos neištikimybė. Pareiškėja santuokos nutraukimo metu turėjo santaupų apie 5000 Eur ir jos liko jai.
Liudytoja R. D. teismo posėdžio metu parodė, jog yra pareiškėjų dukra, tėvas sakė, jog mamai duos 10000 Eur, kai išskirs, bet jis mamai pinigų nedavė. Tai buvo birželio mėnuo, tėvai buvo pradėję kalbėti apie skyrybas. Apie santuokos nutraukimo dokumentus nieko nežino. Nežino kokį turtą tėvai dalinosi. Žino, jog tėvai santuokos metu įsigijo butą Ispanijoje, nežino kokį turtą dalinosi Lietuvoje. Su tėvu nebendrauja, santykiai yra piktuoju, nesutaria, bendrauja tik su motina. Santuoka tėvų iširo, nes tėvas galvojo, jog mama jį apgaudinėja. Tėvas sumokėjo už jos mokslus koledže, už maistą, gyveno su tėvu. Brolis gyvena su tėvu, o ji išsikraustė į Londoną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo atmestinas.
Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2YT-7669-1071/2020 buvo atnaujinta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą padarius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 1 dalies normos taikymo klaidą.
CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, todėl, atnaujinus teismo procesą, teismas pasisakys ar tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto - žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tarp pareiškėjų padalinimo, buvo padaryta CK 3.123 straipsnio 1 dalies normos taikymo klaida.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teiktų paaiškinimų, prijungtos civilinės bylos Nr.e2YT-7669-1071/2020 medžiagos nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Pareiškėjai susituokė 2001-10-06 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. 959). Pareiškėjai turi vieną nepilnametį vaiką – K. D., gim. (duomenys neskelbtini), bei pilnametę dukrą R. D.. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pažymos patvirtina, kad pareiškėjai santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. sav.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. sav.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. sav.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-20 sprendimu nutraukta pareiškėjų V. D. ir S. D. (ikisantuokinė ir po santuokos nutraukimo pavardė – K.) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta pareiškėjų 2020-06-29 sudaryta ir jų pasirašyta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria išspręsti klausimai dėl turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo bei kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.
Kaip matyti iš pareiškėjų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, pareiškėjai sutarties 2.1 punkte sutarė, kad nekilnojamasis turtas - žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, po santuokos nutraukime atitenka pareiškėjui, pareiškėjai nepaskiriant jokios kompensacijos.
Pareiškėja S. K. teigia, jog tokia santuokos nutraukimo teisių pasekmių sutarties nuostata neatitiko sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turėjo įvertinti šios sutarties sąlygos teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties 2.1 punkto nuostata atitiko CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis.
Pareiškėjas teigia, jog šalys, prieš nutraukiant santuoką, tarėsi dėl turto, t. y. žemės sklypų padalinimo bei sutarė, jog žemės sklypai atiteks pareiškėjui, nes pareiškėjui atiteko pareiga išlaikyti ne tik nepilnametį sūnų, bet ir pilnametę dukrą; žemės sklypai šalių buvo įvertinti, kaip būsima investicija į sūnaus aukštuosius mokslus ir pragyvenimą; pareiškėjas nereikalaus, jog pareiškėja mokėtų išlaikymą; tokiu būdu pareiškėja kompensavo neturtinę žalą, padarytą dėl jos neištikimybės; nebuvo padalintos santaupos – 5000 Eur, kurios liko pareiškėjai; pareiškėjas iš asmeninių lėšų išlaiko abiem sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Ispanijoje, (duomenys neskelbtini), dėl šių priežasčių buvo nukrypta nuo lygių dalių principo dalinant pareiškėjams priklausantį turtą Lietuvoje.
Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, jog šalys nutarė santuoką nutraukti bendru šalių sutarimu, sudarydamos santuokos nutraukimo teisių pasekmių sutartį, abi šalys pasirašė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, o jų atstovas, pareiškėjų prašymą bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, pateikė teismui. Kaip matyti byla dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka rašytinio proceso būdu, pareiškėjams teismo posėdyje nedalyvaujant, pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo nenurodė dėl kokių priežasčių dalijant santuokos metu įgytus žemės sklypus buvo nukrypta nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo ir turtas buvo padalintas tokiu būdu.
Kadangi pareiškėjų prašyme, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje ir teismo sprendime nebuvo nurodyti jokie argumentai, dėl kokių priežasčių buvo nukrypta nuo lygių dalių principo, todėl siekiant įvertinti ar toks turto padalijimas neprieštarauja sutuoktinių interesams buvo atnaujintas procesas, tikslu išsiaiškinti dėl kokių priežasčių sutuoktiniai nutarė pasidalinti turtą tokiu būdu ir ar toks turto padalinimas atitiko sutuoktinių interesus ir tikrąją jų valią, nepažeidė sutuoktinių nepilnamečio vaiko interesų.
Teismas nurodo, jog santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta bendra taisyklė, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.117 straipsnio 2 dalis numato CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytos bendros taisyklės išimtį, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas turi įvertinti ar toks padalijimas atitika sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).
Iš šalių pateiktų paaiškinimų bei rašytinių duomenų nustatyta, jog prieš sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį šalys tarėsi dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo, abi šalys įvertinto tai, jog šalių nepilnametis vaikas K. D. po santuokos nutraukimo lieka gyventi su tėvu, taip pat sutarė, jog santuokos nutraukimo sutartyje šalys nurodys, jog pareiškėja mokės sūnui 150,00 Eur išlaikymą, tačiau pareiškėjas jo iš pareiškėjos nereikalaus ir pats vienas išlaikys sūnų, taip pat su pareiškėju po santuokos nutraukimo liko gyventi ir šalių pilnametė dukra, kurią materialiai toliau išlaikė, mokėjo už mokslus pareiškėjas. Bylos duomenys patvirtina, jog šalių nepilnametis sūnus ir šalių pilnametė dukra liko gyventi su pareiškėju, pareiškėja prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo, išlaikymo sūnui neteikė, taip pat neprisidėjo ir prie dukros išlaikymo, o tai leidžia daryti išvadą, jog šalių vaikams likus gyventi su tėvu ir šalims nutarus, jog vaikų išlaikymo pareiga tenka pareiškėjui, išlaikymas vaikams buvo sutartas mokėti turtu, nes pareiškėja piniginių lėšų neturėjo, niekur nedirbo, taigi du žemės sklypai, kurie turėjo atitekti pareiškėjai, šalys sutarė, jog bus skirti vaikų išlaikymui ir pareiškėja prie vaikų išlaikymo piniginėmis lėšomis neprisidės. Pareiškėja pripažino, jog sūnui išlaikymo neteikė, taip pat neteikė materialinės paramos ir dukrai, pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, pardavęs du žemės sklypus, pinigus skyrė vaikų išlaikymui. Šių aplinkybių visuma rodo, jog šalys, sudarydamos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, sutarė taip padalinti turtą iš esmės atsižvelgdamos į šalių vaikų interesus ir tai, jog visa išlaikymo našta atiteko pareiškėjui. Teismas nurodo, jog likusių dviejų žemės sklypų, kuriuos prašo priteisti pareiškėja vertė – 12 750,00 Eur, kas, padalinus iš 36 mėn. likusių iki sūnaus pilnametystės, sudaro 354,17 Eur / mėn. sumą ir 150,00 Eur / mėn. periodinis išlaikymas, kas bendrai sudaro 504,17 Eur / mėn. išlaikymo sumą, kuri yra adekvati sūnaus poreikiams tenkinti ir kurią kaip nurodo pareiškėjas jų tenkinimui išleidžia per mėnesį, tai pagrindžia ir pareiškėjo pateikti duomenys. Taigi kadangi pareiškėja neprisideda prie vaikų išlaikymo, todėl nepilnamečio sūnaus interesais, buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paliekant santuokos metu įgytus žemės sklypus pareiškėjui ir tokiu būdu užtikrinant nepilnamečio sūnaus teisę gauti pilnavertį išlaikymą ir iš motinos pusės.
Kita svarbi aplinkybė, jog abiem pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turtas – butas, esantis Ispanijoje, (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymą vykdė ir šiuo metu vykdo tik pareiškėjas, o pareiškėja prie šio turto išlaikymo neprisideda. Taip pat abi šalys nurodė, jog jų santuokos nutraukimo priežastis, jog pareiškėjas įtarė, jog pareiškėja jam yra neištikima, todėl šalys dėl šios priežasties nutarė kartu nebegyventi ir nutraukti santuoką, pareiškėjas teigia, jog į tai taip pat buvo atsižvelgta dalinant tarp sutuoktinių turtą.
Pareiškėja teigia, jog pareiškėjas jai žadėjo po santuokos nutraukimo pervesti 10000,00 Eur, tačiau susitarimo neįvykdė. Pareiškėjas neigia, jog šalys tarėsi, jog pareiškėjai turėjo būti pervesta kompensacija, žadėjo jai padėti, todėl pervedė 1000 Eur prieš jai išvykstant į Lietuvą. Teisme apklausta šalių dukra nurodė, jog girdėjo, kaip tėvai tarpusavyje kalbėjo ir tėvas žadėjo motinai pervesti 10000,00 Eur. Teismas tokius liudytojos parodymus vertina kritiškai, nes liudytoja negalėjo paaiškinti už ką tėvas turėjo motinai pervesti 10000 Eur, taip pat negalėjo pasakyti kokį turtą šalys dalinosi, be to ji nematė šalių santuokos nutraukimo sutarties ir nežino kaip šalys sutarė pasidalinti turtą, kodėl buvo toks tėvų susitarimas, todėl labiau tikėtina, jog liudytojai šią aplinkybę dėl kompensacijos sumokėjimo nurodė jos motina. Teismas nurodo, jog šalys pasirašė sutartį, sutartyje apie tai, jog pareiškėjas būtų įsipareigojęs pervesti pareiškėjai 10000 Eur nėra nurodyta, ši sąlyga nei vienos iš šalių nebuvo įtraukta į sutartį, taip pat šalys to nenurodė ir prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių bendru sutarimu, todėl laikytina, jog šalys, susitardamos dėl turto pasidalinimo, įvertino vaikų poreikius, kiek jų patenkinimui būtina lėšų, taip pat įvertino kitas aplinkybes, t. y. jog pareiškėjas išlaiko ir išlaikys šalims priklausantį turtą užsienyje, be to nebuvo dalinamos šalių turimos santaupos. Tai, jog po santuokos nutraukimo pasikeitė pareiškėjos valia, nėra pagrindas daryti išvadą, jog turtas buvo neteisingai tarp šalių padalintas bei keisti šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi turto pasidalinimą.
Pareiškėja teigia, jog pareiškėjas ją apgavo, naudojo prievartą, tačiau pažymėtina tai, jog pareiškėja pati pripažino, jog sutarties sąlygas perskaitė, jas suprato, duomenų, jog prieš pareiškėją būtų naudota prievarta, psichologinis smurtas, jog pareiškėja turėjo sveikatos problemų ir negalėjo suprasti sutarties sąlygų, teismui nėra pateikta.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes (2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, į tai, jog šalys santuoką nutraukė bendru sutarimu ir turtą pasidalino laisva valia, įvertino turto vertę, vaikų poreikius, kurių išlaikymui būtinos lėšos, tai jog šalys sutartyje nurodė, jog pareiškėja teiks tik minimalų išlaikymą, o kitą išlaikymą buvo numatyta skirti iš turto pardavimo gautų lėšų bei kitas aplinkybes, pripažintina, jog šalys pasidalindamos turtą turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ir susitarti, jog visi keturi žemės sklypai po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atiteks pareiškėjui, o pareiškėja nereikalauja iš jo kompensacijos. Teismo vertinimu CK 3.123 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeistas, nes sutarties sąlygos atitiko pareiškėjų valią ir pareiškėjos bei nepilnamečio vaiko interesai, teismui patvirtinus tokią sutarties nuostatą, nebuvo pažeisti.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-7669-1071/2020, todėl pareiškėjos prašymas dėl sprendimo pakeitimo netenkintinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylas nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Pareiškėjas pateikė duomenis, jog šioje byloje patyrė 940,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už susipažinimą su civilinėmis bylomis, atsiliepimų parengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose - 750,00 Eur, taip pat už dokumentų vertimą patirtos išlaidos - 190,00 Eur.
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai yra priešingai, pareiškėjos prašymas yra netekintinas, todėl laikytina, jog procesinis sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai ir yra pagrindas iš pareiškėjos priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir advokatės išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių už jos pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas bei dalyvaujant teismo posėdžiuose, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos už vertinimus taip pat buvo būtinos ir jos pagrįstos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ir iš pareiškėjos priteistina pareiškėjui 940,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Atmetus pareiškėjos prašymą naikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2021-06-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 290-291 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjos S. K. prašymą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-7669-1071/2020, pakeitimo (panaikinimo).
Priteisti pareiškėjui V. D. 940,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos S. K..
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-06-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.