Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-28-211/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-23
Bylos Nr.
AN2-28-211/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00827-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Pažeidėjas
R. N.
Administracinė byla Nr. AN2-28-211/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00827-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.4.1.; 1.4.6.; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria netenkintas pastarojo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. vasario 14 d. nutarimo pakeitimo ir administracinio poveikio priemonės neskyrimo, nustatė :

Aprašomoji dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. vasario 14 d. nutarimu R. N. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį skirta 170 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2017-01-16, 13.40 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas keliu A16 Vilnius – Prienai – Marijampolė, 20 kilometre, lenkdamas ta pačia juosta važiuojančią transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kirto horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją 1.1, pažeidė kelio ženklo 325 (Lenkti draudžiama) reikalavimus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p. reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, apeliantas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nepritaikius šios administracinio poveikio priemonės nebus pasiekti administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių tikslai.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde apeliantas R. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, t.y. netaikyti ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisių atėmimo 3 mėn. laikotarpiui. Nurodo padaręs formalų teisės nusižengimą susidarius sekai aplinkybių, kadangi pradėjo ruoštis lenkimui esant dar punktyrinei linijai, praleido priešais atvažiuojančius automobilius, pradėjo lenkti ir pastebėjo, kad punktyrinė linija ilgėja. Nurodo lenkimo manevrą turėjęs baigti, nes mėtytis nebegalėjo, o pradėjus lenkimą paaiškėjo, kad būtina atlikti ne vienos, o dviejų transporto priemonių lenkimą, kadangi tarp jų tarpas buvo mažas. Teigia, kad visa ši situacija aiškiai matosi policininkų nufilmuotoje medžiagoje.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į apelianto skunde nurodytas aplinkybes, tai, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina šeimos poreikiams tenkinti ir darbo funkcijoms vykdyti, kiekvieną dieną vežti vaiką į mokyklą, vykti į komandiruotes (Ryga, Talinas). Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad namuose globoja 97 metų savo močiutę. Kurią dažnai tenka vežti į gydymo įstaigas.

Nurodo per pakankamai ilgą vairavimo stažą (20 metų) nebuvęs baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus ar kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šis poelgis buvo atsitiktinis bei siekiant nesukelti realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams.

2017-06-19 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas papildomas apelianto R. N. paaiškinimas , kuriame jis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriose siūloma pakeisti ANK 420 str. sankcijoje numatytą privalomą teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog ginčo dėl paties pažeidimo padarymo fakto nėra. Apeliaciniu skundu prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Būtent dėl taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Apeliantui taikyta administracinė atsakomybė už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą. ANK 420 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 5 d. numato, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Kaip matyti, apeliantui už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau apeliantas mano, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju jo padarytas pažeidimas negali tapti lemiamu kriterijumi teisių atėmimui, kadangi teigia padaręs formalų teisės nusižengimą. Kaip minėta, ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už 420 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kita vertus ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą neskirti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės. Skiriant nuobaudą, būtina įvertinti padaryto nusižengimo pobūdį. Pagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad apelianto R. N. padarytas administracinis nusižengimas šiurkštus. Nors pastarasis tiek apylinkės teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo sutinkantis su pažeidimu, tačiau teigia padaręs tik formalų teisės nusižengimą susidarius sekai aplinkybių, nes pastebėjęs, kad būtina atlikti ne vieno automobilio lenkimą, o dviejų, buvo priverstas lenkimo manevrą baigti esant ištisinei kelio ženklinimo linijai, o lenkimą pradėjęs dar esant punktyrinei kelio ženklinimo linijai. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. S. ir S. L., kurie nusižengimo padarymo dieną sustabdė apeliantą, paaiškino, kad pastarojo automobilis lenkimo manevrą pradėjo pravažiavus ženklą „lenkti draudžiama“, o lenkimą baigė sankryžoje (b.l. 28-29). Aplinkybių, dėl kurių būtų galima netikėti minėtų pareigūnų parodymais ar jie būtų linkę apkalbėti apeliantą, teisme nebuvo nustatyta. Taip pat teisme buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo darytas policijos pareigūnų automobilyje, iš kurio matyti, kad priešais policijos pareigūnų automobilį važiuoja kitas automobilis, važiuojant kairėje pusėje matyti siaura brūkšninė linija, kurios ilgis 3 kartus ilgesnis už tarpus, tuo metu iš už priešais važiuojančio automobilio, rodydamas kairį posūkį, išvažiuoja automobilis, policijos automobiliui privažiavus tą vietą dešinėje matyti kelio ženklas „Lenkti draudžiama“, kairėje prasideda siaura ištisinė linija (b.l. 28-29). Skunde apeliantas nurodo turintis pakankamai ilgą vairavimo stažą (20 metų), todėl, teismo nuomone, jo nurodoma aplinkybė, kad nematė kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ vertintina kritiškai, kadangi, kaip turintis didesnę vairavimo patartį, privalėjo numatyti, kad prasidėjus brūkšninei linijai, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, ji neužilgo baigsis ir prasidės ištisinė kelio ženklinimo linija, kurią kirsti draudžia KET. Nors minėtą kelio ženklinimo liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, KET leidžia kirsti iš abiejų pusių, tačiau apeliantas, kaip turintis pakankamai didelį vairavimo stažą, prieš atlikdamas lenkimo manevrą turėjo įsitikinti, kad saugiai spės grįžti į savo eismo krypties juostą. Tai, kad pastarasis apie įspėjančią brūkšninę liniją per savo vairavimo stažą nežinojo, o kelio ženklo, draudžiančio lenkti nematė, nuo atsakomybės neatleidžia, nes kelių eismo dalyvis, vairuojantis automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį, privalo žinoti KET reikalavimus. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis privalėjo baigti lenkimo manevrą nenorėdamas sukelti pavojaus kitoms transporto priemonėms, nepaneigia padaryto teisės nusižengimo pavojingumo. Todėl vien šių aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo pažeidėjui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje.

Atkreipiamas dėmesys, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui R. N. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui yra aiškiai per griežta ar skirta nesant teisinio pagrindo. Minėta, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tuo pačiu pasakytina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnei nei įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonė arba jos išvis neskirti, šioje byloje nei pirmosios instancijos teismas, nei skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde R. N. išdėstyti argumentai, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo bei norint pasirūpinti savo šeima, nesudaro pagrindo pastarojo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pažymėtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, kas tenkinant apelianto skundą šiuo atveju nebūtų pasiekta.

Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui R. N. už jo padarytą nusižengimą paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apelianto nuorodos, kad įstatymo leidėjas ateityje gali atsisakyti privalomo teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 420 str. , padarymą , kol kas yra tik prielaidų lygio, nes įstatymas dar nėra pakeistas, o ateityje pakeitus įstatymą ta apimtimi, kurią nurodo apeliantas, apelianto keliaunas klausimas gali būti sprendžiamas teismo priimto sprendimo vykdymo stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Laureta Ulbienė