Panevėžio apygardos teismo nutartis

a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Utenoje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokusio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), Utenoje, teisto:

1) 2000-12-11 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str .2 d. laisvės atėmimu 8 mėn., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

2) 2002-09-06 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. l d., 271 str. 2d. laisvės atėmimu 8 mėn., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

3) 2003-03-07 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, konfiskuojant 300 litų vertės turtą. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 43 str. 1 d., bausmę subendrinus su 2002-09-06 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, konfiskuojant 300 litų vertės turtą.

4) 2003-05-29 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d. laisvės atėmimu dvejiems metams ir 8 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., bausmė subendrinta su 2003-03-07 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtomis bausmėmis, nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių.

5) 2003-08-29 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 178 str. 4 d. 30 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2003-05-29 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš pataisos įstaigos paleistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005-02-02 nutartimi neatlikęs 9 mėn. ir 5 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės; teistumas neišnykęs;

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. M. kaltinamas tuo, kad 2006 m. rugsėjo 5d., apie 9 val. (duomenys neskelbtini), Kupiškio r., pro nerakintas duris įsibrovė į (duomenys neskelbtini) laisvalaikio centro šarvojimo salę, iš ten pagrobė (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei priklausančius du kaloriferius "Devitemp" bendros 2640 Lt vertės, t.y. kaltinamas nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str.2 d., padarymu.

Nusikalstamos veikos padarymo dieną, t.y. 2006 m. rugsėjo 5 d., D. M. pareikštas įtarimas ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Po kardomosios priemonės paskyrimo išvyko iš savo gyvenamosios vietos, neinformavęs institucijos, atliekančios ikiteisminį tyrimą. Todėl Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2007 m. kovo 22 d. D. M. sulaikytas, o Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartimi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, kurio terminas nustatytas 1 mėnesiui. Nutartyje padaryta išvada, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus, nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.). 2007 m. balandžio 2 d. byla perduota teismui, kuris, nesant galimybių išnagrinėti bylą iki suėmimo termino pabaigos ir esant nepasikeitusiems suėmimo pagrindams bei sąlygoms, 2007 m. balandžio 18 d. nutartimi kardomąją priemonę - suėmimą pratesė dar 1 mėnesiui (BPK 127 str. 9 d.).

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundo argumentai, jog koloriferius kaltinamasis pasiėmė tik kaip užstatą dėl neišmokėto atlyginimo, atmestini. Spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, teismas kaltės ir veikos kvalifikacijos nevertina, jis vertina tik tai ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, suėmimo skyrimo bei pratesimo pagrindus ir sąlygas. Klausimas dėl kaltės ir kvalifikacijos sprendžiamas tik teisiamajame posėdyje ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus.

Nutarties pratęsti D. M. suėmimo terminą dienai jo suėmimo pagrindai ir sąlygos nebuvo pasikeitusios, todėl baudžiamosios bylos netrikdomam išnagrinėjimui teisme tais pačiais motyvais ir pagrindais, kuriais remiantis buvo paskirtas suėmimas, teismas pratęsė D. M. šios kardomosios priemonės terminą.

D. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu. Byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad D. M. padarė paminėtą veiką (paties D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, kiti byloje esantys duomenys). D. M., pažeisdamas jam paskirto rašytinio pasižadėjimo - neišvykti sąlygas, išvyko iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kurioje buvo du mėnesius, neinformavęs institucijos, atliekančios ikiteisminį tyrimą. Dirbo Airijoje, taigi, turi ryšių užsienyje, nėra susietas šeimyniniais santykiais. Veika, kurios padarymu D. M. kaltinamas, padaryta neišnykus teistumams. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės (BK 56 str. 1 d.), kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

D. M. kaltinamas apysunkio nusikaltimo nuosavybei – vagystės, įsibrovus į patalpą, padarymu. Veika įtraukta į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Praeityje už vagystes teistas net penkis kartus, legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvoje neturi. Dėl paminėtų aplinkybių, teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje, D. M. darys naujus, BPK 122 str. 4 d. išvardintus, nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), o švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. tikslai nebus pasiekti. Teismas iki D. M. suėmimo termino pasibaigimo bylos išnagrinėti negali. Tokiu būdu, pratęsdamas D. M. suėmimo terminą, teismas BPK 122, 127 str. reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.

Atmestinas skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į teistumą. Nustatant suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. (yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo), įstatymas įpareigoja atsižvelgti į eilę aplinkybių, kurių tarpe nurodytas ankstesnis teistumas (BPK 122 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. senato nutarimo Nr. 50 „ Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali daryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Kaip matyti, teistumas yra viena iš daugelio aplinkybių, kuria motyvuojamas teismo nustatytų pagrindų buvimas.

Skunde nurodyta aplinkybė - turi nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje, kurioje ir registruotas - nustačius suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., negali būti pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei naikinti.

Kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimas šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms.

Kardomosios priemonės keitimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, jis sprendžiamas BPK 139 str. numatyta tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Suimtojo D. M. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.