- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1903-611/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. G. bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl santuokos nutraukimo ir kt., išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, 2) pripažinti, kad butas, esantis Įsruties g. 28-17, Vilniuje, asmenine nuosavybe priklauso ieškovei, 3) padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovui priteisti transporto priemones DERBI GPR 50 R, 1000 Lt vertės, CHRYSLER GRAND VOYAGER, 2000 Lt vertės, MAZDA 323, 2500 Lt vertės, NISAN SUNNY, 0 Lt vertės, ieškovei priteisti 2750 Lt piniginę kompensaciją už juos, 4) sūnaus P. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, 5) priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui P. G. periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės, 6) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę J., 7) nustatyti, kad vaiko auklėjime ieškovė ir atsakovas dalyvauja lygiomis dalimis. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, bendravimo tvarkos nustatyti su sūnumi neprašė. Nurodė, kad santuokinis gyvenimas susiklostė nepalankiai. Konfliktiškos prigimties ir neprognozuojamo, agresyvaus charakterio atsakovas dažnai ją žemino, ignoruodavo kaip žmogų, asmenybę, liguistai buvo įtarus, naudojo prieš ją fizinį smurtą, buvo neištikimas. Mano, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Santuokoje jie įgijo tik transporto priemones, kurios turėtų būti priteistos atsakovui, o jai piniginė kompensacija už jas. Butas buvo įgytas už jos asmenines lėšas, dėl ko paliktinas jai kaip jos asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad negali teikti atsakovo prašomo išlaikymo sūnui.
Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo, 3) priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, 4) padalinti santuokos metu įgytą turtą: jam priteisti 1/2 dalį buto, nevažiuojantį automobilį CHRYSLER GRAND VOYAGER, 2000 Lt vertės, MAZDA 323, 2500 Lt vertės, o ieškovei 2250 Lt kompensaciją už automobilius bei ½ dalį buto. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji negrįždavo nakvoti, neskyrė pakankamo dėmesio sūnui, daug laiko praleisdavo su draugėmis, bendradarbėmis. Dėl tokio ieškovės elgesio ir kildavo konfliktai. Sūnus gyvena su juo. Motoroleris DERBI GPR 50 R yra pirktas sūnui, dėl ko neturi būti trauktinas į dalintino turto sąrašą. Automobilis CHRYSLER GRAND VOYAGER yra nevažiuojantis, automobiliu MAZDA 323 jis važinėja ir jis reikalingas jam ir vežant sūnų. Automobilis NISAN SUNNY yra tik registruotas jo vardu, tačiau jo realiai nėra, jis seniai parduotas, tik neišregistruotas, o pinigai panaudoti šeimos reikalams. Butas įgytas santuokoje, todėl yra jų bendroji nuosavybė ir turi būti padalintas. Fizinio smurto jis nenaudojo, buvo ištikimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką dėl sutuoktinio A. G. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę Jurgelevičiūtė, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, priteisė iš ieškovės sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2010-10-22 iki jo pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko tėvui, padalino santuokos metu įgytą turtą: ieškovei priteisė natūra butą, esantį Įsruties g. 28-17, Vilniuje, atsakovui priteisė natūra transporto priemones: motorolerį DERBI GPR 50 R, valst. Nr. 12 ALH, 1000 Lt vertės, automobilį CHRYSLER GRAND VOYAGER, valst. Nr. BRU 892, 2000 Lt vertės, automobilį MAZDA 323, valst. Nr. COV 141, 2500 Lt vertės, automobilį NISAN SUNNY, 0 Lt vertės. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad pagal paciento pirminės apžiūros ir specialisto išvadą prieš ieškovę buvo naudojamas fizinis smurtas galimai jos nurodytu laiku, t.y. 2010-06-17 apie 22 val. bute ir šį fizinį smurtą galimai naudojo atsakovas. Teismas vadovavosi liudytojų parodymais ir paciento pirminės apžiūros bei specialisto išvada ir konstatavo, kad atsakovas naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą, t.y. žiauriai elgėsi su ja, dėl to toks jo elgesys nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis.
Teismas nurodė, kad įrodymų apie atsakovo santuokinę neištikimybę nėra, nes atsakovo neištikimybę patvirtina tik ieškovės pasakojimas, o ieškinyje ji neprašė nutraukti santuokos dėl atsakovo neištikimybės. Kiti gi liudytojai apie atsakovo neištikimybę žino tik iš ieškovės pasakojimo. Dėl to teismas nepripažino, kad yra įrodytas atsakovo santuokinės neištikimybės faktas ir juo nesirėmė. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovo kreipimasis su pareiškimais į policijos nuovadą nepatvirtina ieškovės kaltės, priešingai patvirtina paties atsakovo žiaurų elgesį su ieškove ir tai, kad durų spynos buvo keičiamos ir raktai atsakovui nebuvo duodami siekiant išvengti atsakovo fizinio smurto. Atsakovo kreipimosi į policiją laikotarpiu, kaip paaiškėjo iš šalių pasisakymų ir pateiktų išvadų, bei liudytojų parodymų, šalys negyveno kartu, tarp jų jau buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija ir jie gyveno skyrium. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė neskyrė dėmesio šeimai, išgėrinėjo, nesirūpino šeima, buvo konfliktiška, neparemti įrodymais ir paneigiami liudytojų parodymais.
Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įsigijo butą, 111000 Lt vertės, transporto priemones DERBI GPR 50 R, 1000 Lt vertės, CHRYSLER GRAND VOYAGER, 2000 Lt vertės, MAZDA 323, 2500 Lt vertės, NISAN SUNNY. Butas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ieškovės vardu nuosavybės teise ir nėra nurodytas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė. Teismas nustatė, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta 1995-02-18, o butas įgytas santuokos metu 1996-07-18 pagal piliečių aprūpinimo gyvenamuoju plotu savo lėšomis 1996-07-18 sutartį Nr.VB 7-5077, t.y. butas buvo kooperatinis. Šio buto kaina jo įgijimo metu buvo 75921 Lt, jis buvo skirtas pagal Vilniaus m. valdybos 1995-05-18 sprendimą Nr. 1077 V ieškovei pagal 1996-07-18 sutartį ir 1996-08-01 aktą. Šio buto įsigijimui buvo panaudota 37900 Lt padovanotų ieškovei jos motinos pagal 1996-07-19 sutartį ir 33000 Lt padovanotų ieškovei jos tėvo pagal 1996-07-19 sutartį. Ieškovės motinos pinigų dovanojimo sutartis patvirtinta notarine tvarka, o tėvo pinigų dovanojimo sutartis ne, tačiau tuo metu galioję CK normos nenumatė tokios sutarties privalomo patvirtinimo notarine tvarka. Teismas konstatavo, kad viso buvo padovanota ieškovei pinigų buto įsigijimui 70900 Lt. Teismas padarė išvadą, kad šie pinigai buvo padovanoti ne šeimai, o asmeniškai ieškovei, tad yra jos asmeninė nuosavybė. Teismas nustatė, kad santuokinių lėšų buto įgijimui buvo panaudota 75921-70900 = 5021 Lt, nes įrodymų, kad ieškovė buvo susitaupiusi šią sumą iki santuokos, ji nepateikė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad už butą buvo sumokėta sutuoktinių turimais pinigais, o ne ieškovei dovanotais pinigais. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad atsakovo indėlis į buto įgijimą sudaro 2510 Lt (1/2 dalis visų lėšų).
Teismas nurodė, kad butas tapo sutuoktinių bendrąją daline nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kad jis registruotas atsakovės vardu, nes pajus už butą ir visą buto suma išmokėta šalims esant santuokoje iš ieškovės asmeninių lėšų ir bendrų santuokinių lėšų. Teismas konstatavo, kad butas ir transporto priemonės yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Teismas nurodė, kad motoroleris nėra daiktas skirtas vaiko poreikiams tenkinti, nes jis registruotas atsakovo vardu, o šalių sūnus yra nepilnametis ir neturi teisių motoroleriui vairuoti. Dėl to teismas motorolerį taip pat priskyrė prie dalintino bendro sutuoktinių turto ir nelaikė turtu skirtu tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas konstatavo, kad sutuoktiniai turi turto už 116500 Lt. Įvertinęs tai, kad butas buvo visumoje įgytas už ieškovei dovanotas jos tėvų lėšas ir atsakovo indėlis į buto įgijimą pinigine išraiška yra labai nedidelis ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas laikė teisingu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesnę turto dalį, t.y. butą natūra, o atsakovui mažesnę turto dalį, transporto priemones ir neįpareigoti ieškovės išmokėti kompensacijos atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Teismas nustatė, kad ieškovės 2010-2011 m. laikotarpiu gaunamas darbo užmokestis nesudaro 100 Lt. Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 2500 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas kartu su sūnumi gyvena jo tėvams priklausančiame name Geležių kaime, Vilniaus rajone, kur turi atskirą kambarį. Butas jaukus, šiltas, sutvarkytas. Berniukui sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis, mokytis ir ilsėtis. Jis mokosi Pilaitės vidurinėje mokykloje, 9 klasėje. Sveikatos problemų neturi. Bute jis taip pat turi atskirą kambarį.
Teismas nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Teismas padarė išvadą, kad didesnio išlaikymo iš ieškovės priteisti negalima, kad ir kokie bebūtų vaiko poreikiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. Vasario 23 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo kaltės, buto ir motorolerio padalinimo bei išlaikymo vaikui priteisimo ir šiais klausimais priimti naują teismo sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės sūnaus išlaikymui tik 300 Lt periodines mėnesines išmokas. Matosi, kad ieškovė vaikui išlaikymo neteikė, kitaip taip pat nerėmė, ieškovė yra teigusi, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki, todėl mažai tikėtina, kad ji galėtų realiai užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Siekiant užtikrinti realų išlaikymo mokėjimą, teismas turėjo svarstyti klausimą, kad vaiko interesais reikėtų pakeisti išlaikymo formą ir priteisti išlaikymą turtu, t.y. ieškovei atitekusio buto, dalimi. Pirmos instancijos teismas savo nutartyje nepasisakė, kodėl priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis, o ne natūra, nors teismo posėdyje buvo keliamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo turtu. Viso iki pilnametystės, jei skaičiuotų nuo 2010-10-22d. po 300 Lt, kas mėnesį, susidarytų 10 200 Lt išlaikymo suma, kas sudaro 9,27 proc buto vertės arba 9/100 buto dalis, kurią galėtų priteisti P. G. natūra. Tačiau, priešieškiniu buvo prašoma priteisti vaiko išlaikymui po 400 Lt, nuo 2009 rugpjūčio 1d., teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė, jo neišsprendė, kas neatitinka vaiko interesų. Todėl skaičiuojant vaiko dalį turte pagal priešieškinio reikalavimus vaikas turėjo galimybę gauti ir didesnę turto dalį kaip išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutinka su teismo sprendimu toje dalyje, kur atsakovui nebuvo priteista jokia kompensacija už butą. Teismas pripažino, kad butas įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau padaręs išvadą, kad ieškovė įrodė 70900 Lt panaudojimą buto pirkimui iš asmeninių lėšų, nepagrįstai visą butą, kurio vertę yra žymiai didesnę, kuris buvo įgytas už didesnius pinigus, remontuojamas, į jį buvo įdėtos santuokos metu uždirbti pinigai, kuriuos pagrinde uždirbo atsakovas, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas ir į tai, sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimą teismas turėjo atsižvelgti, todėl buto dalis, dėl kurios nėra jokių įrodymų, kad įgyta iš asmeninių ieškovės lėšų, turėtų būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas netinkamai sprendė klausimą dėl įrodymų vertinimo dėl jungtinės nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe, nes manytina, kad tokiam reikalavimui suėjo ir ieškininės senaties terminas. Bet kokiu atveju dalis, dėl kurios ieškovė nepateikė įrodymų, jog apmokėjo už butą savo lėšomis, turėjo būti priskirta bendrajai jungtinei nuosavybei ir padalinta.
3. Padalintas turi būti visas turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, t.y. ir buto dalis vertės 5021 Lt, nes butas buvo įgytas santuokoje ir nebuvo įrodyta, kad 5021 Lt buvo įnešti iš asmeninių ieškovės lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu lieka gyventi nepilnametis sūnus, dalijant turtą atsakovui turėtų atitekti bent 2/3 šios sumos, t.y. 3414 Lt. Nors tai ir nesudaro didelės buto dalies, kompensaciją pagal sutuoktinių turto dalinimo principus atsakovui turėtų sumokėti ieškovė arba atsakovo nors ir nedidelė dalis turėjo būti nustatyta natūra, nes akivaizdu, kad ieškovė sumokėti kompensaciją negalės. Arba teismas turėjo atsakovui priteisti butą natūra, o ieškovei jai priklausančią piniginę kompensaciją, kuria atsakovas jai išmokėtų ir tuo tarpu ir vaikas neprarastų savo būsto.
4. Sutuoktinių turto dalinimo principai buvo pažeisti ir tuo, kad sūnui poreikiams skirtas motoroleris buvo priskirtas prie dalintino turto. P. G. 15 metų sukako 2010-08-11, todėl priešingai nei teigia ieškovė, jis vairuoti mopedą jau turi teisę ir tai yra daiktas, skirtas vaiko poreikiams tenkinti. Tai, kad teisinė motorolerio registracija atlikta atsakovo vardu nereiškia, kad jis naudojamas atsakovo poreikiams tenkinti, nes nepilnamečiams nors ir suteikiama teisė vairuoti motorolerius, tačiau savo vardu nuosavybės teisės į juos jie negali registruoti. Be to ir pati ieškovė teisme patvirtino , kad šis motoroleris buvo pirktas ir skirtas sūnui.
5. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pripažino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nors iš tikrųjų, kaip parodė teismo procesas, kaltė buvo abipusė. Nors ieškovė atsivedė daug liudytojų, paliudijusių, kad atsakovas smurtavo prieš ją, tačiau visi liudytojai yra ieškovės giminės arba draugės, todėl jų parodymus reikia vertinti kritiškai, be to, nei vienas iš jų nepaliudijo smurtavimo faktus, tai tik jų spėliojimai ar prielaidos, arba perpasakojimai iš ieškovės žodžių. Be to, teismui pateiktos specialisto išvadoje dėl sužalojimų ieškovei taip pat remtasi tik pačios ieškovės pasakojimais ir negali būti įrodymu, jog tai neva atsakovo smurtavimas. Ieškovė ir pati neneigė, kad dažnai išeidavo iš namų, nenakvodavo namie, todėl jos pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų negalima vertinti kaip besąlygiškai patvirtinančių, kad sumušimus padarė atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė namuose dažnai nebūdavo, neaišku kur leisdavo laiką, tikėtina, kad ir kūno sužalojimus, dėl kurių kreipėsi pas gydytoją, jai padarė kiti asmenys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant iš atsakovo ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją, taikant patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Šioje byloje svarbu tai, kad atsakovas pripažino, jog naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu, tai yra konstatuota ir medicininiuose dokumentuose, ieškovės bei liudytojų parodymuose.
2. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad buto įsigijimo tikslais ieškovės tėvai padovanojo reikalingą pinigų sumą, o likusią sumą ieškovė turėjo sutaupiusi iki santuokos sudarymo, todėl atsakovo samprotavimai apie tai, jog butas dalintinas natūra ar priteistina kompensacija, yra visiškai nepagrįsti.
3. Atsakovo argumentai, jog ieškovė ateityje nesugebės vykdyti savo pareigos ir teikti 300 Lt išlaikymo savo sūnui yra absurdiški ir turėtų būti nevertinami, kadangi tai yra spėliojimų pagrindu sukurpti motyvai, neturintys jokios įrodomosios galios.
4. Visas santuokoje bendrai užgyventas (įgytas) kilnojamasis turtas (tame tarpe ir motoroleris DERBI, kuris registruotas atsakovo vardu) ieškovės pageidavimu ir atsakovo sutikimu, neprašant jokios kompensacijos - paliktas asmenine atsakovo nuosavybe, todėl nėra suprantama atsakovo pozicija, kur ir kokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas aukščiau nurodytąjį motorolerį į dalintino turto balansą, galėjo pažeisti LR CK 3.120 str. reikalavimus.
5. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei iš atsakovo nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų, pažeidė LR CPK 93 str. normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taip pat nukrypo nuo kasacinės instancijos suformuotos teismų praktikos šiais klausimais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje yra kilęs tarp šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokoje įgyto turto padalinimo proporcijų ir sudėties.
Dėl sutuoktinio kaltės.
CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo, dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1995-02-18 (b.l. 39). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Atsakovas A. G. nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi jo nuomone bylos medžiaga tvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teisėjų kolegija šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo yra kaltas būtent atsakovas A. G.. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažinti nepagrįsta ar neteisinga.
Aplinkybę, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, naudojo prieš ją smurtą, patvirtino byloje apklausti liudytojai M. V., A. B., T. B., O. J., R. J.. Į bylą pateiktoje paciento pirminės apžiūros ir specialisto išvadoje (b.l. 122-124) konstatuota, kad prie ieškovę galimai 2010-06-17 apie 22 val. buvo naudojamas fizinis smurtas. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų parodymų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad yra labiau tikėtina nei netikėtina, jog atsakovas prieš ieškovę iš tiesų naudojo smurtą. Pagrįsto teisinio ar faktinio pagrindo šią situaciją vertinti kaip nors kitaip atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė ieškovės netinkamo elgesio bei santuokinių pareigų nevykdymo santuokos metu (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą, t.y. žiauriai elgėsi su ja, dėl to teismas konstatuoja, jog toks jo elgesys nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis ir jis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo ir nutraukia santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.). Keisti ginčijamo sprendimo dalyje dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl turto padalinimo.
Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog teismas netinkamai padalijo bendrą sutuoktinių turtą, kadangi butas buvo įgytas santuokoje ir ieškovė neįrodė, kad buto kainos dalis - 5021 Lt buvo įnešti iš asmeninių jos lėšų. Kadangi su atsakovu lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus, dalijant turtą atsakovui turėtų atitekti bent 2/3 5021 Lt sumos, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovė finansiškai nepajėgi tokios kompensacijos išmokėti, atsakovui turėtų būti priteista 3/100 buto dalis natūra.
Kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas yra taikomas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Nuo turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutuoktinių bendrą turtą, nukrypdamas nuo bendro turto lygių dalių principo, paskirstė optimaliausiu santykiu (CK 3.123 str.), tinkamai įvertinęs tai, kad ieškovė savo asmenines pinigines lėšas panaudojo šalių bendro turto (nekilnojamojo daikto) pirkimui.
Teisėjų kolegijos nuomone apeliacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą, ir buto dalies natūra priteisimo atsakovui yra visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, ginčo butas buvo įgytas faktiškai tik už asmenines ieškovės lėšas (apmokėta 97 proc. turto vertės), dėl ko dalinant butą lygiomis dalimis ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovo kompensacijos už jos asmeninį įnašą į buto kainą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir visą butą priteisti ieškovei, taip pat atleisti ieškovę nuo pareigos išmokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Aplinkybė, kad šalių vaikas lieka gyventi su atsakovu, nagrinėjamu atveju negali būti laikomas išimtiniu pagrindu dalinti tarp šalių turtą kitaip nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.
Atsakovas taip pat mano, kad sutuoktinių turto dalinimo principai buvo pažeisti, kadangi sūnaus poreikiams skirtas motoroleris buvo priskirtas prie dalintino turto. Šis apeliacinio skundo argumentas taipogi atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad bylos medžiaga nustatyta, jog motoroleris yra registruotas atsakovo vardu, šalių vaikas yra nepilnametis bei neturi teisės motorolerio kaip transporto priemonės vairuoti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai motorolerį priskyrė prie dalintino sutuoktinių turto ir nelaikė jo turtu, skirtu nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.
Dėl išlaikymo dydžio.
Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendimu šalių sūnaus išlaikymui priteistu dydžiu bei forma. Teigia, kad vaiko išlaikymui turėjo būti priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovės materialinė padėtis yra sunki, vaiko interesais teismas turėjo pakeisti išlaikymo formą ir priteisti išlaikymą turtu.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Remdamasi byloje pateikta UAB „Kamvila“ pažyma apie ieškovės darbo užmokestį 2009 metais (b. l. 33), Sodros pažyma apie ieškovės socialinio draudimo įmokas už 2010-01-01 – 2011-02-28 laikotarpį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat objektyviai bei tinkamai įvertino aplinkybes, jog atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovui turi tekti didesnė vaiko išlaikymo našta. Teismo iš ieškovės šalių nepilnamečiui vaikui priteista išlaikymo suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintus tėvų materialinės padėties ir vaiko poreikiams skiriamo išlaikymo proporcingumo reikalavimus.
Pakeisti iš ieškovės priteisto išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą natūra, teisėjų kolegijos nuomone nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Pažymėtina, kad išlaikymo šalių vaikui priteisimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.) yra optimaliausia ir prioritetinė išlaikymo forma, labiausiai atitinkanti vaiko interesus ir sudaranti sąlygas savalaikiai ir tinkamai tenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Išlaikymas turtu gali būti priteisiamas tik tais atvejais, kai nėra galimybės priteisti išlaikymo turtu ar esant kitoms išimtinėms aplinkybėms. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo priteista 300 Lt išlaikymo suma atitinka CK 3.192 str. reikalavimus, įrodymų, kad ieškovė negalės šalių vaikui teikti teismo priteisto išlaikymo, byloje nėra pateikta, netgi priešingai – ieškovė įrodė, kad vykdo išlaikymo pareigą, todėl ir keisti išlaikymo formos nėra pagrindo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.