- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 1-1066-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00571-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- G. D.
kaltinamajam A. J.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1. Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 7 (septyniems) metams; 2. Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. J. 2020 m. sausio 2 d. apie 11.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą suduodamas kumščiu G. D. į veido sritį ir vieną kartą – į kairį šoną, padarė jam kairio X šonkaulio lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis A. J. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad jis gyvena su nukentėjusiojo G. D. buvusia žmona ir augina pastarojo sūnų. 2020 m. sausio 2 d., nukentėjusiajam paskambinus A. J., tarp jų telefonu kilo žodinis konfliktas dėl pastarojo žmonos. Po to A. J. nuėjo iki G. D. namų, (duomenys neskelbtini), kur tarp jo, nukentėjusiojo bei pastarojo draugo V. P. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. J. sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį, dėl ko jis nukrito ant lovos, o po to sudavė kumščiu į šoną ir išvažiavo. Įvykį matė V. P. ir G. D. sugyventinė. Po įvykio sutarė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Paaiškino, kad G. D. įvykio metu buvo neblaivus, ir tai jis suprato iš pastarojo skambučio, o ir pats G. D. nurodė, kad policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą. A. J. patikino alkoholį vartojęs dieną prieš įvykį.
Išvada dėl A. J. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Nukentėjusysis G. D., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. sausio 2 d., apie 11.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su V. P. ir sugyventine A. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu į butą atėjo A. J. ir A. D., kuriuos įleido V. P.. Tik įėję į namus, kažkuris iš jų sudavė smūgį V. P., dėl ko jis nukrito ant žemės. A. J. iš karto atėjęs į kambarį sudavė kumščiu G. D. į apatinę žandikaulio dalį, dėl ko jis jautė skausmą ir patinimą. Kadangi stovėjo prie lovos, po smūgio jis tyčia atsigulė ant lovos, ant dešinio šono ir užsidengė rankomis veidą, kad išvengtų smūgių, tačiau juto smūgį į kairį šoną, po ko A. M. nurodė, kad smūgį sudavė A. J.. Nukentėjusysis paaiškino, kad atsidengęs veidą matė kaip A. J. dedasi odines motociklininko pirštines, kurios buvo padėtos ant palangės, o A. pasakius „viskas, einam, gana“, išėjo. Jiems išėjus A. M. iškvietė policijos pareigūnus, ir paaiškino, kad A. buvo sugriebęs ją už rankų ir papurtė, dėl ko ji jautė skausmą žastų srityje. Pats dėl apsvaigimo nejautė skausmo ir atsisakė greitosios medicinos pagalbos, kurią išsikvietė pats vakare, pajutęs skausmą šone. Paaiškino, kad 2020 m. sausio 5 d., A. J. telefonu jo atsiprašė ir kitą dieną atlygino 1 000,00 eurų žalą, todėl G. D. pretenzijų kaltinamajam neturi ir civilinio ieškinio nereikš ( 1 t., b. l. 35–36, 39–40).
Liudytoja A. M., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. sausio 2 d., apie 11.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su G. D. ir V. P. vartojo alkoholinius gėrimus, kuomet į butą pasibeldė A. J., kuris buvo su draugu A. D.. Juos į butą įleido V., kuriam tik atidarius duris A. J. kumščiu sudavė į veidą, dėl ko šis atsitrenkęs į spintelę nukrito. Toliau A. J. su draugu ėjo tiesiai į kambarį, kur buvo G. D., o liudytoja ėjo paskui juos, norėdama apginti G. D., tačiau A. sugriebęs ją už rankų, žastų srityje, papurtė, dėl ko ji juto fizinį skausmą, o tuo metu A. dešinės rankos kumščiu sudavė G. į veido sritį. G. D. atsigulus ant sofos, kaltinamasis dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairį šoną. Po to A. movėsi pirštines, tačiau A. D. pradėjo šaukti „viskas, gana, einam iš čia“ ir jie išeidinėjo. Tuo metu V. mėgino kažką pasakyti A., tačiau kaltinamasis dar kartą dešinės rankos kumščiu trenkė V. į veidą, dėl ko šis vėl nukrito koridoriuje ant grindų. Tik iš buto išėjus abiems vyriškiams, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė policijos pagalbos, tačiau pareigūnai nepriėmė pareiškimo dėl apsvaigimo nuo alkoholio, o G. D., nejusdamas skausmo, atsisakė medicininės pagalbos. Paaiškino, kad vakare, apie 22.00 val., G. ėmė skaudėti kairio šono srityje kvėpuojant, dėl ko ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. LSMU Kauno klinikose gydytojai pasakė, kad G. D. yra lūžęs šonkaulis (1 t., b. l. 56–57, 60–61).
Liudytojas V. P., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. sausio 2 d. nuo ryto G. D. ir A. M. namuose, (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio neatsimena visų įvykio aplinkybių, bet paaiškino, kad į namus atėjo A. J. ir A. D., tačiau pabudo vėliau tik atvykus policijos pareigūnams. Prabudęs ir išsiblaivęs jokių sužalojimų ant savo kūno nematė ir skausmo nejuto (1 t., b. l. 69).
Liudytojas A. D., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. sausio 2 d., apie 11.00 val. jis kartu su draugu A. J. nuėjo iki pažįstamo G. D. namų, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur A. norėjo kažką išsiaiškinti su G.. Juos į vidų įsileido stipriai apsvaigęs pažįstamas V. P., o viduje dar buvo G. sugyventinė A., kurie buvo stipriai apsvaigę. Paaiškino, kad prasidėjus žodiniam konfliktui A. J. sudavė G. D. vieną smūgį į veidą, kitą smūgį – gulinčiam į šoną. Viskas įvyko gana greitai, tačiau liudytojas pats smūgių nesudavė, tik sugriebė A. už rankų, laikydamas ją, kad ši nesikištų į konfliktą (1 t., b. l. 75).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. sausio 3 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad G. D. paaiškino analogiškas įvykio aplinkybes, nurodytas nukentėjusiojo G. D. apklausos metu (1 t., b. l. 11–12).
Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. sausio 1 d., 11.39 val., A. M. pranešdama apie įvykį nurodė, kad prieš 10 minučių į namus atvažiavę pažįstami – A. D. ir A. J. – sumušė jos du draugus, kas patvirtinta sudarytomis pokalbio stenogramomis (1 t., b. l. 22, 27–28, 29).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 6 d. specialisto išvados Nr. G72/2020(02) matyti, kad G. D. konstatuotas kairio X šonkaulio lūžimas, padarytas kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai, vieno trauminio poveikio pasėkoje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku – 2020 m. sausio 2 d. (11 t., b. l. 48).
Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. sausio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. D. pateikė pastarojo ir kaltinamojo A. J. pasirašytą prašymą, kuriuo A. J. nukentėjusiajam atlygino 1 000,00 eurų žalą, kartu jo atsiprašydamas (1 t., 50–53).
Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 171–176).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. J. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo G. D. sveikatą pasitvirtino.
Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę, dėl pareikšto kaltinimo pripažino pilnai, paaiškindamas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjus žodiniam konfliktui, kaltinamasis tyčia rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, o G. D. nukritus ant lovos, toliau tęsdamas smurtinius veiksmus, tyčia sudavė jam vieną kartą į kairį šoną. Tai jog kaltinamasis sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą patvirtina ne tik nukentėjusiojo bet ir liudytojų A. M. bei A. D. parodymai apie tai, jog kaltinamasis į nukentėjusiojo butą atvyko turėdamas tikslą išsiaiškinti konfliktą, kilusį dėl menkavertės priežasties, o atėjus į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, tyčia sudavė pastarajam smūgius, kurių vienas sukėlė kairio X šonkaulio lūžimą, kas patvirtinta specialisto išvada Nr. G72/2020(02), bei įvykio vietos apžiūros protokolu, jog kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai – (duomenys neskelbtini), dienos metu, priežastiniu ryšiu sietini su nukentėjusiojo patirtu sužalojimu ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo A. J. kaltei pagrįsti.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šio nusikaltimo sudėties konstrukcija materialioji, todėl siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, turi būti nustatomi ne tik BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, bet ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G72/2020(02) (toliau – Specialisto išvada) patvirtinta, jog nukentėjusysis patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti sužalojimai buvo būtent neteisėtų kaltinamojo A. J. veiksmų pasekmė.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis A. J. smurtavo G. D. atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, kilusio žodinio konflikto metu, dėl menkavertės priežasties, sudavė G. D. kumščiu į veido sritį ir vieną kartą kumščiu į kairį šoną, padarydamas jam X šonkaulio lūžimą, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus taikydamasis į asmens gyvybei ir sveikatai svarbias kūno dalis – galvą bei šonkaulius – parodo, kad jis suvokęs pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo arba arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas trečią kartą (1 t., b. l. 130–133), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. 1. 128), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 126, 127), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. 1. 161), Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 158).
Prokuroras siūlė kaltinamajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną ją sunkinančią aplinkybę.
Kaltinamasis A. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pakaltinamas, nedirba.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, A. J. parinktina griežčiausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaltinamasis teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykus teistumui pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendį dėl nusikaltimų nuosavybei padarymo, kuriuos, be to, buvo įvykdęs dar prieš Kauno apygardos teismui 2008 m. liepos 11 d. priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl labai sunkaus nusikaltimo – kvalifikuoto nužudymo – padarymo, todėl teismo pripažįstamas recidyvistu. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo smurtinis elgesys nėra atsitiktinis atvejis, jis yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, manytina, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai nebus pasiekti, o laisvės atėmimo bausmė A. J. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima šios bausmės rūšies vidurkiui ir parinktina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam A. J. skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.
Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju A. J. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis trečią kartą teisiamas, iš kurių antrą kartą už smurtinio nusikaltimo padarymą, yra jauno amžiaus (gim. 1990 m.), turi pastovią gyvenamąją vietą, dar ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino jam padarytą turtinę žalą, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti A. J. taikant 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktų nuostatomis kaltinamajam A. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtini įpareigojimai pradėti dirbti arba mokytis, per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu laikotarpį, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 114–115) paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiu garso įrašu (1 t., b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. J.:
- pradėti dirbti arba mokytis;
- per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje;
- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiu garso įrašu (1 t., b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.