Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės IĮ „Gerautus“ atstovei advokatei Rūtai Goliančik, įgaliotam asmeniui E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IĮ „Gerautus“ ieškinį atsakovei UAB „Rodiklio reklamos agentūra“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros (el. b. l. 6–48). Skolų suderinimo aktas (el. b. l. 49–50).

Atsakovė neneigia, kad ieškovei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra skolinga, t. y. neginčijo skolos dydžio. Nurodė, kad šalys skolą susitarė padengti natūra, t. y. atsakovei suteikiant reklamos paslaugas.

Teismas nurodo, kad CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, o CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad su ieškove susitarė atsiskaityti mainais. Atsakovė pateikė šalių susirašinėjimą. Ieškovė neneigė aplinkybės, kad tarp šalių vyko derybos dėl reklamos paslaugų. Šalys nurodė, kad iki sprendimo byloje priėmimo faktiškai iš atsakovės ieškovė reklamos paslaugų negavo.

Teismas nurodo, kad pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti pakeisti ar nutraukti sutartinius teisinius santykius. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnis). Minėtos nuostatos nenumato, kad mainų sutartis galėtų būti taikomos paslaugų teikimui. Abi šalys savo prievolę perduoti daiktus turi įvykdyti kartu (CK 6.434 straipsnis). Be to, yra įtvirtinta prezumpcija, kad daiktų kaina yra vienoda, jais keičiamasi be jokių priemokų (CK 6.433 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė perdavė atsakovei pastarojo įsigytas prekes ir suteikė paslaugas, už kurias ieškovas yra išrašęs sąskaitas faktūras. Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad atsakovė realiai nesuteikė ieškovei reklamos paslaugų. Atsakovės pateiktas susirašinėjimas dėl galimų reklamos paslaugų galimai patvirtintų šalių ketinimus dėl sutartinių santykių, teismo pripažintini ikisutartiniais, derybiniais, pasiūlymų apsikeitimo dokumentais, tačiau negali būti laikomis sutartimi.

Tuo tarpu prikimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnis). Iš bylos medžiagos spręstina, kad tarp šalių buvo susiklostę žodinė pirkimo–pardavimo sutarties teisiniai santykiai: ieškovė perdavė atsakovui prekes, suteikė paslaugas, atsakovė už perduotas prekes privalėjo atsiskaityti. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė laiku ir tinkamai atliko savo prievoles, tuo tarpu atsakovė pažeidė savo pareigą atsiskaityti su ieškovu.

CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Kadangi ieškovė tinkamai atliko savo pareigas, perdavė atsakovui prekes, suteikė paslaugas, kurias atsakovas priėmė, atsakovui kilo pareiga už parduotas prekes atsiskaityti (CK 6.305 str.). Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškovu iš atsakovo priteistina 4601,52 Eur skola ir ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad buvo kreiptasi į teismą po metų laiko nesudaro pagrindo atmesti ar minti prašomos priteisti sumos, nes pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas dešimt metų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovei mokėti skolą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-08-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patekimus ieškinį priteistinos iš atsakovės ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1,4 dalys).

Ieškovė paduodama sumokėjo 104 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Ieškovė taip pat nurodo, kad patyrė 242 Eur, 96,80 Eur išlaidų už teisines paslaugas, PVM sąskaitą faktūrą išrašė UAB „Sergel“, 459,80 Eur suma sumokėta advokatui (el. b. l. 53–54, 86–90, 91–92). Kadangi priteisiamos išlaidos, kurios patirto už advokato išlaidas, todėl 459,80 Eur suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.245 straipsniu, 6.263 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 150 straipsniu, 185 straipsniu, 186 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei IĮ „Gerautus“ įmonės kodas 135795762, iš atsakovės UAB „Rodiklio reklamos agentūra“, įmonės kodas 304146361, 4601,52 Eur skolos, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą 4601,52 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 104 Eur žyminio mokesčio ir 459,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.