- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2YT-225-435/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12582-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – R. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime (Nr. 444235) tėvu nurodytas J. K. S. yra A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytos motinos G. G. brolis, o G. G. yra J. K. S. sesuo.
1.1. Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė J. S., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Jos tėvai yra mirę, brolių ir seserų ji neturėjo. Pareiškėjas yra J. S. pusbrolis. J. S. gimimo liudijime tėvu nurodytas S. J.-K. yra pareiškėjo gimimo liudijime nurodytos jo motinos G. G. brolis. J.-K. S. gimimo liudijime tėvais yra nurodyti S. P. ir Š. R., o pareiškėjo motinos gimimo liudijime tėvais nurodyti – S. P. ir Š. R..
1.2. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno m. 15-tą notarų biurą dėl J. S. palikimo priėmimo, daugiau niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, yra užvesta paveldėjimo byla. Notaras neišduoda pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi dokumentuose yra padarytos klaidos.
1.3. J. S. gimimo liudijime tėvu yra nurodytas J.-K. S., P., o motina – I. S., J. J. S. tėvų santuokos liudijime yra nurodyta, kad susituokė S. J.-K. P. ir I. G., J., kurios po santuokos sudarymo pavardė – S. S. J.-K., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvais nurodyti S. P. ir Š. R.. J.-K. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo A. G. gimimo liudijime tėvais yra nurodyti J. G. ir G. G.. Pareiškėjo tėvų santuokos sudarymo įraše (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad susituokė J. G. ir G. S., kurios po santuokos sudarymo pavardė – G. G. S. gimimo liudijime tėvais yra nurodyti S. P. ir R. Š.. J. G. mirė (duomenys neskelbtini), o G. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo mama G. G. yra J. S. tėvo, gimimo liudijime nurodyto J.-K. S. sesuo.
1.4. J. S. tėvo dokumentuose yra padarytos rašybos klaidos. J. S. gimimo liudijime tėvu nurodytas S. J.-K., J.- K. S. gimimo liudijime nurodytas S. J.-K., P., sutuoktinių liudijime nurodytas S. J.-K. ir mirties liudijime nurodytas S. J.-K. yra tas pats asmuo, o gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. S. gimimo liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytam tėvui J.-K. S..
1.5. Pareiškėjo A. G. gimimo liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini)) motina nurodyta G. G., S. G., (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta G. S., (duomenys neskelbtini) mirties liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta G. G. yra tas pats asmuo ir visi nurodyti dokumentai priklauso A. G. gimimo liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytai motinai G. G..
1.6. Pareiškėjas nustatyti juridinį faktą prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
2. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patikslintą pareiškimą palaikė, nurodė, jog surašant asmens dokumentus buvo padaryti rašymo apsirikimai, dėl ko notaras nesutiko išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. G. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Atsiliepime išdėstė prašymą pareiškimą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui R. G. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas.
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. P. 2021 m. balandžio 7 d. išdavė liudijimą, kad yra užvesta paveldėjimo byla po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė A. G. (pareiškėjas). J. S. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonė.
5. J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) jos tėvu nurodytas J.-K. S., P., motina – I. S., J.. J. S. tėvo gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad jis – J.-K. S., P., gimęs (duomenys neskelbtini), jo tėvas – S. P., motina – R. Š.. Mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog J.-K. S., P., mirė (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) metų.
6. Pareiškėjo A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) jo tėvu nurodytas J. G., M., motina – G. G., P. Pareiškėjo tėvų (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog susituokė J. G. ir G. S.. Pareiškėjo motinos G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), jos tėvu nurodytas P. S., motina – R. Š.. Pareiškėjo tėvo J. G. mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Pareiškėjo motinos G. G. mirties įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
7. Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2021 m. gegužės 7 d. pažymoje apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: Kauno metropolijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta P. (taip dokumente ) ir R. iki santuokos Š. S. (taip dokumente) sūnus vardu J. K., gimęs (duomenys neskelbtini).
8. Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2021 m. gegužės 7 d. pažymoje apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: Kauno metropolijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta P. (taip dokumente) ir R. iki santuokos Š. S. (taip dokumente) duktė vardu G. (taip dokumente), gimusi (duomenys neskelbtini) kaime.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
10. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – iš esmės, kad pareiškėjas ir J. S. buvo pusbrolis ir pusseserė – kadangi sprendžiant dėl pareiškėjo, kaip tinkamo J. S. turto paveldėtojo / įpėdinio, esant skirtingiems duomenims aktų registravimo liudijimuose, nepakanka duomenų konstatuoti, kad J. S. tėvas buvo pareiškėjo motinos brolis.
11. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šiuo atveju pažymėtina, kad nors iš esmės dokumentai, kurių pagrindu būtų nustatyti giminystės ryšį, egzistuoja, tačiau jie surašyti skirtingai, duomenys juose skiriasi, o pareiškėjas negali kitokia tvarka tų duomenų ištaisyti.
12. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels ieškovui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).
13. Kaip minėta, iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad J. S. turėjo nekilnojamojo turto, todėl jai mirus atsirado palikimas.
14. Kaip matyti iš patikslinto pareiškimo turinio, pareiškėjo siekis yra įrodyti, kad mirusioji J. S. yra jo pusseserė (t. y. mirusiosios tėvas ir pareiškėjo motina buvo brolis ir sesuo), tam tikslui, kad paveldėti turtą po J. S. mirties. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) yra šeštos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiosios J. S. turtą, pareiškėjas metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad jis yra J. S. pusbrolis, t. y. šeštos eilės giminaitis (CK 3.134 straipsnis).
15. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
16. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
17. Teisme apklaustas liudytojas A. D. patvirtino, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo yra liudytojo pusseserės G. vaikai, G. tėvas buvo S., o S. buvo liudytojo mamos brolis. Mirusios J. S. tėvas J. S., P. buvo liudytojo pusbrolis. J. S., P. ir G. S. (G.), P. buvo brolis ir sesuo.
18. Išsamiais, nuosekliais ir logiškais liudytojo parodymais abejoti teismas neturi pagrindo.
19. Aptartų įrodymų (Sprendimo 4-8 punktai, 17 punktas) ir aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo motina G. G. ir J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas J. K. S. buvo sesuo ir brolis, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl juridinio fakto giminystės santykiui nustatyti tenkintinas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
20. Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 9,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvu nurodytas J.-K. S. ir pareiškėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta motina G. G. yra brolis ir sesuo.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,34 Eur (devynių eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.