- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- A15.-878-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00415-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nukentėjusysis
- M. J.
- Pažeidėjas
- R. G.
- Kategorijos
- 16.9.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajai M. J., teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G., 2018 m. gruodžio 25 d., 15.29 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (būdamas neblaivus) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, išvažinėdamas iš kiemo stovėjimo vietos kliudė kitą automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
R. G., apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jokio automobilio nekliudė. 2018 m. gruodžio 25 d. jis išėjo iš draugo, gyvenančio (duomenys neskelbtini). Iš kiemo išvažiavo atbulas, vairavo „Volvo“. Išvažiuodamas nieko nekliudė, smūgio negirdėjo, automobilyje muzika negrojo. Jokio kontakto nebuvo. Ant jo automobilio jokių žymių nėra. Kieme nebuvo daug automobilių, kelias išvalytas, kliūčių išvažiuoti nebuvo. Jis važiavo iš kiemo prie Tuskulėnų g. „Maximos“, jį sulaikė parduotuvės aikštelėje, nes buvo neblaivus. Jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Liudytojo A. L. nepažįsta, pirmą kartą jį mato.
Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji M. J. parodė, kad gruodžio 26 d. ryte prie automobilio stiklo pamatė policijos pranešimą, kad yra kviečiama kaip nukentėjusioji į policiją. Apžiūrėjo savo automobilį „Mazda“, rado apgadinimus iš keleivio pusės apačioje priekyje prie abiejų durelių, dešinys šonas buvo per abi dureles nubrauktas, buvo nedidelis įlenkimas ir dažai nubraukti. Apgadinimai nėra gilūs, įlenkimas yra nedidelis per visą mašiną. Bamperio neapžiūrėjo, bet šoną iš karto pamatė. Nežino, kas apgadino jos automobilį, viską sužinojo tik policijoje, jai paaiškino, kad buvo sulaikytas vyras, kuris kieme apgadino 5 automobilius. Draudimo bendrovė jai žalos neatlygino kol nesurastas kaltininkas.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. L. nurodė, kad per Kūčias buvo pas senelę, išėjo į balkoną ir pamatė kaip automobilis „Volvo“ išvažinėdamas kliudė juodą, gal tamsiai mėlyną „Mazdą“, akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neadekvatus. Viską stebėjo pro langą 5 aukšte, matė gerai, nes turėjo žiūronus. „Volvo“ pradėjo važiuoti iš parkavimo vietos ir keleivio priekiu įbrėžė „Mazdos“ keleivio šoną. „Volvo“ kelis kartus bandė išvažiuoti ir kelis kartus (daugiau, negu du) kliudė „Mazdą“. Po pirmo atsitrenkimo vairuotojas toliau bandė išvažiuoti, jam kliudė automobilis „Mazda“. Vairuotojas negalėjo nematyti automobilio „Mazda“. Mano, kad vairuotojas galėjo pajausti kontaktą. Garso nebuvo. Į mašiną atsitrenkė gal tris kartus. Jis norėjo bėgti automobilio stabdyti, bet nespėjo. Iškvietė policiją, viską aiškino jiems telefonu, matė lauke ant šaligatvio stovinčių žmonių, šaukė jiems, kad stabdytų vairuotoją, bet „Volvo“ išvažiavo. Vairuotojas išlipęs nebuvo. Jis patruliam sakė, kad du automobiliai apdaužyti, tačiau kito automobilio nekliudė, jam taip tik pasirodė. Ant galinių ir priekinių „Mazdos“ durelių aiškiai matė apgadinimus, labai neapžiūrinėjo, dažai buvo nubraukti, įlenkimų neapžiūrinėjo. Jis nurodė pareigūnams pažeidėjo automobilio numerį.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2018 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 25 d., apie 15.32 val., pareigūnai gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariamas neblaivus, kieme apgadino automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Atvykus į minėtą vietą rado apgadintą minėtą automobilį Mazda, į pareigūnus kreipėsi liudininkas A. L., kuris paaiškino, kad būdamas namie (duomenys neskelbtini) per langą matė, kaip automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevruodamas kieme kelis kartus atsitrenkė į automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš kiemo (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį Volvo Tuskulėnų g. 66 policijos ekipažas sulaikė su vairuotoju R. G., kuriam nustatytas 2,78 promilių girtumas. R. G. paaiškino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus ir kai teisė jam vairuoti yra atimta, bet dėl eismo įvykio nesutinka, nes aiškina, kad kieme jokio automobilio neužkabino (b. l. 8).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 25 d., 15.32 val. gautas pranešimas, kad ką tik iš kiemo link rinktinės gatvės išvažiavo automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apdaužė automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 10).
2018 m. gruodžio 25 d. eismo įvykio vietos schemoje pavaizduota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir automobilio Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio, bei kitų aikštelėje buvusių automobilių padėtis. Automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepavaizduotas, kadangi minėtas automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilio Mazda dešinėje pusėje yra tuščia stovėjimo vieta, taip pat dešinėje pusėje pažymėti automobilio Mazda sugadinimai (b. l. 15).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis. Automobiliui Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys (b. l. 16).
Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo aukščiau minėti apgadinimai dešiniajame šone, keleivio pusės priekinių ir galinių durelių apačioje bei dešinėje bamperio pusėje (b. l. 23-25, 30). Taip pat byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ant jo bamperio kairės ir dešinės pusės esantys apgadinimai (įbrėžimai) (b. l. 26-29).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kelių eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui yra reglamentuotos Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 219-222 punktuose. KET 219 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas privalo, be kita ko, nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą bei, tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) kiemo, išvažiavo atbulas, tačiau jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto ir negirdėjo, mano, kad jokio automobilio apskritai nekliudė. Tokius R. G. parodymus paneigia liudytojo A. L. parodymai, kuris tiesiogiai matė eismo įvykį. Šis liudytojas nurodė, kad matė, kaip R. G. vairuojamas automobilis „Volvo“, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, ne mažiau kaip du kartus užkliudė šalia stovėjusį automobilį „Mazda“. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojo A. L. parodymais, kuriuos jis davė teisme būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojo suinteresuotumas byloje nenustatytas. Teismo posėdyje R. G. nurodė, kad liudytojo A. L. nepažįsta, konfliktų su juo neturi, mato jį pirmą kartą. Be to, liudytojo A. L. nurodytas automobilių susidūrimo mechanizmas (automobilis „Volvo“ keleivio (dešinės) pusės priekiu įbrėžė „Mazdos“ keleivio (dešinės) pusės šoną) sutampa su byloje nustatytais automobilių apgadinimais (automobiliui „Volvo“ apgadintas priekinis bamperis, taip pat ir dešinėje pusėje, o automobiliui „Mazda“ apgadintos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės). Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad automobilio „Mazda“ apgadinimai buvo padaryti būtent R. G. vairuotu automobiliu „Volvo“, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Remdamasis tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių byloje ištirtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. G., vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažinėdamas iš kiemo (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos, kliudė kitą automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. nurodė, kad vairuodamas automobilį jokio susidūrimo kontakto nejuto. Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilio „Mazda“ apgadimžnimai yra akivaizdūs ir aiškiai matomi. Iš nuotraukų matyti, kad įbrėžimai, palikti automobilio „Mazda“ dešinės pusės šone yra ganėtinai ilgi, besitęsiantys tiek per galines, tiek per priekines automobilio dureles. Tokius apgadinimus sukėlęs kontaktas tarp automobilių turėjo būti besitęsiantis ir jį, esant trinčiai tarp abiejų transporto priemonių, R. G., vairuodamas automobilį „Volvo“ galėjo ir turėjo pajusti. Be to, kaip nurodė liudytojas A. L., kontaktas tarp automobilių buvo ne vienas, į automobilį „Mazda“ R. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė ne mažiau kaip du kartus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad R. G. suvokė, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį, taip sukeldamas eismo įvykį. Jeigu toks R. G. suvokimas buvo ir apsunkintas dėl jo apsvaigimo nuo alkoholio vairuojant transporto priemonę, tai ši aplinkybė jo administracinės atsakomybės nešalina. R. G. kilo KET 219 ir 222 punktuose numatytos pareigos likti eismo įvykio vietoje bei apie jį pranešti nukentėjusiajam ar policijai, tačiau šių pareigų jis nesilaikė ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad nors byloje nėra nustatyta automobiliui „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala (nukentėjusioji nurodė, kad draudimo bendrovė jai žalos neatlygins, iki kol nebus nustatytas kaltininkas), tačiau iš automobilio „Mazda“ sugadinimų masto ir pobūdžio teismui nekyla abejonių, kad padaryta žala neviršija 15 MGL dydžio, todėl R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Pagal administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą R. G. veika turėtų būti kvalifikuojama ir pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį (neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą)), tačiau ANK 423 straipsnio 1 dalis protokole nenurodyta. ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Nustatyta, kad R. G., vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, bei tai padarė neturėdamas teisės vairuoti, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, šioje dalyje jo veiką kvalifikuoja pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.
R. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į R. G. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas, taip pat ne kartą baustas už analogiško pobūdžio KET pažeidimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti R. G. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus jų sankcijose numatytas baudas, kurių dydis nustatytinas didesnis už sankcijos vidurkį. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies tvarka, kadangi R. G. vienu metu padaryta veika užtraukia atsakomybę pagal du ANK straipsnius.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad R. G. vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas. Kadangi minėto automobilio konfiskavimo klausimas bus sprendžiamas baudžiamojoje byloje, šioje administracinio nusižengimo byloje automobilio konfiskavimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 32 straipsniais, 38 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 ir 8 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, skirti nuobaudą – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti nuobaudą – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. G. galutinę nuobaudą skirti pagal sunkesnį iš dviejų padarytų nusižengimų ir skirti jam galutinę nuobaudą – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsnyje nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant baudą, būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18095847358 ir įmokos kodą 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).