Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-254/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-27
Bylos Nr.
2K-254/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Goda (pirm.), Vytautas Masiokas (pran.), Albinas Sirvydis
Nuteistasis
A. S., A. S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-254/2007Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko Gintaro Godos, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Masioko,sekretoriaujant R. Bartulienei,dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,gynėjui advokatui I. Kaganui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. M. kasacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. M. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. S. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 19 d., apie 21.00 val., Lazdijų rajone, G. S. sodybos kieme, prie gyvenamojo namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smogė R. B. peiliu vieną smūgį į pilvo sritį, padarė jam kiauryminį durtinį pjautinį pilvaplėvės ertmės sužalojimą su dešinės pusės XI šonkaulio ir dešiniojo inksto pažeidimu bei kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę. Šiais veiksmais R. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl pažeisto inksto pašalinimo nukentėjusysis neteko 30 proc. bendro darbingumo.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. M. prašo teismų sprendimus pakeisti – nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 136 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Kasatorius veikos kvalifikavimą ginčija nurodydamas, kad veiką padarė būdamas labai susijaudinęs dėl neteisėtų smurtinių nukentėjusiojo veiksmų: R. B. sudavė jam du smūgius rankomis, šaukė necenzūriniais žodžiais ir taip pats išprovokavo konfliktą. Kasatorius nenorėjo nukentėjusiajam įdurti peiliu, o tik jį pagąsdinti, tačiau netyčia įdūrė. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, pirmas suduodamas smūgius, tačiau teisme parodymus pakeitė. Nukentėjusiojo parodymai taip pat nenuoseklūs, be to, įvykio metu jis buvo girtas, tačiau nuosprendyje tai nenurodyta. Teismai į tai neatsižvelgė. Tuo tarpu jis nuo pat sulaikymo momento prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl to gailisi ir nekeitė savo parodymų.

Kasatorius nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad jis dėl netyčia padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, duodamas nuoseklius parodymus padėjo išaiškinti nusikaltimą, kad yra senyvo amžiaus, turėjo darbą pas ūkininkus ir gyvenamąją vietą, buvo registruotas darbo biržoje, neteistas, jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 135 straipsnio 1 dalies taikymo

Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam sunkiai sutrikdoma sveikata kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį tik nustačius, kad veika padaryta esant visoms BK 136 straipsnyje numatytoms sąlygoms. Pirma sąlyga kaltininko nusikalstamus veiksmus, kuriais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį yra nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Antra sąlyga yra didelis susijaudinimas, kuris kyla dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų. Trečia sąlyga – kaltininko veiksmai turi būti greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Įstatymas nenustato laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus. Tačiau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, tęsiasi trumpą laiko tarpą, matuojamą sekundėmis ar minutėmis. Ketvirta sąlyga – nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tik esant šių sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas staiga labai susijaudinus. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė–psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Tačiau tokia ekspertizė skiriama turint duomenų, rodančių buvus fiziologinio afekto būseną.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis pagrasino papjauti nukentėjusįjį, rėkė ant jo, tada nukentėjusysis prispaudė nuteistojo galvą prie lovos ir iš A. J. namų išėjo. Nuteistajam kūno sužalojimų nenustatyta. Net jei laikyti, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai buvo neteisėti, veikos kvalifikavimui pagal BK 136 straipsnį, būtina nustatyti, kad nuteistojo veiksmai sekė iškart po neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio. Jei po nukentėjusio poelgio iki sunkaus sveikatos sutrikdymo praėjo ilgesnis laiko tarpas, tokia nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama kaip padaryta staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena jam jau buvo praėjusi. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo veiksmai, t. y. smūgis peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį, sekė ne iš karto po neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, o praėjus tam tikram laiko tarpui: nukentėjusysis, išėjęs iš A. J. namų, nuėjo iki G. S. namo, ten laukė, kol baigsis barnis jos namuose ir tada buvo sužalotas. Be to, liudytojas A. J. patvirtino, kad nukentėjusiajam išėjus, nuteistasis atsikėlė iš lovos, nuėjo į kitą kambarį, kuriame stovėjo skrynia su jo daiktais ir kažką pasiėmęs išėjo, o grįžęs pasakė, kad papjovė. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis peiliu sužalojo nukentėjusįjį ne dėl staigaus didelio susijaudinimo būsenos, o iš keršto. Tuo metu, kai nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis neatliko jokių priešingų teisei ar itin įžeidžiančių kaltininką ar jo artimą asmenį veiksmų, kurie nuteistajam galėtų sukelti itin didelį susijaudinimą. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad liudytojo A. J. ir nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, nes jie neigė aplinkybę, kad nukentėjusysis pirmas sudavė nuteistajam į galvą. Teisme duoti šių asmenų parodymai tai paneigia. Byloje yra duomenų, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, tačiau tai nuteistojo veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad A. S. M. padarytai nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 135 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

Dėl paskirtos bausmės

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, todėl jo sankcija numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, nuosprendyje nurodė bausmės skyrimo motyvus, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę: A. S. M. neteistas, charakterizuojamas neigiamai, kaip alkoholiu piktnaudžiaujanti, agresyvi, nenuspėjamo elgesio asmenybė, padarė sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuris nukentėjusiajam sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes (pašalintas inkstas, netekta 30 proc. darbingumo), sužalojęs nukentėjusį, paliko jį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka (nukentėjusysis spėjo pasikviesti pagalbą) nekilo sunkesnių padarinių. Be to, nustatyta A. S. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir lengvinanti – pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nukentėjusysis jam atleidžia ir neprašo skirti griežtos bausmės, paskyrė A. S. M. laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijos vidurkiui. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę A. S. M. buvo pritaikytas tinkamai, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Nuteistojo A. S. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras GodaAlbinas SirvydisVytautas Masiokas