Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-17 · Administracinė byla Nr. I-4225-142/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-17
Bylos Nr.
I-4225-142/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Raimondas Blauzdžius, Jūra Marija Strumskienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
S. Ž.
Administracinė byla Nr. I-4225-142/12
Proc. Nr. 3-61-3-02284-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 26; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. skundą dėl Teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo S. Ž. prašymą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 3R-171(AG-153/01-2012) vykdymo užtikrinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. Ž. (toliau – pareiškėjas) 2012 m. rugsėjo 3 d. padavė teismui prašymą (b. l. 1), kuriame, vadovaudamasis Administracinių ginčų komisijos įstatymo 16 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsniu, prašo užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 3R-171(AG-153/01-2012) vykdymą.

Prašyme pareiškėjas nurodo, kad VAGK 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 3R-171(AG-153/01-2012) Teisingumo ministerija buvo įpareigota išnagrinėti S. Ž. 2012 m. birželio 3 d. prašymą ir pateikti atsakymą, atitinkantį Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės).

Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 16 d. papildė prašymą (b. l. 24). Nurodė, kad po VAGK sprendimo ministerija jo neįvykdė, nes pateikė pareiškėjui formalų atsirašinėjimą, jokių naujų faktų ar aplinkybių, kurie nebūtų žinomi iš VAGK administracinės bylos, nepateikė. Mano, kad toks formalus, demagogiškas atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) ir Taisyklių reikalavimų. Papildytame prašyme taip pat prašoma užtikrinti VAGK 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 3R-171(AG-153/01-2012) vykdymą. Prieraše prie prašymo papildymo pareiškėjas nurodė, kad ministerija, kaip valdžios institucija, yra nusikalstamai abejinga visuomenės interesui, padėčiai, kai dalis advokatų vykdo ydingą praktiką – darbą už įstatymo ribų.

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 3 d. papildė prašymą (b. l. 25). Papildomai nurodė duomenis apie advokato aplaidumą darbe. Nurodė, kad tie duomenys patvirtina, kad advokatų veikla nėra tinkamai kontroliuojama nei valdžios institucijų, nei Advokatūros, dalis advokatų veikia už įstatymo ribų, advokato veikla yra nekontroliuojama, ją galima skųsti tik teismui, tai eiliniam piliečiui yra vargiai įmanomas ar rezultatą duodantis dalykas. Pasisako, kad valstybė turi atstovauti ir apsaugoti viešąjį interesą. Remiasi Konstitucijos 5 straipsniu. Šia prasme Teisingumo ministerija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, nieko nenuveikė.

Atsiliepimas

Teisingumo ministerija (toliau – atsakovė, ministerija) atsiliepime (b. l. 10-12) su prašymu nesutinka.

Paaiškina, kad ministerijoje 2012 m. birželio 4 d. gautas S. Ž. prašymas išnagrinėti advokato A. S. veiklos teisėtumo klausimus ir iškelti jam drausmės bylą. Ministerija 2012 m. birželio 13 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. (1.23.)7R-4443, kuriame nurodė, kad tokius klausimus pagal kompetenciją nagrinėja Lietuvos advokatūra, todėl 2012 m. birželio 13 d. raštu Nr. (1.23)7R-4444 pareiškėjo prašymas buvo persiųstas nagrinėti šiai institucijai, prašant informuoti pareiškėją ir Teisingumo ministeriją apie prašymo nagrinėjimo rezultatus ir priimtus sprendimus. Šiuos ministerijos veiksmus pareiškėjas apskundė VAGK, kuri 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 3R-171(AG-153/01-2012) skundą tenkino ir įpareigojo ministeriją išnagrinėti S. Ž. 2012 m. birželio 3 d. prašymą ir pateikti atsakymą, atitinkantį Taisykles. Vykdydama šį sprendimą ministerija pakartotinai išnagrinėjo S. Ž. skundą ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (1.23)7R-5993 informavo, kad drausmės byla advokatui A. S. negali būti keliama, nes suėjo drausminės atsakomybės taikymo senatis. Prašymą teismui pareiškėjas pateikė praėjus 13 dienų po Teisingumo ministerijos sprendimo išsiuntimo pareiškėjui, prašyme nurodė, kad VAGK sprendimas neįvykdytas, prašo užtikrinti sprendimo įvykdymą. Mano, kad prašymas nepagrįstas. Remiasi Administracinių ginčų komisijos įstatymo 16 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 ir 97 straipsniais. Paaiškina, kad nurodytas reglamentavimas reiškia, kad privaloma sąlyga kreiptis dėl VAGK sprendimo įvykdymo užtikrinimo yra viešojo administravimo subjekto neveikimas. Šiuo atveju tokios sąlygos nėra, nes Teisingumo ministerija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jam atsakė 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (1.23)7R-5993. Mano, kad pareiškėjas nurodo netinkamą kreipimosi į teismą pagrindą, nes iš esmės jis prašo panaikinti Teisingumo ministerijos sprendimą. Ministerija paaiškina, kad VAGK savo sprendimu įpareigojo ministeriją ne patenkinti pareiškėjo prašymą ir iškelti drausmės bylą advokatui, bet įpareigojo išnagrinėti S. Ž. prašymą ir atsakyti taip, kaip reikalauja Taisyklės. VAGK pabrėžė, kad šiuo atveju pareiškėjas neturi reikalavimo teisės į jo prašymo patenkinimą (t. y. reikalavimo teisės teisingumo ministrui, kad šis iškeltų drausminę bylą), bet turi teisę į atsakymą, parengtą atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo turinį. Remiasi Taisyklių 41.4. punktu. Ministerija įvykdė VAGK įpareigojimą. Išnagrinėjo S. Ž. skunde nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjo nurodyti advokato A. S. galimi profesinės veiklos pažeidimai galimai buvo padaryti 2007 – 2008 metais. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2007 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime, 20 punkte buvo nustatyta, kad advokatui už profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą negali būti skirta drausminė nuobauda, jeigu nuo padaryto pažeidimo praėjo šeši mėnesiai, buvo konstatuota, jog yra suėjusi drausminės atsakomybės taikymo senatis ir drausminė nuobauda negali būti taikoma. Apie tai ministerija pranešė pareiškėjui. Pareiškėjo prašyme teismui nėra pateikti jokie konkretūs argumentai dėl teisingumo ministerijos veiksmų neteisėtumo ar nepagrįstumo, VAGK įpareigojimas įvykdytas laiku ir tinkamai, prašymas atmestinas.

Prašymas netenkinamas.

Nagrinėjamas pareiškėjo prašymas užtikrinti VAGK 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 3R-171(AG-153/01-2012) vykdymą. Prašymas paduotas vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 16 straipsniu ir ABTĮ 91 straipsniu. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 16 straipsnis „Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo užtikrinimas“ nustato, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą neįvykdo administracinių ginčų komisijos sprendimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į atitinkamą administracinį teismą su prašymu užtikrinti sprendimo vykdymą. ABTĮ 91 straipsnis „Teismo sprendimas užtikrinti administracinės ginčų komisijos sprendimo vykdymą“ nustato: „1. Tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į administracinį teismą su prašymu užtikrinti administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymą, teismas išreikalauja iš atitinkamos komisijos medžiagą, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir rašytinio proceso tvarka patikrina jo teisėtumą. Jeigu teismas nustato, kad administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, tai priima sprendimą panaikinti komisijos sprendimą ir pats išsprendžia bylą iš esmės šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Jeigu teismas nustato, kad komisijos sprendimas yra teisėtas, tai priima sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką įvykdyti administracinių ginčų komisijos sprendimą. Tokio teismo sprendimo vykdymui užtikrinti taikomos šio įstatymo 97 straipsnio nuostatos“.

Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 3R-171(AG-153/01-2012) teisėtumo ir pagrįstumo.

VAGK nagrinėjo S. Ž. skundą ir patikslintą skundą dėl Teisingumo ministerijos veiksmų. Iš VAGK teismas išreikalavo bylą Nr. AG-153/01-2012. Šios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundė ministerijos neveikimą, pasireiškusį pateikiant pareiškėjui 2012 m. birželio 13 d. atsakymą Nr. (1.23)7R-4443, tinkamai neišnagrinėjus jo 2012 m. birželio 3 d. prašymo ir neinicijavus advokatui A. S. drausmės bylos iškėlimo.

Šalies argumentai

S. Ž. VAGK prašė įpareigoti ministeriją panaikinti 2012 m. birželio 13 d. raštą Nr. (1.23.)7R-4443, atlikti išsamų ir iš esmės jo 2012 m. birželio 3 d. prašyme teiktų aplinkybių patikrinimą ir vertinimą bei inicijuoti advokato A. S. drausmės bylos iškėlimą.

VAGK 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 3R-171(AG-153/01-2012) grindžiamas VAGK nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu ginčo vertinimu. Sprendime nurodoma, kad 2011 m. birželio 7 d. elektroniniu laišku-prašymu S. Ž. kreipėsi į Lietuvos advokatūros pirmininką (Lietuvos advokatūroje prašymas registruotas 2011 m. birželio 10 d.; reg. Nr. 1133), teigdamas kad 2007–2008 m. advokatas A. S. teikė teisines paslaugas, apie kurias Lietuvos advokatūros pirmininkui žinoma (pareiškėjas nurodo Lietuvos advokatūros 2010 m. sausio 1 d. raštą Nr. 47 į jo 2009 m. birželio 1 d. Nr. 858). Pareiškėjas taip pat teigė, jog minėtas advokatas tuo laikotarpiu nebuvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, nors to reikalauja Advokatūros įstatymo 20 straipsnis, bei, sudarydamas su juo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) įformino ją tik 1 egzemplioriumi, kurį jam įteikė. S. Ž. teigė, jog tai gali būti susiję su kokiu nors piktnaudžiavimu ir pažeidžia advokato kontoros dokumentų tvarkymo tvarką, gaunamų lėšų apskaitą ir apskaitos dokumentų formas, nustatytas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos, suderinus su Finansų ministerija. Pareiškėjas manė, kad tokia advokato A. S. veikla yra netinkama, ir Lietuvos advokatūros prašė padėti išnagrinėti šiuos klausimus bei padaryti išvadas dėl advokato A. S. veiklos teisėtumo.

Pareiškėjas 2012 m. birželio 3 d. elektroniniu laišku-prašymu kreipėsi į teisingumo ministrą (ministerijoje prašymas registruotas 2012 m. birželio 4 d.; reg. Nr. 3R-1519). Prašyme nurodęs skunde VAGK ir kreipimesi į Lietuvos advokatūrą analogiškas aplinkybes dėl advokato A. S. galimai padarytų pažeidimų bei atsakymo iš Advokatūros negavimo, ministerijos prašė išnagrinėti klausimus dėl minėto advokato veiklos teisėtumo ir inicijuoti jam drausmės bylos iškėlimą. Prie prašymo pridėjo Lietuvos advokatūros pirmininkui adresuotą 2011 m. birželio 7 d. prašymą dėl advokato A. S. veiklos teisėtumo.

Ministerija 2012 m. birželio 13 d. raštu Nr. (1.23.)7R-4443, pasirašytu ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės, atsakė į pareiškėjo 2012 m. birželio 3 d. kreipimąsi. Jame, be kita ko, paaiškino, kad prašyme nurodytų aplinkybių nagrinėjimas priskirtinas Lietuvos advokatūros kompetencijai. Ministerija pažymėjo, kad pagal Advokatūros įstatymą duomenis, ar advokatas yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, turi Lietuvos advokatūra, nes tik šiai institucijai advokatas privalo pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją. Taip pat ministerija nurodė, kad, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, 57 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ginčus dėl teisinių paslaugų teikimo nagrinėja ir advokatų veiklą kontroliuoja Lietuvos advokatūra ir kad pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Lietuvos advokatūrai, pastarosios prašydama apie priimtus sprendimus informuoti ją ir pareiškėją.

VAGK sprendime pasisakoma, kad pagrindinis pareiškėjo siekis, skundžiantis teisingumo ministrui, – drausminės bylos advokatui iškėlimas dėl, pareiškėjo manymu, netinkamų advokato veiksmų. Tokios bylos iškėlimo galimybė nustatyta Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje (“Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla”). Subjektai, turintys sprendimo (diskrecijos) teisę tai daryti, įtvirtinti Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje. Tai - Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas iš esmės analogišku skundu kreipėsi į Advokatūrą, jis atsakymo negavo. Atitinkamai, pareiškėjas, nurodydamas tai, kad kreipėsi į Advokatūrą, pateikė prašymą teisingumo ministrui, iš esmės tikėdamasis, jog šis realizuos jam, kaip vienam iš dviejų subjektų, įtvirtintą drausmės bylos kėlimo diskrecijos teisę. Pareiškėjas, priešingai negu teigiama skundžiamame ministerijos rašte, nekėlė ginčo su advokatu sprendimo klausimų. Jo noras – advokato veiksmų įvertinimas ir to prielaida (teisinis faktas) - drausmės bylos iškėlimas. T. y., pareiškėjo siekis yra bendro pobūdžio. Jis nėra susijęs su konkrečios pažeistos jo subjektinės teisės gynyba. Kaip konkrečiai būtų apgintos jo teisės bei interesai, jei minėta byla būtų iškelta, S. Ž. nenurodė nei skunde ministerijai, nei skunde VAGK.

Tačiau, nepaisydama to, kad skundas (prašymas) gali būti atmestas, jeigu asmuo, kuris kreipėsi, neturi reikalavimo teisės, VAGK nurodė, kad pareiškėjui turi būti garantuojama teisė į teisingą skundo (prašymo) nagrinėjimą. Pažymėjo, kad ministras turi teisę priimti dėl drausmės bylos ir vienokį ir kitokį sprendimą, kuris šiuo atveju nėra laikytinas pareiškėjo atžvilgiu priimamu individualiu administraciniu sprendimu, nesant jo konkrečiai pažeistam ginamam interesui (teisei). VAGK sprendime pasisakė, kad prašymo persiuntimas kitai kompetentingai institucijai (Advokatūrai) institucijos, turinčios teisę pačiai priimti tokį sprendimą, negali būti laikomas persiuntimu pagal kompetenciją VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. VAGK sprendime akcentavo, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 3 d. prašyme nurodė, jog iš Lietuvos advokatūros negauna šiuo klausimu jokio atsakymo. Atitinkamai VAGK konstatavo, kad pareiškėjas, nors ir neturi reikalavimo teisės į jo prašymo patenkinimą (t. y., reikalavimo teisės teisingumo ministrui, jog šis keltų drausminę bylą), jis turi teisę į atsakymą, parengtą atsižvelgiant į prašymo turinį, kaip tai nustato Taisyklių 41 punktas. VAGK sprendime pasisakė, kad skundžiamuoju ministerijos raštu, kuriuo teigiama apie kompetencijos neturėjimą ir persiuntimą, minėta pareiškėjo teisė nerealizuota, todėl ministerija turi būti įpareigota dar kartą išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. birželio 3 d. prašymą ir į jį atsakyti. VAGK, vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40.2 punktu, nusprendė įpareigoti Teisingumo ministeriją išnagrinėti S. Ž. 2012 m. birželio 3 d. prašymą ir pateikti atsakymą, atitinkantį Taisykles.

Sprendime taip pat nurodyta, kad sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnis ir ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis) bei, kad apie sprendimo vykdymą pranešama VAGK. Sprendimo įvykdymo terminas nenustatytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad VAGK 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 3R-171(AG-153/01-2012) yra teisėtas (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis), todėl nenaikintinas.

Nustatyta, kad Teisingumo ministerija priėmė nagrinėti pareiškėjo 2012 m. birželio 3 d. prašymą, užregistravo šį prašymą 2012 m. birželio 4 d. (VAGK byla Nr. AG-153/01-2012, lapas 3). Pareiškėjas šiuo prašymu skundėsi netinkama advokato veikla, prašė padėti išnagrinėti klausimus dėl advokato veiklos teisėtumo ir inicijuoti jam drausmės bylos iškėlimą. Taip pat nurodė, kad tuo pačiu klausimu jau kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, tačiau jokio atsakymo negavo.

Teisingumo ministerijos nuostatai patvirtinti Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851. Pagal šių nuostatų 8.32 punktą ministerija teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus.

Advokatūros įstatymo 52 straipsnyje nustatyta: „1. Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. 2. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. 3. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas <...>“.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, ministerijos (teisingumo ministro) kompetencijai yra priskirta teisė priimti sprendimą iškelti drausmės bylą advokatui. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir VAGK, pareiškėjas, teikdamas skundą, kartu pateikė ir duomenis, kad jis tuo pačiu klausimu jau kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, bet atsakymo negavo.

VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus; 15 dalyje nustatyta, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti; 16 dalyje - pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į ministeriją, pateikdamas pranešimą apie galimus pažeidimus Lietuvos advokatūroje. Jeigu asmuo kreipėsi į ministeriją pranešimu, o kreipimasis susijęs su tos institucijos turima kompetencija, tokiam asmeniui (pareiškėjui) turi būti pateikiamas informacinio pobūdžio atsakymas, kuriuo tik atsakoma, kaip institucija reagavo į pranešimą apie pažeidimą. VAGK pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymą turėjo išnagrinėti Teisingumo ministerija, nepersiųsdama to prašymo Lietuvos advokatūrai, ir pagrįstai nurodė, kad Teisingumo ministerija privalėjo vadovautis Taisyklių nuostatomis (konkrečiai - 41 punktu).

Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 3R-171(AG-153/01-2012) įvykdymo užtikrinimo.

Visų pirma, VAGK sprendime nurodyta, kad drausminės bylos iškėlimas ar neiškėlimas advokatui pareiškėjui jokių teisinių padarinių nesukurs. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę į teisingą, t. y. teisės aktų reikalavimus atitinkantį, jo skundo (iš tikro buvo ne skundas, bet prašymas) nagrinėjimą. Tai reiškia, kad pareiškėjui Teisingumo ministerija turėjo atsakyti taip, kaip to reikalauja Taisyklių 41 punktas. Tai ir nurodyta VAGK sprendime.

Taisyklių 41 punktas nustato reikalavimus atsakymams į prašymą. Nustatyta: „atsakymas parengiamas atsižvelgiant į prašymo turinį: 41.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu“.

Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjo prašymo (2012 m. birželio 3 d.) turinį, taikytinas Taisyklių 41.4 punktas, nes prašymu Teisingumo ministrui pareiškėjas nesiekė apginti jokių jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų (tai, ar advokatui bus iškelta drausmės byla, pareiškėjo asmeninėms (subjektinėms) teisėms, ar teisėtiems interesams jokios įtakos neturės). Teisės ginti viešąjį interesą pareiškėjui nesuteikia nei ABTĮ 56 straipsnio, nei jokių kitų įstatymų nuostatos.

Pareiškėjas neneigia, kad jis gavo Teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. (1.23)7R-5993 (b. l. 20), tačiau paaiškina, kad šis raštas yra formalus atsirašinėjimas, todėl, jo manymu, atsakovė sprendimo neįvykdė.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytą teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas prašė ministerijos: „išnagrinėti klausimą dėl advokato veiklos teisėtumo ir inicijuoti jam drausmės bylos iškėlimą“, daroma išvada, kad Teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. (1.23)7R-5993 (b. l. 20) yra tinkamas VAGK sprendimo įvykdymas. Teismas vadovaujasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir daro išvadą, kad pateiktas atsakymas atitinka Taisyklių 41.4 punkto reikalavimus, pareiškėjas neneigia raštą gavęs. VAGK sprendimas išsiųstas Teisingumo ministerijai 2012 m. rugpjūčio 3 d. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 15 straipsnis nustato: „1. Administracinių ginčų komisijos sprendimas išsiunčiamas vykdyti kitą dieną po priėmimo. Viešojo administravimo subjektas privalo sprendimą įvykdyti per jame nurodytą laiką, o jeigu laikas nenurodytas, - per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. 2. Skundo padavimas administraciniam teismui sustabdo administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymą. Vykdytojui turi būti pranešta apie sprendimo apskundimą“. Šiuo atveju Teisingumo ministerija VAGK sprendimą įvykdė 2012 m. rugpjūčio 21 d., t. y. nepraleidusi įstatyme nustatyto 20 dienų termino.

VAGK sprendimu, kurio įvykdymo užtikrinimo reikalauja pareiškėjas, pripažino pareiškėjui teisę į tinkamą jo skundo išnagrinėjimą, o taip pat nurodė, kad tai, ar bus ar nebus iškelta drausmės byla advokatui, pareiškėjo teisių ir pareigų neįtakoja, t. y. VAGK sprendimas reiškia, kad pareiškėjo reikalavimo teisė yra ribojama tuo, kad jo teises ir teisėtus interesus gali pažeisti tik atsakymo (informacijos) jam nepateikimas ar atsakymo pateikimas praleidus terminą. Pareiškėjas papildytame prašyme teismui dėl sprendimo įvykdymo užtikrinimo pasisakė, kad jis gina viešąjį interesą. Tačiau VAGK sprendime pasakyta, kad pareiškėjas turi teisę tik į jo skundo tinkamą nagrinėjimą tiek, kiek jo keliama problema ir reiškiamas prašymas įtakoja jo teises ir teisėtus interesus, t. y. nenustatė pareiškėjo teisės ginti viešąjį interesą ir reikalauti, kad Teisingumo ministerija patikrintų Lietuvos advokatūros veiklą ar nubaustų advokatą. Pareiškėjo reikalavimo teisę riboja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatos – kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tos pačios taisyklės galioja ir administracinių ginčų komisijoms. Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – Nuostatai) 11 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai (įskaitant ir valstybės tarnautojus), kai jie mano, kad jų teisės yra pažeistos. Dėl to, kad administraciniai teismai, o tuo pačiu ir administracinių ginčų komisijos gina tik pažeistą asmens teisę ar teisėtą interesą, ne kartą pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-357/2009, 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-84/2011, 2011 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-304/2011 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. (1.23)7R-5993 „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ pilnutinai atitinka Taisyklių 41.4 punkto reikalavimus, o tai reiškia, kad VAGK 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 3R-171(AG-153/01-2012), kurio nusprendžiamojoje dalyje pasakyta, kad Teisingumo ministerija įpareigota išnagrinėti S. Ž. 2012 m. birželio 3 d. prašymą ir pateikti atsakymą, atitinkantį Taisykles, yra įvykdytas tinkamai ir nėra pagrindo įpareigoti Teisingumo ministeriją įvykdyti VAGK sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 91 straipsniu ir 127 straipsniu, kolegija

nusprendžia:

Netenkinti pareiškėjo S. Ž. prašymo užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 3R-171(AG-153/01-2012) įvykdymą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusJūra Marija StrumskienėHalina Zaikauskaitė