Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. G. skundą dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Vilma Leskevičienė 2020 m. balandžio 9 d. patvarkymu pareiškėjo D. G. skundo netenkino. Nurodė, kad 2020 m. vasario 24 d. skolininko darbovietei (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas Patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtame patvarkyme taip pat nurodyta, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, išskaičiuoti 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Išieškotojai N. G. nurodžius, kad skolininko darbovietė išskaitė ir pervedė per mažą sumą pinigų išlaikymo įsiskolinimui dengti, buvo kreiptasi į skolininko darbovietę (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti informaciją. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 18 d. ir kovo 31 d. pateikė atsakymą į antstolės užklausimą, kuriame nurodė, kad atskaičius mokesčius skolininko A. G. darbo užmokestis vasario mėnesį sudarė 538,30 Eur. Nuo darbo užmokesčio, neviršijančio MMA, atskaičiuota 30 procentų - 106,35 Eur, nuo viršijančio MMA atskaičiuota 50 procentų - 69,31 Eur. Antstolė pažymėjo, kad jos patvarkyme nurodyti išskaitų dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje yra vykdomas 2020 m. sausio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų vykdomasis raštas Nr. 2YT-11657-984/2019 dėl išlaikymo D. G. išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos N. G. naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdymo proceso metu skolininkui per raginime numatytą terminą nesumokėjus išlaikymo įsiskolinimo, 2020 m. vasario 24 d. skolininko darbovietei (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Patvarkyme nurodyta, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, išskaičiuoti 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Skolininko darbovietė išieškotojai N. G. 2020 m. kovo 10 d. pervedė 175,66 eurų sumą.

Skundu pareiškėjas prašo padidinti vykdomų išskaitymų iš kas mėnesį gaunamo A. G. darbo užmokesčio dydį iki 30 procentų.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl dalyvaujantys byloje asmenys privalo laikytis įstatymu nustatytos proceso tvarkos ir sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vienos MMA dydį, išskaitoma 50,00 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Antstolė Vilma Leskevičienė 2020 m. vasario 24 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi remiantis CPK 736 straipsniu, antstolė pagrįstai nustatė tokį išskaitų dydį. Konstatuotina, jog antstolės 2020 m. vasario 24 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl išlaikymo išieškojimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Išieškotojo atstovei N. G. antstolė Vilma Leskevičienė 2020 m. balandžio 2 d. pateikė atsakymą į jos 2020 m. kovo 16 d. prašymą, kuriame antstolė nurodė skolininko darbovietei pavestų atlikti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžius, taip pat nurodyta skolininko darbovietės (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie skolininko darbo užmokestį bei išskaitas. Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovė N. G. skunde nepateikė duomenų ar paskaičiavimų, iš kurių būtų matyti, kad skolininko darbovietė išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio paskaičiavo neteisingai. Kaip teisingai nurodė antstolė, CPK 743 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išieškotojui kontroliuoti, ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo tenkinti nėra pagrindo, jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo D. G. skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.