Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. J. gynėjo advokato Ernesto Bušmovičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo P. J. gynėjo advokato Ernesto Bušmovičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam P. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo 5 (penkiems) mėnesiams bausmė, BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir skirta galutinė laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. J. gynėjo advokato Ernesto Bušmovičiaus skundas atmetamas.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiamos nutarties, Komisijos Nutarimo ir teismui pateiktos asmens bylos medžiagos turiniu bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis P. J. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos taikymo metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pateikė išsamius argumentus bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių atmetė nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo nutarta P. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis P. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau kaip teisingai skundžiamoje nutartyje akcentavo apylinkės teismas, visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistojo akivaizdi pažanga šią riziką mažinant.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių, nes P. J. bausmės atlikimo metu nuo 2025 m. birželio 2 d. dirba siuvykloje darbininko pareigose, išreiškia teigiamą motyvaciją darbo atžvilgiu, palaiko ryšius su artimaisiais, šiuo metu jam netrūksta socialaus laisvalaikio praleidimo būdų, jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko psichologų užsiėmimus, atsiriboja nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, įkalinimo įstaigoje nėra baustas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, lygtinio paleidimo taikymo atveju turėtų gyvenamąją vietą, kartu su skundu apylinkės teismui yra pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei MB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos dėl ketinimo įdarbinti, 2025 m. gruodžio 18 d. ir 2026 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymai antstoliui, dengiant turimus įsiskolinimus, nuo 2025 m. gruodžio 4 d. bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis.

11. Aukščiau nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje P. J. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Vis tik, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šias jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes įvertino, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu P. J. elgesys iš esmės yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų kol kas nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam. Vien tai, kad nuteistojo gynėjas skunde nurodo, jog šioms aplinkybėms turi būti suteikta išskirtinė reikšmė, savaime nesudaro pagrindo ignoruoti kitas, ne itin teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Be to, tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas, kurios teismo įsitikinimu, lėmė nuteistojo gynėjo skundo dėl Komisijos Nutarimo netenkinimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai atsižvelgta į nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis.

12. Nagrinėjamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados 7 punkto matyti, kad nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei kartu konstatuota, jog nuteistojo elgesys šiuo metu atitinka akivaizdžią pažangą nustatančius kriterijus. Nors šiuo atveju teisėjų kolegija įžvelgia formalųjį pagrindą ir materialiojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindo formavimosi pradžią, tačiau kartu pažymi ir tai, jog lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nors kaip teisingai pažymėta nuteistojo gynėjo skunde, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra progresyvios bausmės atlikimo principo dalis, tačiau tai negali būti suprantamas ir kaip besąlygiškai taikomas institutas. Kiekvienu konkrečiu atveju lygtinio paleidimo instituto taikymas turi vertinamąjį pobūdį, t. y. kiekvieno nuteistojo teisinė situacija yra analizuojama individualiai.

13. Nuteistojo gynėjas skunde itin akcentavo nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant riziką pakartotinai nusikalsti, pabrėždamas P. J. pokyčius darbinėje, finansinių įsipareigojimų vykdymo, resocializacijos srityse, tačiau visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam šiuo metu nustatyti iš viso aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių korekcija, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, yra ne tik galima, tačiau ir būtina. Nors nuteistajam ir buvo nustatyti trys apsauginiai veiksniai, susiję su socialinių ryšių palaikymu, teigiama nuostata į darbą bei palankiomis nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais, tačiau vis tik šie trys apsauginiai veiksniai negali atsverti išliekančio ženklaus skaičiaus dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nepaneigiant nuteistojo tamprių ryšių su artimaisiais, darbo vietos turėjimo, galimos gyvenamosios vietos turėjimo bei kitų nustatytų jo apsauginių veiksnių, vis tik pažymėtina, kad didžioji dauguma šių apsauginių veiksnių, tokių kaip gyvenamosios vietos, darbo vietos bei šeimos turėjimas egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog šiuo metu gali atsverti dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą ir leistų daryti išvadą, jog būdamas laisvėje P. J. jau laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Nors skundo autoriaus teigimu, skundžiamoje nutartyje nebuvo atskleisti veiksniai nulėmę apylinkės teismo sprendimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie rizikos veiksniai buvo aiškiai įvardinti. Visų pirma, apylinkės teismas akcentavo, kad nuteistasis gali lengvai pasiduoti kitų asmenų įtakai, o kartu ir pats gali būti nusikalstamų veikų iniciatorius. Tai patvirtina Socialinio tyrimo išvados 4.6. punkte pažymėtos, paties nuteistojo nurodytos aplinkybės apie tai, kad neigiama draugų įtaka buvo pagrindinis veiksnys jo nusikalstamam elgesiui, tam tikrose situacijose jis pasiduodavo kitų asmenų įtakai ir provokacijoms, o jo pasirenkami netinkami laisvalaikio praleidimo būdai sukurdavo situacijas, kurios turėjo įtakos polinkiui nusikalsti, t. y. narkotinių medžiagų vartojimas, bei bendravimas su vartojančias asmenimis. Nuteistasis nurodė ir tai, kad narkotines medžiagas jį pripratino vartoti draugai. Taigi, matyti, kad nuteistasis iš tiesų yra linkęs lengvai pasiduoti kitų asmenų įtakai, tad per ankstyvas lygtinio paleidimo taikymas šiuo atveju gali sukelti riziką nuteistajam toliau palaikyti ryšius su neigiama aplinka bei asmenimis, kas gali paskatinti jį pakartotinai nusikalsti.

15. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados 4.7. punkto matyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje piktnaudžiavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, vartojo heroiną, fentanilį, vartodavo jas tris kartus per savaitę, o kartais ir kiekvieną dieną. Atkeiptinas dėmesys, kad P. J. šią laisvės atėmimo bausmę atlieka būtent dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tiek turint tikslą jas platinti, tiek neturint tikslo jų platinti. Taigi, ši aplinkybė, kartu su neigiama kitų asmenų įtaka, neabejotinai gali tūrėti nekontroliuojamą poveikį nuteistojo elgesio modelių pasirinkimui būnant laisvėje bei nuteistajam iki galo neišsprendus turimos priklausomybės problemos, taip pat gali kelti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Juolab, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis dalyvauja metadono programoje, tad gaunama pagalba struktūruotoje aplinkoje, kuri šiuo metu turėtų padėti jam spręsti priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų problematiką.

16. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis nors ir neneigia savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau bando savo elgesį pateisinti bei minimalizuoti savo kaltę. Be to iš Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkto matyti, kad nuteistasis neanalizuoja veiksnių bei priežasčių, paskatinusių jį nusikalsti, be jo įkalinimo ir laisvėje likusių vaikų priežiūros, daugiau kitų problemų neįžvelgia, taigi problemų identifikavimo, savo veiksmų ir pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis tik į savo poreikių patenkinimą vis dar išlieka aktualūs ir lemia dinaminių kriminogeninių veiksnių egzistavimą šiose srityse. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šias sritis nuteistasis vis dar turi koreguoti būdamas struktūruotoje aplinkoje.

17. Be kita ko, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis susiduria ir su finansiniais sunkumais. Nors tiek būdamas laisvėje, tiek atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis dirba, tačiau P. J. nurodė turintis finansinių įsipareigojimų – skolų, dėl kurių vykdomas priverstinis išieškojimas. Kelios jo savanoriškai sumokėtos įmokos, vertinant tai, kad nuteistasis būdamas laisvėje buvo orientuotas ne į skolų grąžinimą, o į psichiką veikiančių medžiagų įsigijimą, kol kas negali būti laikomas svaria nuteistojo elgesio korekcija, sudarančia pagrindą spręsti, kad jo pataisa šioje srityje yra tokia ženkli, jog jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Juolab, kad nusikalstamos veikos – disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turinti tikslą jas platinti pobūdis suponuoja išvadą ir apie nuteistojo siekį vykdant šį nusikaltimą gauti finansinės naudos.

18. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – daugiau nei vieneri metai. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį P. J. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. J. gynėjo advokato Ernesto Bušmovičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.