- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- A2-1650-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00542-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- S. A., M. A.
- Suinteresuotas asmuo
- I. B.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. A. ir M. A. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir M. A. prašymą suinteresuotam asmeniui I. B. dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjai S. A. ir M. A. teismo prašė (b. l. 20-24) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-772-188/2011, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad I. B. K. rajono apylinkės teisme ieškiniu prašė pripažinti 2007 m. vasario 12 d. paskolos raštelį negaliojančiu. 2011 m. gruodžio 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės I. B. ieškinį ir 2007 m. vasario 12 d. paskolos raštelį pripažino negaliojančiu. Sprendimas buvo apskųstas. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. priėmė nutartį, kuria atmetė apeliacinį skundą. Nurodė, kad prašo atnaujinti procesą dėl paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės yra tai, jog liudytojas B. A. nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, todėl galimai galėjo duoti melagingus parodymus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad ieškovė ginčijamą raštelį surašė veikiama nepagrįsto atsakovo S. A. grasinimo, kuris buvo realus ir rimtas, kad ieškovė neturėjo pasirinkimo alternatyvos. Šią išvadą teismas padarė remdamasis tik pačios ieškovės paaiškinimais ir teisme apklausto ieškovės sūnaus B. A. parodymais, kurie yra galimai melagingi ir subjektyvūs. Nurodė, kad po to, kai atsakovas pareiškė teisme ieškinį ginčijamo raštelio pagrindu, ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą S. A. atžvilgiu dėl sukčiavimo ir klastojimo, tačiau šis tyrimas S. A. atžvilgiu buvo nutrauktas. Atsakovai prašė išreikalauti minėtą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir prijungti prie nagrinėjamos bylos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismai šios medžiagos neišreikalavo ir nagrinėjant bylą ja nesivadovavo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai išnagrinėjo bylą nevisapusiškai, neobjektyviai, neįvertinę ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuri yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama byla. Pareiškėjo manymu, buvo pažeistas rungtyniškumo principas bei procesinės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką atsakovams, nes apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir papildomai apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytoją B. A., nurodydamas, kad šie prašymai galėjo būti išspręsti pirmosios instancijos teismo. Akivaizdu, kad pareiškėjai negalėjo išreikšti tokių prašymų pirmosios instancijos teisme, nes jiems apie posėdį buvo pranešta tik formaliu viešo paskelbimo būdu, taip eliminuojant atsakovus iš proceso. Teismas pagal CPK 130 straipsnį turėjo išsiaiškinti, ar nėra galimybės paskirti kuratoriaus ir tik nustačius, kad tokios galimybės nėra, paskelbti apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu. Atsakovų teisės buvo šiurkščiai pažeistos, dėl to procesas atnaujintinas ir byla spręstina iš naujo pirmosios instancijos teisme CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 9 punktų pagrindais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. B. pateiktu atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad su prašymu atnaujinti procesą nesutinka, nes Kėdainių rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir priėmė teisingą sprendimą, tai patvirtino Panevėžio apygardos teismo nutartis. Dėl liudytojo B. A. parodymų nurodė, kad jei liudytojas ir nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės, tai nereiškia, jog jis teismui davė melagingus parodymus. Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo iš policijos nurodė, kad 2007 m., kai buvo parašytas raštelis, dar nebuvo įstatymo dėl smurto artimoje aplinkoje, policija į šeimos konfliktus įsikišdavo tik tiek, kad iškvietus atvažiuodavo nuraminti namuose siautėjantį, dažniausiai neblaivų S. A.. Jos rašyti skundai ne kartą liko nenagrinėti dėl tuo metu galiojusios policijos nuostatos nesikišti į šeimos santykius. Todėl nėra jokio skirtumo, apie kurį pareiškimą kalbama policijos teismui atsiųstoje pažymoje, tai sprendimui neturi įtakos. Taip pat nurodė, jog S. A. žinojo, kad vyksta teisminis procesas, bylą dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu išprovokavo jo paties ieškinys, kuriuo reikalavo iš jos priteisti raštelyje minimą sumą. S. A. neateidavo net į teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjamas jo pateiktas ieškinys. Nedalyvavimas posėdžiuose, šaukimų į teismą ir kitų procesinių dokumentų nepriėmimas, tai S. A. praktikuojama „taktika“ daugelyje bylų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi (b. l. 71-76) pareiškėjų prašymo netenkino, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-772-188/2011.
Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog B. A. nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka jai keliamų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad minėta aplinkybė galėtų būti vertinama kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, tačiau įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo liudytojas B. A. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas už žinomai melagingų parodymų davimą, teismui nepateiktas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad liudytojas B. A. savo parodymus davė prisiekęs teisme, pasirašęs priesaikos tekstą, todėl vien ta aplinkybė, jog liudytojas nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už šios priesaikos sulaužymą, neduoda pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų teisingumu, o juo labiau teigti, jog liudytojas davė akivaizdžiai melagingus parodymus. Tuo tarpu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju, sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, sprendimą paliekant nepakeistą. Todėl šioje byloje proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negalimas.
Šalies argumentai
Siekdamas objektyvaus prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo, teismas pagal S. A. 2013 m. gegužės 10 d. teismui pateiktą prašymą išreikalavo Kėdainių r. apylinkės prokuratūros I. B. skundo dėl Kėdainių r. PK tyrėjos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinėjimo bylą Nr. SK-21/2011 m. Susipažinus su šia byla teismas nustatė, kad šios medžiagos turėjimas nagrinėjant bylą būtų galėjęs pakeisti bylos baigtį, kadangi jokių esminę reikšmę šiai bylai turinčių duomenų joje nebuvo surinka ir užfiksuota.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pareiškėjų nurodomos aplinkybės, jog buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką, kas laikytina CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, kurie buvo bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, šalimi, negali paduoti prašymo atnaujinti procesą minėtu pagrindu, nes pirmosios instancijos priimtas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai S. A. ir M. A. (b. l. 81-85) prašo teismo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d., atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-772-188/2011 ir atnaujinus procesą bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
1. Teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo situaciją, yra šališkai nusiteikęs pareiškėjų atžvilgiu. Teisėjos L. Š. nutartys, priimtos kaip nepalankios pareiškėjams jau ne kartą buvo panaikintos aukštesnės instancijos teismo. Šios aplinkybės patvirtina teismo šališkumą pareiškėjų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakomybė už priesaikos sulaužymą pagrindiniam bylos liudytojui B. A. nebuvo išaiškinta kaip tai numatyta CPK 192 straipsnio 3 dalyje. Šis akivaizdus imperatyvios proceso normos pažeidimas pareiškėjų nuomone yra esminis faktorius, galėjęs nulemti teisėtą bei teisingą procesą byloje. Taip pat susipažinus su byla paaiškėjo naujų aplinkybių, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nieko nepasisakė ir nenusprendė dėl liudytojo B. A. galimai melagingų parodymų, todėl nebuvo išspręsti visi su byla susiję klausimai. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad teismas neturi teisės pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau pažymėtina, kad turi pareigą spręsti prašymus vienokiu ar kitokiu proceso normų reglamentuojamu būdu.
3. Spęsdamas proceso atnaujinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas išreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą ir be jokio pagrindo konstatavo, kad ši medžiaga neturės jokios įtakos teismo sprendimui, jeigu bus atnaujintas procesas. Taip pasisakydamas teismas suformulavo išankstinę poziciją įrodymų vertinime, nes net neatnaujinęs proceso ir nenagrinėjęs naujų įrodymų bylos kontekste nusprendė, kad ši ikiteisminio tyrimo medžiaga neturės įtakos tesimo sprendimui atnaujinus procesą. Tik atnaujinus procesą teismas turėtų minėtą ikiteisminio tyrimo medžiagą įvertinti visų kitų aplinkybių kontekste, nes ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas dėl tų pačių aplinkybių kaip ir civilinis procesas, nutraukimas yra svarbus įrodymas, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą.
4. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas rungtyniškumo principas, bei procesinės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų pateikimo tvarką atsakovams (CPK 130 straipsnis), kadangi bylos nagrinėjime nedalyvavo abu atsakovai. Šis pažeidimas yra akivaizdus, nes apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir apklausti papildomai apeliacinės instancijos teisme liudytoją B. A., nurodydamas, kad šie prašymai galėjo būti išspręsti pirmosios instancijos teismo. Pareiškėjai negalėjo išreikšti tokių prašymų pirmosios instancijos teisme, nes jiems apie posėdį buvo pranešta tik formaliu viešo paskelbimo būdu internetiniame puslapyje, vadovaujantis 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi, taip eliminuojant atsakovus iš proceso.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-772-188/2011, yra pagrįsta ir teisėta.
Iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto ir 9 punkto pagrindu.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato proceso atnaujinimo galimybę dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; kt.).
Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jų nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjai nurodo tai, kad liudytojas B. A. nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, dėl ko galėjo duoti melagingus parodymus, todėl šio liudytojo parodymai įvertinti netinkamai, jie negalėjo būti vertinami kaip leistina įrodinėjimo priemonė.
Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka jai keliamų reikalavimų. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pareiškėjams ši aplinkybė galėjo būti žinoma jau proceso pirmosios instancijos metu, jeigu jie būtų įgyvendinę savo procesinę teisę ir dalyvavę 2011 m. gruodžio 14 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjui S. A. dar iki apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo dienos buvo išduota 2011 m. gruodžio 14 d. vykusio teismo posėdžio protokolo kopija, ką patvirtina byloje esantis S. A. 2012 m. sausio 3 d. prašymas (civilinė byla Nr. 2-772-188/2011; b. l. 112). Darytina išvada, jog aplinkybė, kad liudytojas B. A. nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už priesaikos sulaužymą pareiškėjams turėjo būti žinoma dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl šia aplinkybe jie galėjo remtis jau apeliaciniame skunde. Be to, pažymėtina, jog iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties turinio matyti, jog esminis 2007 m. vasario 12 d. paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu pagrindas buvo tas, jog nebuvo įrodytas pinigų perdavimo I. B. faktas, kas yra esminė paskolos sutarties sąlyga. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad liudytojo B. A. parodymai neturėjo esminės reikšmės šioje byloje priimant sprendimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad B. A. parodymus davė prisiekęs teisme, pasirašęs priesaikos tekstą, todėl vadovaujantis vien ta aplinkybe, kad liudytojas nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už šios priesaikos sulaužymą, nesudaro pagrindo neginčijamai teigti, kad liudytojas davė melagingus parodymus. Byloje nesant duomenų, kad būtų įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo liudytojas B. A. būtų pripažintas kaltu ir nuteistas už žinomai melagingų parodymų davimą, spręstina, jog procesas neatnaujintinas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, tai yra tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-392/2007).
Procesinės teisės normos netinkamas taikymas, neturėjęs įtakos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumui, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003; 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006, 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2007, 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Pareiškėjai kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo grubų procesinių normų pažeidimą, kadangi liudytojui B. A. nebuvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą bei tai, kad buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei įrodymus, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui pagrįstai atmetus pareiškėjų prašymą atnaujini procesą civilinėje byloje Nr. 2-772-188/2011, atskirasis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.