Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-29 · Administracinė byla Nr. I-2173-189/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
I-2173-189/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00801-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2173-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00801-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37,2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. M. 2018 m. kovo 8 d. su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė kalėdamas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. kovo 5 d., nes buvo pažeistas teisės aktuose nustatytas reikalavimas dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto, todėl patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Be to, nebuvo užtikrintas asmens privatumas naudojantis tualetu, todėl Lukiškių TI-K pažeidė jo, kaip kalinčio asmens, teisę. Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas, kad kameros neatitinka higienos normų reikalavimų - kamerose buvo įvairių parazitų, nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, šalta ir tamsu, kameros apšvietimas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, šie pažeidimai turėjo įtakos jo sveikatai, nes nuolatos patirdavo emocinius ir psichologinius neigiamus išgyvenimus, sukrėtimus, pastoviai jautė orumo pažeminimą ir kančią (b. l. 1–6).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimo argumentais su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–20).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) III skirsnyje nustatyta tvarka.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Sanitarinis mazgas įrengtas taip, kaip nustato teisės aktai.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos Lukiškių TI-K nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą žalos dydį. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos (b. l. 10–20).

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl kalinimo sąlygų, kalint Lukiškių TI-K.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą dėl kalinimo sąlygų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. kovo 5 d.

Iš teismui atsakovės atstovo pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2014 m. kovo 5 d. (b. l. 21–23).

Motyvuojamoji dalis

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K laikotarpiu suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas skundu dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2018 m. kovo 8 d. (b. l. 1–6), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos laikant jį Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2014 m. kovo 5 d.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atnaujinti terminą.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas tokį prašymą pareiškė (b. l. 10–20). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikatos būklė galėjo sukliudyti pateikti skundo teismui laiku, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška