- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- 1-48-834/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00204-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- V. S., V. P.
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Artūras Narkevičius
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, Ričardui Kubiliui, Vaidai Matuzonienei, Indrei Petkevičiūtei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK)138 straipsnio 2 dalies 3 punktą
V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Dukelių k., Rudaminos sen., Vilniaus r., vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis AB "(duomenys neskelbtini) ", neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. ir V. P. 2014-02-08, apie 02.00 val. V. P. namuose, esančiuose Vilniaus r., Rudaminos sen., Dukelių k., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui, panaudojo fizinį smurtą prieš V. P. namuose svečiavusią I. K., tyčia sudavė I. K. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami sužalojimus mažiausiai dėl 31-o traumino poveikio, bendrais veiksmais padarydami I. K. muštinę žaizdą pakaušio kairėje pusėje, poodines kraujosruvas veide, rankose, krūtinėje, nugaroje, sėdmenyje, kairės kirkšnies srityje, kojose, odos nubrozdinimus juosmens dešinėje pusėje, kairiame kelyje, dešinės rankos nykščio delnakaulio-pirštakaulio raiščių pakenkimą, paveikus tempimo jėgai, vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės rankos nykščio raiščių pakenkimo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. V. S. ir V. P. bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją I. K..
K. V. S. padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad kai jis važiavo iš darbo, I. K. jam paskambino ir pasakė, kad paruošė pietus. Jis užėjo pas I. K., pasakė, kad važiuos pas V.ir ten pavalgys. I. pradėjo jam prieštarauti, sakė, kad jai irgi reikia važiuoti. Jis nesutiko, sakė, kad tai jų reikalas, jų darbas, dėl to jiems dviese reikia pasikalbėti. Jam išvažiavus, paskambino I. ir pasakė, kad ji stovi lauke, o jei jis jos nepaims, ją atveš sūnus, dėl to jis grįžo jos paimti. Nuvažiavus pas V. P. buvo paruoštas stalas, jie gėrė degtinę, žiūrėjo olimpiadą ir šnekėjo. I. K. gėrė brendį, kurio išgėrė beveik visą butelį, apie 400 gramų, o K. P. - vyną. Jų konfliktas prasidėjo nuo to, kad I. K. pradėjo aiškinti, jog jos sūnus labai pareigingas, geras, o jis pasakė, kad A. tik sėdi namie, niekur nedirba, kad ant svetimo kaklo sėdi. Tada I. K. prikišo jam jo netikrą sūnų, kurį šis augina nuo 2 metų. I. K. jam sudavė kaire ranka, dėl to jis norėjo išvažiuoti, bet V. P. jį sustabdė koridoriuje, atėmė raktelius nuo mašinos ir pasakė, kad šiandien jis nakvosi pas jį. Kai jis su P. grįžo į kambarį, pamatė, kaip I. K. užsimojus su neišgertu buteliu norėjo smogti K. P., bet jie spėjo pribėgti ir atimti tą butelį. Po to I. K. prasidėjo psichinis priepuolis, ji pradėjo rėkti, muštis, draskytis, o jie bandė ją nuraminti. K. K. I. pasakė, kad svečiuose taip elgtis negalima, tada ji K. puolė ir sudaužė šviestuvą. Isterijos metu, I. krisdavo ant grindų, jie bandė ją kelti, bet ji išsisukdavo. Galbūt jis, kaip vyras, per stipriai ja sugriebė ir suspaudė, nes tuo metu nelabai galėjo save kontroliuoti, dėl to atsirado mėlynės. Jis laikė suspaudęs jai abi rankas, ją apglėbęs, ji draskėsi, mušėsi, stumdė jį, suplėšė grandinėlę, buvo agresyvi. Jis neigia, kad sudavė smūgius I., mano, kad jei būtų I. smogęs, jai būtų kažkas sulaužyta. Iš kur pas I. mėlynės veide, galvoje, kirkšnyse jis nežino. Panašius I. K. priepuolius jis yra matęs ne kartą, nes kai I. kažkas nepatinka, jai prasideda tokie priepuoliai. Jis su P. ją nunešė prie durų išėjimo, jis nešė už rankų, o Pavliukovičius už kojų, pastatė ją už durų ir šias uždarė, o tada išgirdo, kaip I. su kibiru išdaužė stiklą. K. I. išnešė, ji buvo be viršutinių drabužių. Kai atvažiavo I. sūnus, V. jam pasakė, kad čia jo nuosavybė ir liepė dingti iš jo kiemo. K. I. sūnus išėjo, jie nuėjo namo, todėl nežino, kas iškvietė policiją. Tuo metu jis gyveno ir pas tėvą, ir nuomavosi butą Kojelavičiaus g. Su I. jie buvo pažįstami, nes ankščiau dirbo vienoje darbovietėje. P. I. jis užvažiuodavo pietauti 1-2 kartus per savaitę, kadangi jis gyveno vienas ir nenorėjo gamintis, už pietus I. niekaip neatsilygindavo, tik nuveždavo kur reikia. Tuo metu, kai užvažiuodavo papietauti, I.jau nebedirbo. Jis kartais, maždaug kartą per savaitę, pas I. likdavo nakvoti, tačiau nakvoti likdavo ir Skaidiškėse pas moteriškę, ir Rudaminoje. Irena žinojo, kiek jis uždirba, todėl mano, kad norėjo jo pinigų, kadangi pati niekur nedirbo, sėdėjo namie. Jis su I. K. intymių santykių neturėjo. I. jam buvo visiškai neįdomi kaip moteris, nes jis turėjo ne vieną daug gražesnę moterį. Pagyvenusią liudytoją jis yra matęs, kadangi kartą, kai buvo atvažiavęs pas I., ši paprašė ją paimti iš stoties ir parvežti namo. Jis su I. K. tik pažįstami, kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, be to turėjo kitą moterį, su kuria bendravo žymiai rimčiau ir ilgiau. I. K. paprašius jis vieną kartą nuvežė ją į kaimą, kur ji pasiėmė kažkokius likusius stiklainius. Kai I. K. namuose iškrito rozetė, jis ją sutvarkė, prisukdavo, taip pat iš ligoninės yra parvežęs jos tėvą. Nėra skaldęs malkų ir kasęs daržo. Tuo metu, kai jis bendravo su I., turėjo moterį – V. M., pas kurią dauguma jo rūbų, su jas jis veda bendrą ūkį, kurio tikrai nevedė kartu su Ir.. Bendrą ūkį jis supranta, kaip gavus algą važiuojama kartu apsipirkti, daromi remontai. V. M. jis darė remontą, pirkdavo dažus, o I. K. nėra nieko pirkęs. Su I. K. jsi jokių planų neturėjo, nėra su ja šnekėjęs apie šeimą, santuoką. Jis gal ir siųsdavo žinutes I. K., nes rašydavo daug kam. Paaiškino, kad pirmos apklausos metu (II tomas, b. l. 42) nesakė, kad I. K. jo sugyventinė, negalėjo perskaityti, ką surašė tyrėjas, nes neturėjo akinių.
K. V. P. (V. P.) padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad nemušė I. K. ir nežino, kodėl ji sako, kad mušė. Tą kartą I. jis matė ne pirmą kartą, iki įvykio su ja jo santykiai buvo darbiniai, jie dirbo vienoje įmonėje, tarp jų konfliktų nebuvo. To konflikto metu, jis sudavė I. sūnui Albertui, už tai buvo nubaustas, sumokėjo. To įvykio metu jis su V. S. bandė pakelti I., padėjo jai eiti, kadangi ji isterikavo, mušėsi į grindis, į sienas ir t. t. T. V. ir I. K. kilo konfliktas dėl sūnaus. Jis nepamena ar tarp nukentėjusiosios ir jo žmonos buvo koks nors konfliktas. Kai jis su Valentinu grįžo parūkęs, pamatė kaip vyno ar brendžio butelis skrenda į šviestuvą ir į jo žmoną. Minėtas butelis į jo žmoną nepataikė, bet pataikė į šviestuvą. Jam draudimas atlygino žalą. K. V. pradėjo raminti I., buvo paėmęs jai už rankų, laikė už riešų, jie stovėjo vienas priešais kitą. Tada suskambo durų skambutis ir jis nuėjo atidaryti, ten buvo I. sūnus, kai jie grįžo pamatė, kaip Valentinas guli ant žemės ir I. K. jį muša. I. K. bandė pataikyti į V., o jos sūnus padėdavo jai tai daryti. Kai jie I. išvedė, jo žmona pabėgo į 2 aukštą skambinti policijai. Jis su V. padėjo I. išeiti, pastatė ją prie durų ir jas uždarė bei užrakino, o kol nuėjo į 2 aukštą, I. su kibiru išdaužė langą. I. niekas nemušė, jis nežino iš kur pas ją sužalojimai. Jo žmona kvietė policiją, tačiau neprisiskambino, todėl pareigūnus iškvietė jo draugas, kuris gyvena už 10 km, jis ir palydėjo policijos pareigūnus iki jo namų. Jis nepamena, kuo tą dieną vilkėjo nukentėjusioji.
Nukentėjusioji I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su V. S. jos santykiai buvo geri, 2013 rudenį jie pradėjo kartu gyventi, kaip sugyventiniai. Vasario 8 d., kai ji buvo sužalota, jai su sūnumi važiuojant į Vilnių paskambino V. S., pasakė, kad jis su P. suplanavo, kad jiedu važiuos pas jį į svečius. Ji V. S. pasakė, kad pašnekės namie, kadangi nežinojo ar galės tėvą vieną palikti namuose. Jai grįžus namo, V. jos nepabučiavo, nors visada pabučiuodavo, buvo nervingas, įsitempęs, suirzęs, liepė jai ruoštis važiuoti į svečius pas V. P., kurį ji pažinojo, nes kartu dirbo. Jai nesutikus važiuoti, V. S. susiruošė važiuoti vienas, trenkė durimis ir išvažiavo. Ji paskambino V. P., pasakė, kad neatvažiuos. Po maždaug pusvalandžio ar valandos, kai V. S. jau turėjo būti nuvykęs pas V. P., ji išgirdo užkurtą automobilį prie namo, V. S. buvo atidaręs automobilio dureles, liepė jai greitai ruoštis, laukė jos mašinoje. Nuvykus juos pasitiko V. P. su žmona, jie nuėjo prie stalo, kur prasidėjo išgertuvės. Pradžioje ji alkoholio nevartojo, tik vėliau, kai V. P. su žmona pradėjo prašyti jos išgerti, kokius 3 kartus po truputį išgėrė viskio. Skubėdama ji namuose paliko savo telefoną, todėl paprašė V. S., kad šis leistų pasinaudoti savo ir paskambinti sūnui. Iš viso iš V. S. telefono sūnui ji skambino tris kartus. Pirmą kartą skambino po 20 valandos, kad įsitikinti, ar sūnus namie. Antrą kartą skambino valandos bėgyje, paprašė jo atvykti, kai tik galės, kadangi V. S. ir V. P. buvo agresyviai nusiteikę, nebuvo draugiškos atmosferos. Trečią kartą irgi skambino dar iki muštynių. Ji su sūnumi pas V. P. prieš įvykį yra buvę 2-3 kartus, nes reikėjo pavežėti. Viduje buvę nebuvo, sūnus tik apytiksliai buvo matęs, kur gyvena V. P.. Kai V. P. ją pakvietė išeiti į lauką parūkyti, palaikyti kompaniją, ji buvo neapsirengusi, išėjo prie laiptų į pavėsinę, kur V. P. pradėjo jai pamokslauti, kad ji negerai elgiasi su jo draugu V. S.. Ji liepė baigti V. P. pamokslauti, užrėkė ant jo, o kai nusisuko eiti į vidų V. P. jai trenkė į pakaušį su plastikiniu kastuvu, ji pargriuvo, o iš kitos pusės atbėgęs V. S., kai ji gulėjo ant žemės, pasakė, kad pats susitvarkys ir pradėjo ją mušti, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. V. S. stovėjo iš kairės, o V. P. iš dešinės pusės. Po to ji pajuto staigų smūgį į galvos priekį, nuo ko prarado sąmonę. Ji nežino, kas smogė jai į veidą. Kai prabudo, jai spengė ausyse, svaigo galva, skaudėjo, prie jos nieko nebebuvo. Kadangi ji lauke buvo be drabužių, batų, be dokumentų ir piniginės, tyliai pradarė duris ir prieškambaryje pradėjo rengtis, buvo beveik apsirengusi paltą, kai ją išgirdęs V. S. pasakė: “O tu dar, suka, gyva, varyk namo”, tada jis griebė už palto, pradėjo tampyti, įtempė į kambarį, kuriame prieš tai jei sėdėjo ir kartu su V. P. vėl pradėjo ją mušti. Ji griebė ant stalo stovėjusį butelį ir metė jį po kojomis, tikėdamasi pabėgti, tada ją už plaukų griebė V. P. žmona, kuri keikėsi necenzūriniais žodžiais. Į lempą ji nieko nemetė, bet draudimui sumokėjo, nes bijojo persekiojimo ir šantažo. Nuo V. S. smūgio, suduoto į nosį, tarp akių, ji galva trenkėsi į kaminą, po ko nieko neprisimena, nes prarado sąmonę. V. P. jai sudavė gal 5-6 smūgius, o V. S. sudavė apie 26 smūgių – tai kumščiais, tai kojomis. V. P. smūgius skalėje nuo 1 iki 10 ji vertina gana stipriai, 7-8 stiprumo balų smūgiai. Pirmas smūgis jai buvo suduotas kastuvu, o po to kumščiais. Kai pabudo, pajuto, kad yra lauke ant žemės, be palto, ranka juto, kad iš galvos smarkiai bėga kraujas. Išgirdusi riksmus ir pakėlusi galvą pamatė, kaip V. S. atsisėdo ant jos sūnaus, o V. P. trenkė sūnui per galvą. Ji šliaužė pas kaimynus paprašyti pagalbos, pradėjo belsti į langą, tada išgirdo vyrišką balsą, vyriškis padėjo jai įeiti į namus, jo veidą ji prisimena miglotai, minėtas vyras buvo tamsiaplaukis, nesenas, su striuke. Ji jam liepė bėgti, nes muša jos sūnų. Ji girdėjo ir moterišką balsą, tačiau moters neprisimena. Ji prabudo jau tik greitosios automobilyje. Su V. S., kaip šeima, ji gyveno apie 4 mėnesius. Kai jis pas ją atvažiavo, jo visi drabužiai buvo panešioti, skylėti, todėl jie važiuodavo į turgų pirkti jam rūbų. Rūbai buvo perkami bendrai, sūnus taip pat prisidėdavo, jis buvo nupirkęs V. S. megztinį Kalvarijų turguje, o Gariūnuose pirko kelnes. V. S. jai yra nupirkęs kelnes, golfą, pėdkelnes, striukę, gėlių, šliures, taip pat pataisė jos aukso dirbinius pas savo krikštasūnį, kol ji laukė lauke. V. M. ji yra mačiusi vieną kartą parduotuvėje „Maxima“, tą kartą V. M. pirštais rodė į ją, o po to V. S. šliaužė po kojomis, prisiekinėjo, kad neturi kitos moters, jam buvo priepuolis, jis verkė, sudaužė telefoną, susižalojo ranką. Jai buvo kilęs įtarimas, kad V. S. turi kitą moterį, nes jis sulaukdavo skambučių naktimis. O kartą, kai jie tvarkė medieną iš miško, jam kažkas labai ilgai skambino, o kai ji pakėlė ragelį, išgirdo moters balsą, kuri pasiteiravo: „Ar čia Valdas?“, ji pasakė: „Č. V. telefonas, kuris su manimi mano name gyvena“ ir tada ta moteris padėjo ragelį. Kai ji V. S. paklausė, kas jam skambina, jis pradėjo verkti, kad ji juo netiki, sakė, kad tik ją myli. Todėl po to jai nekilo įtarimų, kad jis turi kitą moterį, jis buvo mielas, dėmesingas, kiekvieną dieną būdavo su ja. V. S. darbo grafikas gulėjo ant spintelės pas ją namuose. Nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. vasario 8 d. nebuvo atvejų, kad V. S. negrįžtų namo, jei jam būdavo reisas, tada nenakvodavo namie, tačiau reisas nėra užtrukęs ilgiau nei dieną. Ji pareiškė civilinį ieškinį, kurį palaiko ir prašo priteisti žalos atlyginimą. Ji labai ilgai sirgo, buvo „iškritusi“ iš gyvenimo, nes dažnai lankėsi ligoninėse, atliko daug tyrimų. Praeitą vasarą jai vėl prasidėjo sutrikimas dėl galvos traumos. Ji kurį laiką negalėjo nieko laikyti rankoje, gerdavo raminamuosius vaistus, dažnai skaudėdavo galvą, todėl gerdavo vaistus nuo skausmo. Kadangi ant jos viso kūno buvo guzai, todėl dėdavo kompresus. Šiuo metu gydosi, gerdama vaistus nuo galvos skausmo, kadangi jai svaigsta galva, joje ūžia. Medikai nustatė, kad galvą jai skauda nuo traumų. Ji buvo reabilitacijoje. Po šių įvykių su kaltinamaisiais jai bendrauti neteko, jos neatsiprašė. Tą vakarą ji buvo apsirengusi palaidinę, sijoną, pėdkelnes, puspaltį, avėjo batus, buvo užsijuosusi skarelę. Puspaltis kainavo apytiksliai virš 300 litų. Skarelė kainavo virš 30 litų, kiek prisimena. Švarkelis buvo dalis nuo išeiginio kostiumo, kuris kainavo apie 300 litų. Sijonas buvo nuo kitos dalies, kainavo virš 200 litų. Palaidinė buvo kreminės spalvos, kainavo apie 70 litų. Pėdkelnės kainavo apie 30 litų, jos buvo puošnios, su prašmatniu raštu. Drabužiai buvo neseniai pirkti, nes ji labai sulieknėjo, kadangi slaugė tėvą ir daug nervinosi. Tą vakarą jai buvo nulaužtas bato kulnas, palto rankovė buvo išplėšta. Taip pat turėjo nemažai išlaidų susijusių su transportu.
S. V. Kolomiecas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-11-25 pateikta išvada yra galutinė. 2014-02-12 nebuvo duomenų iš medikų dėl rankos piršto pakenkimo ir, kad jie vertina jau pateiktus tyrimo duomenis. Sužalojimo mechanizmas galėjo būti kito asmens piršto užlaužimas, smūgio sudavimas esant atverstam nykščiui, nes tuo metu smūgis eina į piršto galą, vyksta laužimo veiksmas. Pakenkimas galėjo atsirasti vasario 8 d., nes pirminio tyrimo metu šioje srityje buvo nustatytos išorinių sužalojimų žymės – plati kraujosruva. Pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad raištis pažeistas, bet buvo daugybiniai sumušimai. Toje vietoje, kur delnakaulis, nebuvo tik tas pažeidimas konstatuotas. Sužalojimai buvo daugybiniai, galbūt ji gydėsi chirurgijos skyriuje, ten akcentuoti rimtesni pilvo, galvos sužalojimai. Galbūt pacientė neakcentavo to piršto, už tai nebuvo diagnozuota, bet išorinė kraujosruva buvo toje vietoje. Po papildomo tyrimo traumatologas nustatė tą pažeidimą, ir kad jis galimai įvyko įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Jie detalių tyrimų neatlieka, tik išoriškai apžiūri, vertina įrašus, ar asmuo prieš tai gydėsi. Nuskausminamieji vaistai sumažina skausmą ir žmogus savaitę, dvi, tris gali vaikščioti. Kraujosruva apėmė iki riešo, buvo plati, tokios atsiranda ten, kur raištis pakenkiama.
Liudytoja J. L. Miliūnienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad teikė pagalbą I. K.. Pagarsinus liudytojos J. L. M. 2014-05-14 parodymus, ji nurodė, kad su jais sutinka, kažko daugiau nepamena. Paaiškino, kad įvykis buvo sodo namelyje, kuriame jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Nurodė, kad jie alkotesterių neturi, alkoholio kvapo ji nejautė, negali pasakyti ar I. K. buvo girta ar ne, nes jos neuostė. Žmonės sakė, kad ji buvo praradusi sąmonę, nieko nekalbėjo. Kai ji bendravo su I. K., ši nebuvo visiškai be sąmonės.
Liudytojas A. K. (A. K.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 žiemą, iš sugyventinio telefono, kadangi savo buvo palikusi namie, jam paskambino mama, pasakė, kad važiuoja su sugyventiniu V. S. pas jo draugą. Vėliau mama jam paskambino dar kartą ir paprašė atvažiuoti, nes V. S. su draugu V. P. prisigėrė. Jis iš karto išvažiavo, kelią prisiminė, nes yra ten buvęs. Važiuodamas paskambino V. S., jis pakėlė tik antrą kartą, kalbėjo nerišliai, jautėsi, kad yra girtas, negalėjo jam pasakyti kokiu keliu sukti ir padėjo ragelį. Kai jis privažiavo prie V. S. draugo namų, V. P. išėjęs pasakė, kad šis pasiimtų mamą, nes ją užmuš. Kai jis paskui P. įėjo į namą, pamatė svetainėje pusnuogį sėdintį V. S., o dešinėje, prie židinio, gulinčią savo mamą, kuri buvo be sąmonės, į jo žodžius nereagavo, jos veidas buvo kruvinas, palaidinė laikėsi ant vienos sagos. Nuo mamos jis alkoholio kvapo nejuto, tačiau kambaryje sklido alkoholio tvaikas. V. P. jam sakė nešdintis su mama iš jo namų, puolė jį, prirėmė prie sienos, o kai jis bandė jį atstumti, smogė du kartus į veido sritį, į akį. Kai jam pavyko išsilaisvinti iš V. P., tada jį už sprando pačiupo V. S., pargriovė ant grindų, atsisėdo ant jo, ir prirėmęs keliais rankas, kad negalėtų priešintis, ėmė rankomis daužyti. Kai jis vėl išsilaisvino, jį už nugaros pačiupo V. P. ir išstūmė pro duris į lauką. Jis pamatė kaip abu vyrai tempia jo mamą, o tada V. P. vėl jį puolė, bet traukdamasis jis pamatė, kad jo mama lauke, ant žemės prie laiptų, o ant jos atsisėdęs V. S., pagriebęs ją už kaklo, daužo galvą į žemę. Jis pribėgęs nustūmė V. S., šis jį puolė, jie susikibo ir grumtynių metu atsidūrė ant žemės, jis prirėmė V. S. rankas, kad šis nebesmūgiuotų, o tada pajuto iš už nugaros virš 5 smūgių į galvą, atsisukęs pamatė V. P. su sniego kastuvu. Mama atgavo sąmonę lauke, jis išgirdo jos balsą, kai grūmėsi su V. S., tada išgirdo ir stiklo dužimą Jis supratęs, kad mamai vienas nepadės, pabėgo iš kiemo, paėmė iš savo automobilio telefoną, paskambino 112, tačiau negalėjo operatorei paaiškinti kur yra. Pradėjo pagalbos šauktis iš kaimynų, beldė į langą, jam atidarė moteris, kuri paaiškino operatorei kur važiuoti. Atvažiavusi greitoji suteikė pagalbą mamai, o jis pats kreipėsi į Lazdynų ligoninę. Jis, jo mama ir V. S. gyveno name, kuris priklauso mamai, esančiame A. P. g. 27, Vilniuje. V. S. pas juos atsikraustė 2013 spalio mėn., atvyko su 2-3 maišais nuo šiukšlių, atsivežė drabužius, batus, atsuktuvus. Baldų ir kompiuterio neatsivežė, nes neturėjo. V. S. jų name gyveno kasdien, 5-6 mėnesius, viename kambaryje su mama, kai nebuvo išvykęs į reisą, t. y. namie nakvojo 20 d. iš 30 d., mama gamino jam valgyti, vedė su juo bendrą ūkį tiek finansiškai, tiek buityje. Vonioje gulėjo V. S. darbo drabužiai, katilinėje buvo numesta jo striukė, darbiniai batai, kambaryje, kuriame niekas negyveno, ant kėdės buvo jo drabužiai, o spintoje prie įėjimo jam buvo skirta didelė lentyna. Iki šio įvykio V. S. agresija pasireiškė dar keturis kartus. Būdamas antrame aukšte jis girdėdavo pakeltą toną, riksmus, tačiau fizinės prievartos nebūdavo. Konfliktai kildavo dėl V. alkoholio vartojimo.
L. V. Z. (V. Z.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis paskambino ir iškvietė policiją, kadangi jam verkdama paskambino K. P., kuri pasakė, kad namie vyksta muštynės. Jis su pareigūnais susitiko Skaidiškėse, parodė jiems kelią. Atvažiavęs pamatė, kad jo pažįstami, V. ir K. P. yra sveiki. Kaltinamąjį jis yra matęs pora kartų pas V. P.. Tą dieną kaltinamasis irgi buvo name pas Vitaliką. Jis lauke matė moterį, neatsimena ar ji buvo greitosios pagalbos automobilyje ar šalia jo. Jis taip pat matė sudaužytą langą, šviestuvą. Jam sakė, kad langą, kai vyko muštynės, sudaužė nukentėjusioji.
Liudytoja K. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos ir vyro namuose svečiavosi V. ir I., jie pasėdėjo, išgėrė, kalbėjosi. Po to tarp V. ir I. įvyko konfliktas, ji matė, kaip I. sudavė Valentinui, tačiau dėl ko, nežino. Vėliau, kai ji sėdėjo už stalo, I. paėmė butelį ir bandė pataikyti į ją, tačiau pataikė į šviestuvą. I. ją vadino necenzūriniais žodžiais, jai tas nepatiko. Ji būdama antrame aukšte, užsidariusi rūbinėje, kur prabuvo maždaug valandą, iš kurios nieko nematė ir negirdėjo, paskambino policijai, o po to ir vyro draugui. Teismo posėdžio metu pagarsinus K. P. parodymus duotus 2014-02-08 ir 2014-04-15, ji patvirtino, kad palaiko parodymus duotus 2014-04-15, kadangi pirmųjų parodymų davimo metu jai buvo šokas, ją galėjo ne taip suprasti. Nurodė, kad nematė, kaip V. sudavė I., nematė, kad įvykio metu būtų buvę kraujo.
L. M. Ba. (M. B.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. yra jo dėdė, krikšto tėvas, kurį laiką jie gyveno kaimynystėje. Jis nežino ar 2014 m. V. S. turėjo sugyventinę, neatsimena, kad jis būtų minėjęs, kad su kažkuo gyveno, bet V. S. tikrai turėjo draugių, jis yra matęs, kai jo dėdė grįždavo su skirtingomis moterimis. Jis matydavo, kad kartais V. S. mašinos nebūdavo namuose, galvojo, kad jis pas drauges. Jis yra matęs, kaip I. K. kartu su V. S. apsipirkinėjo parduotuvėje „Maxima“. Jis žinojo, kad A. S. 17 metų gyveno (duomenys neskelbtini) su I. Z., iškart po to, kai su ja išsiskyrė, jis atsikraustė gyventi į A. K. g. Jam yra tekę kelis kartus būti V. S. nuomuojamame bute, esančiame A. K. g., ten jis matė jo asmeninius daiktus – televizorių, skutimosi reikmenis, rūbus, batus. Jis yra dirbęs juvelyru, tačiau nukentėjusiosios aukso nėra perdirbinėjęs. V. S. auksą jis perdirbinėjo, tačiau 2013 m., 2014 m. V. S. nebuvo atvežęs jam jokių dirbinių.
L. V. B. (V. B.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nežinojo, jog V. S. turi kitą šeimą, sugyventinę. Jie bendravo labai retai, S. kartais atvažiuodavo pas jį į pirtį, taip pat vienas buvo jo žmonos laidotuvėse ir metinėse. Jis yra davęs V. S. pasaugoti savo daiktus, kurių jam paprašius, šis negalėjo atiduoti, minėjo, kad jie pas kažkokią moterį, tačiau daiktus vėliau grąžino. Jis nepamena, ar 2013 m. gruodžio mėn. pradžioje vakare buvo pas nukentėjusiąją, neatsimena ar įstatinėjo pas ją kriauklę.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja J. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepamena, ar 2014 m. vasario 8 d. buvo išvykusi į įvykio vietą dėl K. P. iškvietimo. Paaiškino, kad jei liudytojas nemoka valstybinės kalbos, jam iškart suteikiamas vertėjas. Jei nedalyvavo vertėjas, asmuo turėjo pasakyti, kad moka, supranta lietuvių kalbą, geba duoti parodymus valstybine kalba.
Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. S. atvažiuodavo su I., užeidavo pas ją kavos, paimdavo ją iš kirpyklos, yra kasę bulves. I. jai pasakodavo, kad V. geras žmogus, siūlė jai tekėti. Ji žiemą svečiavosi pas I. ir V. namuose, tą kartą V. ją pasiėmė iš stoties. I. ir V. buvo daugiau nei draugai, jie buvo sugyventiniai, V. jautėsi šeimininku pas I. namie. Kai ji buvo pas juos svečiuose V. įėjęs į namus davė jai šlepetes, pasodino, kartu valgė, padėjo I. visur, nuvažiuodavo į parduotuvę. Tą kartą ji liko nakvoti I. namuose, kartu liko ir V., kuris ryte nuvežė ją į autobusų stotį. Kai jai skambindavo I., tai sakydavo: „darau pietus mylimajam“, pasakodavo, kad jie parai kažkur važiuoja. I. su Valentinu kartu gyveno daugiau nei pusę metų. I. K. jai nepasakojo, kad buvo ligoninėje, tik vėliau, jai paskambinus ir paklausus, kur ši buvo prapuolusi, ji pasakė, kad V. ją nuskriaudė.
L. N. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. K. jos kaimynė, o V. S. jai matytas, ji padarė išvadą, kad V. S. gyveno su jos kaimyne laikotarpiu 2013 m. ruduo – 2014 m. ankstyvas pavasaris. Paaiškino, kad augindama dukrą ir dirbdama namie, matydavo V. S. užeinant, išeinant iš namų, taip pat matė jį dirbant katilinėje su malkomis, prie mašinos. P. N. metus I. kartu su Valentinu jų šeimai atnešė dovanėlę ant kurios buvo parašyta: „I., A. ir V.“. Ji mano, kad Irena su V. gyveno kaip pora. V. tuose namuose jausdavosi kaip šeimininkas, dirbo kieme, vaikščiodavo apsirengęs „naminiais“ drabužiais, neatrodydavo, kad atvažiuoja tik į svečius pas moterį.
Liudytoja I. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. K. yra jos vaikystės draugė, V. S. ji yra mačiusi I. namuose, pažįsta jį. Kai ji buvo pas I. svečiuose, V. anksčiau grįžo iš darbo ir jie susipažino, vėliau jis palydėjo ją iki stotelės, kadangi buvo gruodžio mėnesis, tamsu, o reikėjo paeiti apie 1 km. Ji žinojo, kad nuo rudens V. jau keletą mėnesių gyvena pas I.. I. namuose buvo daug V. daiktų, jo rūbai džiūvo džiovyklėje. I. jai dažnai paskambindavo, V. ji pristatydavo, kaip savo mylimąjį, pasakodavo apie jų laiką praleistą kartu. I. K. dirba, augina daržoves, yra taupi, darbšti. V. S. ir I. santykiai buvo, kaip artimų žmonių, kaip šeimos narių.
L. V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra V. S. sugyventinė, pažįsta jį virš 20 metų, kadangi jis buvo šeimos draugas, o praėjus porai metų po jos vyro mirties, jie pradėjo draugauti. Jie gyvena atskirai, V. S. nuomuojasi butą, o ji gyvena su 17 m. dukra, planavo dukrai sulaukus pilnametystės apsigyventi kartu su V. S.. V. S. pas ją būdavo ir nakvodavo, padėdavo jai materialiai ir morališkai. Taip jie gyvena apie 7 metus, ji mano, kad jie yra sugyventiniai, tik gyvena atskirai. Jų bendras ūkis pasireiškė tuo, kad jie kartu eidavo į parduotuvę apsipirkti – jis mokėdavo, darydavo remontą, jai padėjo ir pinigais, ir rankomis, jų santykiai buvo šeimyniniai, pas ja namuose yra jo asmeniniai daiktai, drabužiai. Jai nebuvo žinoma, kad V. S. gyveno su kita moterimi, tai sužinojo neseniai. V. S. dirbo su sunkvežimiu, kaip vairuotojas Rudaminoje, paukštyne. Jis jai sakydavo, kad dirba paromis, išvažiuodavo su sunkvežimiu, dirbdavo ir savaitėmis, tai jai atrodė normalu. Ji svečiuodavosi jo nuomojamame bute, bet dažniau būdavo jos namuose. Ji buvo įsitikinusi, kad jis neturi kitų moterų, o kai sužinojo apie I. K., ji su V. S. konfliktavo.
L. V. A. (V. A.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. S. nepažįsta. Pas jį vakare atėjo moteriškė, kuri prašė paskambinti policijai ir greitajai. Jis paskambino į policiją, o paskui davė telefoną minėtai moteriai, ji ir šnekėjo. Moteris jam nesakė, kas nutiko, ji stipriai susinervinusi. Kai atvyko policija ir greitoji, jis nuvedė moterį iki jų. Jis matė ant moters sužalojimus, jos veidas buvo sumuštas. Jam moteris pasirodė išgėrusi. Lauke minėta moteris rėkė ant jauno, aukšto, normalaus sudėjimo vaikino.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. S. (M. S.) parodė, kad 2014-02-08 patruliuojant tarnybiniu automobiliu Vilniaus rajono apylinkėse, iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Dukelių k., Eglės 1-ojoje. g. 9, vyksta muštynės. Gavęs tokį pranešimą, jis nuvyko nurodytu adresu. Buvo apie 02.30/03.00 val., oro sąlygos buvo labai prastos, lijo, buvo slidu. Prie namo Nr. 9 jį pasitiko moteris I. K., kuri dejuodama paaiškino, kad ją sumušė name Nr. 9. Moters veidas buvo patinęs, drabužiai purvini, kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo aišku, kad ji neblaivi. Moterį užliejo emocijos, iš susijaudinimo ji emocingai pradėjo skųstis savo sveikatos būkle. Ji sakė, kad skauda visą kūną, kad spaudžia širdį. Tuo momentu priėjo kita moteris ir paaiškino, kad ji skambino ir iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjusioji kelis kartus imitavo alpimą, tačiau tikrai nebuvo apalpusi ar praradusi sąmonę. Jis matė kaip minėta moteris kelis kartus klupo, griuvo ir vėl kėlėsi. Pamačiusi atvažiavusį greitosios pagalbos automobilį, moteris parklupusi nugriuvo ant šono. Medikai suteikė jai pagalbą, pakėlė ir nuvedė į medikų automobilį. Lauke pasirodė vaikinas A. K., kurio veidas buvo labiau kraujuotas negu jo mamos. Įvykio vietoje, prie terasos, ties įėjimu į namą, ant sniego jis pastebėjo dėmę, kuri buvo panaši į kraują. Šalia įėjimo durų buvo matomas išdaužtas lango stiklo paketas. A. K. neneigė, kad išdaužė stiklą, išgirdęs šauksmus namo viduje. (t. 2, b. l. 22-23).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. P. (K. P.) parodė, kad I. K. 2014-02-08 buvo pristatyta į RVUL, į skubios pagalbos skyrių. Tą dieną jis budėjo, nes yra gydytojas-ortopedas-traumatologas. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape jis, apžiūrėjęs I. K. ir iš jos žodžių, konstatavo ir užrašė tokius nusiskundimus: pakaušio žaizda, dešinės plaštakos ir dubens skausmas. I. K. buvo nurodžiusi, kad ją sumušė sugyventinis. Po apžiūros jai buvo atliktas pirminis chirurginis galvos žaizdos sutvarkymas, dešinės plaštakos ir dubens rentgenogramos. Įvertinus jas, jis apžiūros lape konstatavo, kad kaulinės patologijos nėra, lūžių nepastebėta. I. K. buvo paguldyta į RVUL 1-ąjį chirurgijos skyrių. Iš medicininių dokumentų jis gali nurodyti, kad ji buvo išleista su rekomendacija kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją. 2014-02-11 epikrizėje nurodoma, kad esant skausmui rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Esant dešinės plaštakos skausmui, asmuo gali valdyti ranką skausmo ribose, dešinės plaštakos skausmas gali apimti ir dešinės rankos nykščio sritį. Esant dešinės plaštakos skausmui, šis skausmas gali pereiti į dešinės rankos nykščio pakenkimą, nes nykštys priklauso plaštakos sričiai. Kiek asmuo galėtų kentėti plaštakos ar nykščio skausmą, priklauso nuo pačio paciento jaučiamo diskomforto ir sužeistos vietos funkcijos sutrikimo laipsnio. Nustatytą I. K. dešinės plaštakos sužalojimą jai galėjo sukelti tiek smūgis, tiek spyris į skaudamą vietą, tiek ir pačios nukritimas ant dešinės plaštakos. Pagal nustatytą gydymo algoritmą, pacientui nenustačius lūžių, rekomenduojama dėl nepraeinančio skausmo po 7-10 dienų kreiptis pas savo šeimos gydytoją. (t. 2, b. l. 30-31).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2014-02-08 apžiūrėta įvykio vieta - namas Vilniaus r., Rudaminos sen., Dukelių k., Eglių 1-oji g. 9. Prie lauko durų yra trys laipteliai. Apie 1,5 m nuo laiptelių, ant sniego yra raudonos spalvos dėmė panaši į kraujo dėmę. Iš dešinės pusės lauko durų matomas išdaužtas lango stiklo paketas. Stiklo šukės guli kieme ant žemės ir ant palangės. Namo viduje, koridoriuje, ant grindų, mėtosi sudaužyto lango šukės. Namo svetainėje, virš stalelio, kabo sietynas, kurio 3 lemputės nedegė. Sietyne trūksta stiklinių pakabukų. Ant staliuko ir grindų mėtosi sudaužyti sietyno pakabukai. Tarp staliuko ir didelio stalo, ant grindų, matomos dvi raudonos spalvos dėmės panašios į kraujo dėmes. (t. 1, b. l. 40-47)
Iš byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1207 matyti, kad 2014-02-08 naktį Dukelių k., Rudaminos sen., oro temperatūra 01.00 val. buvo 1, 4 ?C, 02.00 val. - 1,4 ?C, 03.00 val. - 1,6 ?C, 04.00 val. - 1, 6 C. L. prasidėjo vasario 7 d. 23.43 val. ir tęsėsi iki vasario 8 d. 01.26 val. Dulksna užfiksuota nuo 1.26 val. iki 2.01 val. ir nuo 3.06 val. iki 3.59 val. Lijo nuo 3.58 val. iki 6.33 val. (t. 1, b. l. 58).
Iš byloje esančio bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2014-04-11 rašto Nr. 41D(V)-386 matyti, kad 2014-02-08 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti aštuoni skambučiai dėl įvykio Vilniaus r., Rudaminos sen., Dukelių k., Eglių 1-ojoje g. 9. (t. 1, b. l. 61-78).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 543/14 (01) matyti, kad I. K. padaryta: muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos veide, rankose, krūtinėje, nugaroje, sėdmenyse, kairės kirkšnies srityje, kojose, odos nubrozdinimai juosmens dešinėje pusėje, kairiame kelyje galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-02-08), paveikus kietais bukais daiktais. Daugumai kraujosruvų rankose, sėdmenyse, šlaunyse, pasmakrio kairėje pusėje būdingi suspaudimai pirštais, kraujosruvos veide bei krūtinės kairėje pusėje galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimų, muštinė žaizda pakaušyje galėjo atsirasti tiek nuo smūgio sudavimo, tiek nuo griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dėl 31 trauminio poveikio. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 109-110).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto pakartotinės išvados Nr. G 4044/14 (01) matyti, kad I. K. padaryta: muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos veide, rankose, krūtinėje, nugaroje, sėdmenyse, kairės kirkšnies srityje, kojose, odos nubrozdinimai juosmens dešinėje pusėje, kairiame kelyje, paveikus kietais bukais daiktais, dešinės rankos nykščio delnakaulio-pirštakaulio raiščių pakenkimas, paveikus tempimo jėgai, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-02-08). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės rankos nykščio raiščių pakenkimo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Anksčiau atlikta specialisto išvada Nr. 543/14 (01) laikytina nepilna, nes tuo metu nebuvo duomenų apie vėliau nustatytą papildomą sužalojimą (piršto raiščių pakenkimą). Sužalojimai padaryti mažiausiai dėl 31-o trauminio poveikio. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Nėra duomenų, kad tarp nustatytų kūno sužalojimų ir žymiai vėliau nustatytos regėjimo patologijos būtų priežastinis ryšys (t.1, b. l. 130-131).
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo Nr. 0209 matyti, kad 2014-02-08, 06.52 val. V. S. organizme buvo 1,66‰ alkoholio. (t. 2, b. l. 33).
Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad 2014-12-02 akistatos tarp I. K. ir V. S. metu nepavyko pašalinti prieštaravimų, kiekvienas liko prie savo parodymų. (t. 2, b. l. 71-88).
Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad 2014-10-29 akistatos tarp A. K. ir V. P. metu nepavyko pašalinti prieštaravimų, kiekvienas liko prie savo parodymų. (t. 2, b. l. 1-12).
Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, kad V. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., pagal kurį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. V. S. bei jo atstovė adv. V. G. nesutiko su veikos kvalifikavimu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., neigė tą faktą, kad V. S. ir I. K. buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kuris numato, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pažymėtina, kad šeimos sampratos išaiškinimą K. T. pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (2013 m. liepos 2 d. redakcija). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais. Teismas pažymi, kad pirmos apklausos metu (II tomas, b. l. 42) V. S. nurodė, jog gyvena kartu su sugyventine I. K. ir jos sūnumi, I. namuose, tačiau teisme tokius savo parodymus neigė, nurodė, kad su I. jie buvo tik pažįstami, nes ankščiau dirbo vienoje darbovietėje, pas ją jis užvažiuodavo pietauti 1-2 kartus per savaitę, taip pat, maždaug kartą per savaitę, likdavo nakvoti. Teigė, kad su I. K. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, be to turėjo kitą moterį, su kuria bendravo žymiai rimčiau ir ilgiau. Su I. K. jis jokių planų neturėjo, nėra su ja šnekėjęs apie šeimą, santuoką. Tokią V. S. versiją teismas vertina kritiškai, kadangi šią jo versiją paneigia nustatytos aplinkybės. Nukentėjusioji I. K. teigė, kad su V. S., kaip šeima, ji gyveno apie 4 mėnesius. Nurodė, kad ji su sūnumi pirko jam rūbus, gamino valgyti, važiuodavo kartu aplankyti draugų ir giminių. Paaiškino, kad V. S. jai yra nupirkęs kelnes, golfą, pėdkelnes, striukę, gėlių, „šliures“. Nors liudytoja V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors su Valentinu gyvena atskirai, tačiau teigė, jog jie yra sugyventiniai, kadangi V. S. pas ją būdavo ir nakvodavo, padėdavo jai materialiai ir morališkai, jie kartu eidavo į parduotuvę apsipirkti, jis darydavo remontą jos namuose, tačiau tokią V. M. versiją teismas vertina kritiškai, kadangi jos parodymus paneigia liudytojų A. K., J. B., N. K. ir I. F. parodymai. I. K. sūnus A. K. teismo posėdžio metu, apie jo motinos ir V. S. santykius davė iš esmės analogiškus parodymus, teigė, kad jis, jo mama ir V. S. gyveno name, kuris priklauso mamai, esančiame A. P. g. 27, Vilniuje. V. S. pas juos atsikraustė 2013 spalio mėn., atsivežė drabužius, batus, atsuktuvus. Nurodė, kad V. S. jų name gyveno kasdien, 5-6 mėnesius, viename kambaryje su mama, kai nebuvo išvykęs į reisą, t. y. namie nakvojo 20 d. iš 30 d. Pažymėjo, kad mama gamino jam valgyti, vedė su juo bendrą ūkį tiek finansiškai, tiek buityje. Vonioje gulėjo V. S. darbo drabužiai, katilinėje buvo numesta jo striukė, darbiniai batai, kambaryje, kuriame niekas negyveno, ant kėdės taip pat buvo jo drabužiai, o spintoje prie įėjimo jam buvo skirta didelė lentyna. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. ir I. buvo sugyventiniai, kurie kartu gyveno daugiau nei pusę metų. Paaiškino, kad V. S. kartu su I. atvažiuodavo pas ją į svečius, O I. namuose V. jautėsi, kaip šeimininkas, nakvodavo ten. Nurodė, jog I. jai pasakojo, kad V. siūlė jai už jo tekėti, taip pat pasakodavo apie jų laisvalaikį. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja I. F., kuri taip pat teigė, kad V. pas I. gyveno jau keletą mėnesių, jų santykiai buvo artimi, kaip šeimos narių. Nurodė, jog matė, kad Irenos namuose buvo daug V. daiktų, jo rūbai džiūvo džiovyklėje. Pažymėjo, kad Irena jai dažnai paskambindavo, Valentiną ji pristatydavo, kaip savo mylimąjį, pasakodavo apie jų laiką praleistą kartu. L. N. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad padarė išvadą, jog V. S. gyveno kaip pora su jos kaimyne I. K., kadangi nuolat matydavo V. S. užeinant ir išeinant iš namų, jai neatrodė, kad jis atvažiuodavo tik į svečius, taip pat ji matė V. dirbant kieme, su malkomis ir prie mašinos. Pažymėjo, kad per Naujuosius metus I. kartu su V. jų šeimai atnešė dovanėlę ant kurios buvo parašyta: „I., A. ir V.“. Tai, kad nukentėjusiąją ir kaltinamąjį siejo artimi santykiai patvirtina ir jo rašytos žinutės nukentėjusiajai
( tomas 3, b.l. 135-137). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis V. S. ir nukentėjusioji I. K. bendrai gyveno neįregistravę santuokos, vedė bendrą ūkį, jų santykiai buvo pagrįsti emociniu prieraišumu, tarpusavio atsakomybe, supratingumu, t y. tapatūs šeimos santykiams, todėl V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p, pagal kurį atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Išklausius teisme kaltinamųjų V. S., V. P. paaiškinimus, nukentėjusiosios I. K. parodymus, specialisto V. K. paaiškinimus, liudytojų J. L. M., A. K., K. P., V. Z., M. B., V. B., J. I., J. B., N. K., I. F., V. M., V. A. parodymus, įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog V. S. ir P. P. įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek V. S., tiek V. P. savo kaltės dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino. K. V. S. teigė, kad jo ir I. konfliktas prasidėjo nuo ginčo dėl I. K. sūnaus, po ko I. sudavė jam kaire ranka, o dar vėliau jai prasidėjo psichinis priepuolis, dėl ko ji pradėjo rėkti, muštis, stumdytis ir draskytis, o taip pat suplėšė jo grandinėlę. Teigė, kad kai jis su V. P. bandė I. pakelti, kai ši krisdavo ant grindų. Paaiškino, kad jis, kaip vyras, galėjo per stipriai nukentėjusiąją sugriebti ir suspausti, nes tuo metu nelabai galėjo save kontroliuoti, galvoja, kad dėl to galėjo atsirasti mėlynės, tačiau neigia, kad sudavė smūgius I. K.. Nurodė, kad jis su V. P. nunešė nukentėjusiąją prie išėjimo durų, jis nešė už rankų, o V. P. už kojų, pastatė ją už durų ir šias uždarė, o tada išgirdo, kaip I. K. su kibiru išdaužė stiklą. Anologiškas aplinkybes nurodė ir V. P., kuris teigė, kad nemušė I. K., tik su V. S. bandė pakelti ją, padėjo jai eiti, kadangi ji isterikavo, mušėsi į grindis ir į sienas. Nors abu kaltinamieji nurodo, kad nemušė I. K., teigia, kad isterijos metu ji pati stengėsi save sužaloti t. y. mušėsi, stumdėsi, draskėsi, tačiau tokius jų parodymus paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto pakartotinė išvada Nr. G 4044/14 (01), kurioje konstatuota, jog I. K. padaryti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Pati nukentėjusioji I. K. paaiškino, kad V. P. ją pakvietė išeiti į lauką parūkyti, palaikyti kompaniją, o išėjus jis pradėjo jai pamokslauti, kad ji negerai elgiasi su jo draugu V. S.. Ji liepė baigti V. P. pamokslauti, užrėkė ant jo, o kai nusisuko eiti į vidų V. P. jai trenkė į pakaušį su plastikiniu kastuvu, ji pargriuvo, o iš kitos pusės atbėgęs V. S., kai ji gulėjo ant žemės, pasakė, kad pats susitvarkys ir pradėjo ją mušti, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Po to ji pajuto staigų smūgį į galvos priekį, nuo ko prarado sąmonę. Kai prabudo, jai spengė ausyse, svaigo galva, skaudėjo, prie jos nieko nebebuvo. Kadangi ji lauke buvo be drabužių, batų, be dokumentų ir piniginės, tyliai pradarė duris ir prieškambaryje pradėjo rengtis, kai ją išgirdęs V. S. įtempė į kambarį ir vėl pradėjo ją mušti. Paaiškino, kad nuo V. S. smūgio, suduoto į nosį, tarp akių, ji galva trenkėsi į kaminą, po ko nieko neprisimena, nes prarado sąmonę. V. P. jai sudavė gal 5-6 smūgius, o V. S. sudavė apie 26 smūgių – tai kumščiais, tai kojomis. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi ji esmines įvykio aplinkybes įvardijo nuosekliai, neprieštaraudama kitai byloje surinktai medžiagai. Teismas nenustatė aplinkybių, kad nukentėjusioji I. K. turėtų pagrindą kaltinamuosius V. S. ir V. P. apkalbėti ar būtų suinteresuota nepagrįstai juos apkaltinti nebūto nusikaltimo padarymu, taip pat tokių aplinkybių nenurodė ir patys kaltinamieji. Be to liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad paskui V. P. įėjęs į namą, pamatė svetainėje pusnuogį sėdintį V. S., o dešinėje, prie židinio, gulinčią savo mamą, kuri buvo be sąmonės, į jo žodžius nereagavo, jos veidas buvo kruvinas, palaidinė laikėsi ant vienos sagos. Teigė, kad matė kaip abu vyrai tempia jo mamą, o kai V. P. vėl jį puolė, matė, kad ant jo mamos atsisėdęs V. S., pagriebęs ją už kaklo, daužo jos galvą į žemę. Pažymėtina, kad liudytojas yra įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Teismo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjai išreiškė abejonę dėl ekspertizių, pagal kurių vieną nustatyta, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o pagal kitą - nesunkus. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. K. paaiškino, kad būtent 2014-11-25 pateikta išvada Nr. G 4044/14 (01) yra galutinė. Specialistas paaiškino, kad anksčiau atlikta specialisto išvada Nr. 543/14 (01) laikytina nepilna, nes tuo metu nebuvo duomenų apie vėliau nustatytą papildomą sužalojimą - dešinės rankos nykščio delnakaulio-pirštakaulio raiščių pakenkimą, paveikus tempimo jėgai. Paaiškino, kad šis dešinės rankos nykščio delnakaulio-pirštakaulio raiščių pakenkimas galėjo atsirasti 2014-02-08, nes pirminio tyrimo metu šioje srityje buvo nustatytos išorinių sužalojimų žymės – plati kraujosruva ir nors pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad piršto raištis pažeistas, bet buvo daugybiniai sumušimai. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. S. ir V. P. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. S. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 2 d. 3 p. priskiriama apysunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 4 d.). V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, taip pat jo atsakomybę sunkina, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 str. 1 d. 1 p, 9 p.). V. S. neteistas (4 t., b. l. 17), administracine tvarka baustas (4 t., b. l. 22), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas ( 2 t., b. l. 100-103). Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam V. S. už įvykdytą nusikaltimą sankcijoje numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę. Tačiau įvertinus tai, jog šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, bausmės trukmė nustatytina ženkliai mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam V. S. inkriminuojama nusikalstama veika buvo padaryta 2014 metais, nuo jos padarymo praėjo daugiau kaip trys metai, kaltinamasis ankščiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismo įvertinimu, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai V. S. gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 str. numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Remiantis LR BK 65 - 66 str., (duomenys neskelbtini) str., į V. S. paskirtą įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 8 d. iki 2014 m. vasario 9 d.
Kaltinamojo V. P. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d. priskiriama nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.). V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, taip pat jo atsakomybę sunkina, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 str. 1 d. 1 p, 9 p.). V. P. neteistas (4 t., b. l. 9), administracine tvarka nebaustas (4 t., b. l. 10), dirbantis AB "Vilniaus paukštynas" (4 t., b. l. 11), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas ( 4 t., b. l. 12-14). Asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ( LR BK 55 str.). Todėl teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam V. P. už įvykdytą nusikaltimą sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam V. P. inkriminuojama nusikalstama veika buvo padaryta 2014 metais, nuo jos padarymo praėjo daugiau kaip trys metai, kaltinamasis ankščiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, bausmės trukmė nustatytina mažesnė, nei numatytas bausmės vidurkis.
V. S. ir V. P. šioje baudžiamojoje byloje paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktini iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį šioje byloje, prašė solidariai iš kaltinamųjų V. S. ir V. P. priteisti 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 345 eurų turtinės žalos atlyginimo bei atlyginti 1200 eurų bylinėjimosi išlaidų (4 t., b. l. 84-88). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 307,18 Eur žalą.
Dėl turtinės žalos. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Taigi nukentėjusioji prašo priteisti 345 eurų dydžio žalą, kurią sudaro sugadinti rūbai verti 245 eurų (puspaltis - 90 eurų, skarelė – 9 eurai, švarkelis – 35 eurai, sijonas – 30 eurų, palaidinė – 25 eurai, pėdkelnės – 6 eurai, batai – 50 eurų) bei išlaidos susijusios su gydymu, transportu – 100 eurų. Nors nukentėjusioji nepateikė sugadintų (suplėšytų) drabužių, batų, jų įsigijimo kvitų, tačiau nuosekliai aiškino, kad įvykio dieną, kai ją sumušė V. S. ir V. P. buvo sugadinti jos puspaltis, skarelė, švarkelis, sijonas, palaidinė, pėdkelnės bei nulaužtas bato kulnas, nurodė, kaip šie daiktai buvo sugadinti ir šių daiktų vertę, kuri yra reali ir protinga. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir sužalojimų pobūdį, neabejotina, kad įvykio metu nukentėjusiosios rūbai buvo sugadinti. Nukentėjusioji teismui taip pat nepateikė duomenų apie tai, kiek kartų važiavo pas gydytojus, kiek kainavo kelionė, tačiau teismas laiko, jog nukentėjusiosios nurodytos kelionės ir vaistų išlaidos yra protingos, nes nukentėjusioji skausmus bei gydymąsi patyrė ilgą laiką po sužalojimų, todėl patyrė išlaidų vaistų įsigijimui, ir akivaizdu, kad ji turėjo vykti pas gydytojus. Šios aptartos nukentėjusiosios patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, todėl pagrįsta ir protinga yra civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš kaltinamųjų solidariai 345 eurų turtinės žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini) str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).
Dėl neturtinės žalos. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta nesunkiai sutrikdant jos sveikatą. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų, ji patyrė didelį fizinį skausmą, jai buvo padarytos muštinės žaizdos, kraujosruvos, nubrozdinimai bei dešinės rankos nykščio delnakaulio – pirštikaulio raiščių pakenkimas. Nurodė, kad po patirtų smūgių jos galva buvo patinusi, įvairiose kūno vietose matėsi kraujosruvos. Dėl patinimų bei sumušimų ji negalėjo tinkamai judėti, kas sukėlė diskomfortą, turėjo gultis į ligoninę, o iš jos grįžus toliau turėjo gulėti lovoje ir vartoti vaistus. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad patyrė itin dideles dvasines kančias, išgyveno savigraužą, kad nesugebėjo apsaugoti ir apginti savo sūnaus, kas vėliau sąlygojo pasitikėjimo savimi sumažėjimą. Teigė, kad iš karto po įvykio jai teko susidurti su piktais aplinkinių žvilgsniais ir replikomis, sutriko įprastas jos gyvenimo ritmas. Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos A. T. 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji jautė stiprius skausmus, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, dėl netinkamos išvaizdos jautėsi nepatogiai bendraudama su kitais žmonėmis, kas akivaizdžiai pablogino nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, tačiau jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamieji V. S. ir V. P. sužalojo nuketėjusiąją tyčiniais veiksmais, be jokios priežasties. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų asmenybes, turtinę padėtį V. P. šiuo metu dirba, o V. S., nors šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, sveikas, atsižvelgiant į tai, abu kaltinamieji turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajai patirtą žalą. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog I. K. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, dvasinius išgyvenimus, vertintini 2000 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamųjų solidariai. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 307,18 Eur žalą už I. K. ir A. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ( 1 t., b. l. 85-88). Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 88-90). Teismas pažymi, kad šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta tik I. K.. Iš Vilniaus teritorinė ligonių kasos pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad už I. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas PSDF biudžetui padaryta 201,30 Eur žala. Kaip nustatyta dėl nuteistųjų V. S. ir V. P. veiksmų nukentėjusioji I. K. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas dalyje dėl I. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, priteisiant šią sumą solidariai iš nuteistųjų V. S. ir V. P.. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).
Daiktiniai įrodymai: kompaktinis diskas, kuriame garso įrašai, gauti iš BPC (2 t. bylos viršelis) paliktini saugoti prie bylos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. K. patyrė 1200 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti (tomas 3, b. l. 122-124). (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios turėtos 1200 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamųjų solidariai.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. LR (duomenys neskelbtini) str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, V. P. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, kadangi vieną iš kaltinamųjų V. S. gynė advokatė V. G., atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeista kaltinamojo V. P. teisė į gynybą, jam LR BPK 51 str. 2 d. pagrindu buvo skirtas gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendė:
V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti laisvės atėmimu -
1 ( vieneriems) metams.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 5, 8, 10 punktus, ir V. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 9 d., BK 66 str. 1 ir 2 d., V. S. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-02-08 iki 2014-02-09.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti panaikinti.
V. P. (V. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu -
9 ( devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir 6 dalies 3 punktu V. P. paskirti įpareigojimą- per bausmės atlikimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti, neįsigyti, nelaikyti alkoholinių gėrimų.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, kuriame yra garso įrašai, gauti iš BPC, palikti saugoti prie bylos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti dalyje dėl I. K. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir priteisti solidariai iš V. S. ir V. P. 201 EUR (du šimtus vieną eurą) ir 30 eurocentų Valstybinei ligonių kasai Ž. L. g. 6, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).
Nukentėjusiosios I. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų V. S. ir V. P. solidariai nukentėjusiosios I. K. naudai priteisti 345 EUR ( tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) turtinei bei 2000 EUR ( du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti
Priteisti nukentėjusiajai I. K. solidariai iš kaltinamųjų V. S. ir V. P. 1200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.