- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-408-579-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00432-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- M. Č.
- Advokatai
- Edgaras Paulius Staniukaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, išteisintajam M. Č., jo gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria M. Č. pagal BK 259 str. 1 d. ir 286 str. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltino ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skundžiamas nuosprendis priimtas ir kitų asmenų – A. V., M. T. ir S. Č., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Č. pagal BK 259 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas tikslo platinti, veikdamas bendrininkų grupėje su S. Č., 2009-05-08, apie 16 val. Abromiškių k., Elektrėnų sen., prie Sanatorijos g. 21 namo, už 5300 Lt ir 550 eurų (1899,04 Lt.) sumą, neteisėtai įgijo 464,89 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių.
Be to, jis buvo kaltinamas pagal BK 286 str. tuo, kad 2009-05-09, apie 16 val. prie Sanatorijos g. 21 namo, esančio Abromiškių k, Elektrėnų sen., siekdamas išvengti laikino sulaikymo dėl įvykdyto nusikaltimo ir nepaklusdamas teisėtiems Kauno apsk. VPK ONTS vyr. tyrėjo M. D. reikalavimams sustoti, bėgo nuo policijos pareigūnų, o policijos pareigūnui M. D. jį pasivijus, panaudodamas fizinį smurtą – rankomis ir kojomis bandydamas smogti jam, taip pasipriešino valstybės tarnautojui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria M. Č. išteisintas pagal BK 286 str., BK 259 str. l d., nenustačius nusikalstamos veikos požymių ir pripažinti jį kaltu bei nuteisti pagal BK 286 str. 60 MGL dydžio bauda, pagal BK 259 str. l d. 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d. paskirti galutinę 100 MGL dydžio baudą.
Skunde jis nurodo, kad teismo išvada, jog nebuvo surinkti duomenys, patvirtinantys M. Č. kaltę pagal BK 286 str., yra nepagrįsta. Jis teigia, kad teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiojo M. D. parodymų, kad siekiant sulaikyti asmenis neteisėtai disponuojančius narkotinėmis medžiagomis, tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų, vilkėdami liemenes su užrašu „POLICIJA“ privažiavo prie stovinčių 3 vyrų. Išlipo iš automobilio ir parodė policijos pažymėjimus, prisistatė ir tik tada vienas vyras puolė bėgti. Šaukdamas „stok, policija“ jis pradėjo persekioti įtariamąjį, pastarasis toliau spruko, tada perspėjęs „stok, šausiu“ keturis kartus šovė į orą. Įtariamasis bėgo toliau ir šokdamas per tvorą užkliuvęs parkrito, tuo momentu jis kartu su pareigūnu A. G. jį pasivijo. Įtariamasis vengdamas sulaikymo priešinosi, bandė jam suduoti rankomis ir kojomis, tačiau panaudojus kovinius imtynių veiksmus M. Č. buvo sulaikytas. Skundo autorius teigia, kad teisme nukentėjusysis iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nurodė, kad M. Č. bėgdamas atsigręždavo per petį. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad M. Č. matė, kad jis yra persekiojamas policijos pareigūnų. Teisme M. D. dar nurodė, kad tarnybinis automobilis buvo su uždėtu specialiuoju švyturėliu, o M. Č. bėgdamas puikiai matė, kad jį sulaikyti bando policijos pareigūnai.
Prokuroras teigia, kad teismas tinkamai neišanalizavo ir pareigūno A. G. nuoseklių parodymų, jog vyriškiams (kuriuos buvo siekiama sulaikyti) prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus, vilkėjo liemenes su užrašais „Policija“, o M. Č. bandydamas išvengti sulaikymo priešinosi, bandė įspirti M. D., mosikavo rankomis bandydamas suduoti smūgius. Liudytojas taip pat nurodė, kad M. Č. veiksmus stebėjo betarpiškai, kadangi bėgdamas paskui M. Č. buvo atsilikęs ne daugiau kaip per 3 metrus.
Skundo autorius nurodo, kad teismas rėmėsi liudytojos L. G. parodymais, kad ji 2009 m. gegužės mėn., būdama savo darže, matė bėgantį vyriškį, kurį vijosi dar trys vyriškiai. Teigia mačiusi, kaip vienas iš besivejančių išsitraukė pistoletą ir šovęs į bėgantįjį. Po šūvio bėgantis vyriškis parkrito, o besivejantys asmenys uždėjo antrankius parkritusiam vyriškiui. Teisme ši liudytoja nurodė, kad matė, jog parkritęs vyriškis buvo spardomas (nors teismas netyrė kas būtent buvo spardoma). Tai stebėjo 100-80 m. atstumu. Be to, vienas iš sulaikančių tik rengėsi liemenę, o kiti buvo be liemenių. Tačiau prokuroras pažymi, jog teisme liudytoja nurodė, kad liudyti šiame tyrime jos prašė M. Č.. Todėl jos parodymai turėtų būti vertinami itin atsargiai ir atsižvelgiant į duomenų visumą. Prokuroras teigia, kad pats M. Č. viso bylos tyrimo metu nenurodė, kad sulaikant jo atžvilgiu būtų panaudotas fizinis smurtas. Tuo pačiu L. G. parodymai dėl spardymo tik patvirtina M. D. ir A. G. parodymų dalį dėl M. Č. tyčinių, aktyvių veiksmų, naudotų nukentėjusiojo atžvilgiu. Neišanalizavęs bylos duomenų visumoje, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad M. Č. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 286 str., požymių.
Prokuroras nurodo, kad dėl M. Č. veiksmų pagal BK 259 str. 1 d. teismas tinkamai neįvertino kaltinamojo A. V. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Ikiteisminiame tyrime A. V. nurodė, kad dėl kanapių realizavimo sandorio tarėsi su S. Č. ir M. Č.. 2009-05-08 nuvažiavus į sutartą vietą jo laukė abu sandorio dalyviai – S. Č., M. Č.. Teisme A. V. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Skundo autorius teigia, kad teismas rėmėsi S. Č. parodymais duotais teisme, kur kaltu prisipažino ir nurodė, kad su A. V. dėl kanapių pirkimo susitarė vienas, taip pat vienas jas įgijo, o M. Č. tiesiog atsitiktinai tą dieną buvo kartu su juo, nors ikiteisminio tyrimo metu S. Č. savo kaltę neigė. Tačiau teismas to nesiaiškino, bet rėmėsi M. Č. teisme duotais parodymais.
Skundo autorius teigia, kad nuosprendyje nenurodyta, kodėl atmesta duomenų dalis dėl 2009-05-08 įvykusio susitikimo eigos, kiekvieno iš susitikimo dalyvių veiksmų, kas neginčijamai leidžia teigti, kad kanapių perdavimo metu dalyvavo ir M. Č.. Taip pat teismas nenurodė, kodėl nesivadovauta specialisto išvadoje Nr. 140-(8660)-ISl-9552 fiksuotais duomenimis, kad ant vieno 100 eurų banknoto (išimto A. V. kratos metu) rasti M. Č. pirštų pėdsakai (šioje dalyje teismas pripažino patikimais S. Č. parodymų dalį, kad važiuojant į susitikimą su A. V., pinigai automobilyje iškrito, o M. Č. juos tiesiog perskaičiavo). Tačiau S. Č. parodymai taip pat nėra nuoseklūs: teigdamas, kad jau vykstant į susitikimą jis turėjo reikiamą pinigų sumą vėliau teigia, kad pinigus reikėjo išsikeisti. Šią parodymų dalį (dėl būtinumo keisti pinigus) paneigia ir tai, kad pas A. V. asmens kratos metu buvo išimta (tarpe kitų objektų): 53 vnt. banknotų po 100 Lt., 5 kupiūros po 100 eurų. Kaip matyti iš objektyvių duomenų, jokio būtinumo iškeisti pinigus nebuvo. Todėl neišanalizavęs bylos duomenų visumos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad M. Č. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 259 str. l d., požymių.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o M. Č. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai. Kauno m. apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalis dėl M. Č. išteisinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu skundas dėl M. Č. išteisinimo pagal BK 286 str. atmestinas.
Kita nuosprendžio dalis, kurioje A. V., M. T. ir S. Č. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti, neskundžiama, todėl kolegija nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neviršydama apeliacinio skundo ribų ir tik dėl to asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 1 d.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuroras skunde pagrįstai nurodo jog nuosprendžio teiginiai, lėmę M. Č. išteisinimą pagal BK 259 str. 1 d., prieštarauja ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms.
M. Č. buvo pateiktas kaltinimas, kad jis, neturėdamas tikslo platinti, veikdamas bendrininkų grupėje su S. Č., 2009-05-08, apie 16 val. Abromiškių k., Elektrėnų sen., prie Sanatorijos g. 21 namo, už 5300 Lt ir 550 eurų (1899,04 Lt) sumą, neteisėtai įgijo 464,89 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
Pirmosios instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų iš esmės nevertino, nepagrindė savo išvadų bei nemotyvavo kuo vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o tiesiog nurodė, kad išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių neįgijo, jas pagal išankstinį susitarimą su A. V. įgijo vienas S. Č.. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie nuosprendžio argumentai nepagrįsti.
Išteisintasis M. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu (pirmosios instancijos teisme) nurodė, kad pas S. Č. su žmona atvažiavo į svečius. Sužinojęs, kad S. Č. važiuoja į parduotuvę, jis važiavo kartu, kadangi norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Jiems tik išėjus iš parduotuvės (su gėrimais) buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Apie kanapes nieko nežinojo. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos (kratos protokolų), nei pas išteisintąjį M. Č., nei pas nuteistąjį S. Č., nei automobilyje, kuriuo jie atvažiavo, jokių alkoholinių gėrimų nerasta (b.l. 28-41, 158, 160 T. 1). Tai leidžia daryti išvadą, kad M. Č. kelionės tikslas nebuvo įsigyti alkoholinių gėrimų. O kaip matyti iš policijos pareigūnų M. D. ir A. G. parodymų, slapto sekimo protokolo (b.l. 22-25 T. 1), tik atvažiavę (nuteistojo S. Č. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“ DOC 270), S. Č. ir M. Č. iš karto (neidami į jokią parduotuvę) pradėjo kalbėtis su A. V.. Pokalbio metu pastarasis (A. V.) paėmė iš automobilio bagažinės ir perdavė S. Č. nedidelį maišelį. Taigi pokalbis vyko tarp trijų asmenų. Tai atitinka parodymus (b.l. 109-110, 111-113, 116-117 T. 2), kuriuos ikiteisminio tyrimo metu davė nuteistasis A. V.. Jis nurodė, kad sumanęs parduoti kanapes, susirado du pirkėjus – S. Č. ir M. Č.. Su jais buvo susitikęs, taip pat susirašinėjo trumposiomis žinutėmis. Jis turėjo tiek S. Č., tiek ir M. Č. mobiliojo ryšio telefonų numerius. Sutarė, kad šie asmenys pirks 500 g kanapių po 14,5 Lt už vieną gramą. Sumą, reikalingą sumokėti už 500 g kanapių ir perdavė jam S. Č. bei M. Č. (5300 Lt ir 550 Eur). A. V. taip pat patvirtino, kad atvažiavę S. Č. ir M. Č. iš karto kartu priėjo prie jo automobilio bagažinės, iš kurios paėmęs jis padavė maišelį su kanapėmis, o į jo bagažinę buvo įdėtas maišelis su pinigais. Kad jis bendraudavo (susitikdavo) su abiem, tai yra su M. Č. ir S. Č., matyti ir iš jau minėto slapto sekimo protokolo – 2009-04-16 A. V. panašioje vietoje (prie kelio Kaunas-Vilnius (už Elektrėnų)) irgi susitinka ir bendrauja, kaip nustatyta, su M. Č. bei S. Č. ir netgi perduota M. Č. delno dydžio paketą, kurį šis įsideda į kišenę. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu A. V. ir pakeitė savo parodymus bei nurodė, kad kanapes pardavė tik vienam S. Č., kad 2009-05-08 susitikus, tik S. Č. priėjo prie jo automobilio bagažinės, o kur tuo metu buvo M. Č. nežino, jis atėjo tik kai A. V. įsėdo į savo automobilį, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti pirminiais, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais A. V. parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs ir vienodi viso ikiteisminio tyrimo metu, šie parodymai atitinka kitus, anksčiau paminėtus, įrodymus. Susipažindamas su byla A. V. taip pat nenurodė, kad jo parodymai yra neteisingi, jokių prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą (šiuos parodymus) neturėjo. Be to, būtent M. Č. piršto antspaudas rastas ant pinigų kupiūrų, kurias už kanapes gavo A. V. (b.l. 132-141 T. 1). Tuo tarpu S. Č. pirštų anspaudų ant pinigų banknotų apskritai nerasta. Versija, kad S. Č. iš voko iškrito pinigai ir jis paprašė išteisintojo M. Č. juos perskaičiuoti, irgi atsirado tik baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu nei išteisintasis M. Č., nei nuteistasis S. Č. neminėjo apie pinigų iškritimą iš voko ir jų perskaičiavimą. Dar daugiau, M. Č. tvirtino, kad jo piršto anspaudas ant pinigų kupiūros galėjo atsirasti dėl to, kad jis kartais skolindavo S. Č. įvairias pinigų sumas – tiek litais, tiek kita valiuta (b.l. 165-166 T. 2). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iškritus pinigams prašoma juos sudėti, o ne perskaičiuoti, kaip nurodo S. Č..
Iš aptartų įrodymo viseto, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, galima daryti neabejotiną išvadą, kad M. Č., kartu su jau nuteistu S. Č., neturėdami tikslo platinti (kad tiek S. Č., tiek ir M. Č. vartoja kanapes, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tas pats A. V.), neteisėtai įgijo 464,89 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
BK 259 str. numato atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių priemonių neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
M. Č. nusikalstama veika – narkotinės medžiagos neteisėtas įgijimas teisingai kvalifikuota pagal BK 259 str., kadangi nenustatyta, jog jis būtų turėjęs tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Taip pat teisingai, atsižvelgiant į narkotinės medžiagos kiekį, veika kvalifikuota pagal šio straipsnio (BK 259 str.) 1 d.
Dėl M. Č. išteisinimo pagal BK 286 str.
Kauno apygardos prokuratūros skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiojo M. D., taip pat liudytojo A. G. parodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad M. Č. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str.
Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Teismų praktikoje BK 286 straipsnio prasme fiziniu smurtu laikomas bet koks fizinis-smurtinis poveikis į nukentėjusiojo kūną, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Fizinis smurtas bus laikomas pavartotu ir tuo atveju, jei fizinio smurto poveikyje nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet kaltininko smurtiniai veiksmai sukėlė fizinį skausmą.
Šiuo atveju M. Č. neigia priešinęsis policijos pareigūnams. Iš policijos pareigūnų M. D. ir A. G. parodymų taip pat nematyti, kad nukentėjusiojo M. D. atžvilgiu buvo pavartotas koks nors neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris būtų sukėlęs jam fizinį skausmą ar sutrikdęs policijos pareigūno sveikatą. Tiek iš M. D., tiek iš A. G. parodymų matyti tik tiek, kad išteisintasis nuo jų bėgo, o M. Č. pasivijus vengė sulaikymo, muistėsi, bandė priešintis, suduoti smūgius, tačiau jam nepavyko. Tuo tarpu, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 286 str., kaip jau minėta, turi būti nustatytas pasipriešinimas smurtu. Kas reiškia, kad turi būti nustatytas bet kokį neteisėtas poveikis žmogaus organizmui. Tuo tarpu šiuo atveju kad būtų buvęs koks nors neteisėtas poveikis M. D. organizmui, nenurodo net pats nukentėjusysis. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad M. Č. nepadarė veikos, numatytos BK 286 str.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę atsižvelgiama, į M. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje), yra baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą (b.l. 197-199 T. 2), kad jis anksčiau neteistas, dirba, turi mažametį vaiką (b.l. 14 T. 4). Visa tai įvertinus M. Č. skirtina bausmė – bauda, atitinkamai parenkant jos dydį. Nustatant baudos dydį taikoma BK 47 str. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 dalimi
nusprendė:
Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno m. apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendį dalyje dėl M. Č. išteisinimo pagal BK 259 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir nubausti jį 60 MGL dydžio (7800 Lt) bauda.
Į bausmės laiką įskaityti, remiantis BK 66 str., laikotarpį nuo 2009-05-08 iki 2009-08-07, kai M. Č. buvo sulaikytas ir suimtas, prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad M. Č. bausmę atliko.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.