- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 1N-89/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- R. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. G. prašymas taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį ir sutrumpinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ketvirtadaliu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už savavaldžiavimą bei nukentėjusiojo V. K. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams, ją nustatant atlikti pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta 2000 m. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė; pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta 1961 m. BK 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistojo R. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal 2000 m. BK 294 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir jis pripažintas kaltu bei nuteistas pagal 1961 m. BK 214 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams su 10 MGL (1 250 Lt) dydžio bauda, pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams, ją nustatant atlikti pataisos namuose.
2014 m. balandžio 22 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo R. G. prašymas pritaikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį (toliau – ir įstatymas dėl amnestijos) bei sutrumpinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ketvirtadaliu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi nuteistojo R. G. prašymą atmetė motyvuodamas, jog 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymas dėl amnestijos taikomas asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nebuvo įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, o Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. vasario 3 d., t. y. praėjus daugiau nei devyneriems metams po įstatymo įsigaliojimo, todėl nėra teisinio pagrindo sumažinti paskirtos bausmės.
Nuteistasis R. G. Lietuvos apeliacinio teismo prašė pritaikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu penktadaliu, kadangi nusikaltimas padarytas 2000 m. balandžio 26 d., todėl turi būti taikomas nurodyto įstatymo dėl amnestijos 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. skundas tenkintinas.
Skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas teisingai nurodė aptariamo įstatymo dėl amnestijos taikymo sąlygas, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad R. G. šis įstatymas negali būti pritaikytas, kadangi nuosprendis įsiteisėjo, praėjus daugiau nei devyneriems metams po įstatymo įsigaliojimo.
Įstatymo dėl amnestijos įsigaliojimo metu dėl R. G. nebuvo priimtas joks nuosprendis, todėl jo teisės į bausmės švelninimą pritaikant amnestijos aktą neriboja minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, juo labiau kad to paties įstatymo 17 straipsnyje numatyta, jog amnestijos įvykdymo trijų mėnesių terminas netaikomas, kai amnestiją taiko ir vykdo teismai. Amnestijos komisijos seniai baigė savo darbą, o įstatyme nėra apribojimų, kad šis aktas negali būti taikomas vėliau priimtiems apkaltinamiesiems nuosprendžiams, todėl teismas yra vienintelė institucija, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, galinti jį taikyti.
R. G. nusikalstamos veikos padarytos 2000 m. balandžio 26 d., t. y. iki įstatymo dėl amnestijos 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Kauno apygardos teismo nuosprendis, už tyčinį sunkų kūno sužalojimą R. G. nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme, tokio pat dydžio paskirta ir galutinė subendrinta bausmė, anksčiau jis nebuvo teistas. Tai atitinka aptariamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą.
Nesant įstatyme dėl amnestijos numatytų kliūčių jį taikyti, įstatymas turi būti taikomas, neatliktoji laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu penktadaliu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:
R. G. taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį Nr. IX-1182 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir neatliktąją laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu penktadaliu.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.