Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-02-18 · Byla Nr. ATP-106-135/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
ATP-106-135/2016
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-04323-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Kategorijos
  • 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-106-135/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-04323-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.2; 3.26.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimo, kuriuo G. K. už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 30¹ str., nubaustas 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. pripažintas kaltu už tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad apie darbuotojo M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) priėmimą į darbą nustatyta tvarka būtų pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV). Remiantis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, liudininkų paaiškinimais bei surinkta medžiaga galima teigti, kad M. R. 2015-11-19 faktiškai atliko statybininko darbą statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), prie renovuojamo gyvenamojo namo, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir jo įgaliotam asmeniui vadovaujant, dėl darbo sąlygų sutarus sudaryta rašytine darbo sutartimi, tačiau nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t.y. M. R. dirbo nelegaliai. Įmonės direktorius G. K. neužtikrino, kad darbuotojas M. R. nuo 2015-11-19 pradėtų dirbti tik apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio 6 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Tokiais savo veiksmais G. K. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – VDI) apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., G. K. paskirti sankcijos ribose numatytą baudą.

Apelianto manymu, apylinkės teismas netinkamai pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas bei neatsižvelgė į galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiu aplinkybių nenustatyta, G. K. nesiekė jokių savanaudiškų tikslų, neturėjo iš to jokios naudos, nebuvo padaryta žala valstybės ekonomikai, yra reikšminga nuobaudos individualizavimui, tačiau baudos skyrimas, kuri yra daugiau kaip keturis kartus mažesnė nei įstatymu numatytas minimumas, neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų. Tvirtina, kad atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes G. K. atžvilgiu bei į aukščiau išdėstytus motyvus, vien tik šios aplinkybės neturėjo būti laikomos išimtinėmis, leidžiančiomis skirti mažesnę baudą, nei numatyta sankcijoje. Pažymi, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.N822-4186/2009). Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktika yra nurodęs, kad simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas - pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-2358-09).

Apelianto nuomone, toks teismo sprendimas, kai padarius vieną iš sunkiausių administracinių teisės pažeidimų - nelegalaus darbo naudojimą, galima nesunkiai išvengti dideliu įstatymo numatytų baudų ir tai neskatina kitų asmenų nedaryti šio administracinio pažeidimo, toks baudos dydis visiškai nepasiekia prevencinių tikslų, netgi priešingai - skatinama daryti naujus pažeidimus, nes tokie daug mažesni baudos dydžiai yra mažai reikšmingi, palyginus su pažeidimu gauta nauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu G. K. pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. padarymo, vadovaujantis ATPK 30¹ str., jam paskirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni.

Nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Tokiu pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Bendrovės direktoriui apylinkės teismo paskirta nuobauda ne tik nepasiekiami ATPK 20 str. įtvirtinti nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, kadangi teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, tai yra netaikant įstatymo numatančio teisės pažeidimą sankcijoje nurodytos nuobaudos, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pažeidėjui skiriama nuobauda negali būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose (ATPK 30² str.), ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G. K. švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, ATPK 30¹ straipsnio taikymą pagrindė iš esmės tik tuo, jog padarytu pažeidimu pažeidėjas nesiekė jokių savanaudiškų tikslų, neturėjo iš to jokios naudos, nebuvo padaryta žala, valstybiniams socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nebuvo pranešta dėl objektyvių priežasčių, tačiau šios aplinkybės, kaip ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tuo labiau, kad nei tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apie M. R. įdarbinimą VSDF teritoriniam skyriui nebuvo pranešta tik todėl, kad buhalterė dieną prieš M. R. pradedant dirbti dalyvavo seminare. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog visos šios apylinkės teismo nurodytos aplinkybės gali būti įvertintos, tačiau tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir pažeidėjui paskyrė per švelnią administracinę nuobaudą.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas tyčinis pažeidimas, menkinant valstybės pastangas užtikrinti finansinį visuomenės aprūpinimą, išvengiant mokėti privalomus mokėti mokesčius), pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka), į tai, kad nustatyta G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, G. K. skirtina bauda, lygi sankcijoje numatytam už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 41³ str. 1 d. nuobaudos minimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kuria G. K. taikytas ATPK 30¹ str. ir paskirta 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio bauda ir G. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. paskirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Bronius Zalaga