Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-08 · Byla Nr. N-444-882-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
N-444-882-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Nukentėjusysis
S. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444?882/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. už tai, kad ji 2009 m. spalio 10 d., 18.00 val., Varėnoje, Vytauto gatvėje, šalia pastato Nr. 18 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį, nesilaikė horizontalaus ženklinimo 1.16 rodyklėmis nurodytos važiavimo krypties ir todėl susidūrė su kita transporto priemone, tuo apgadindama abi transporto priemones. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5 punkto, 3 priedo 1, 1.16 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. Institucijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimu R. K. buvo paskirta 100 Lt bauda.

Šalies argumentai

R. K. skundu prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad ji įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, pavažiavo apie 15 metrų ir pasuko į kairę, kirto keletą stovėjimo vietų ir pasuko į dešinę, pavažiavus apie 20 metrų pajuto smūgį į dešinės pusės keleivio dureles ir priekinio dešinio sparno dalį. Į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė Audi 80 automobilio vairuotoja S. S., kuri pažeisdama KET reikalavimus pradėjo važiuoti neįsitikinusi, kad tai daryti saugu.

Atsiliepimas

Kauno apygardos administracinio teismas 2010 m. kovo 25 d. nutarimu Institucijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs skundo motyvus, pareiškėjos paaiškinimus, nukentėjusios S. S. atsiliepime nurodytas aplinkybes, liudytojų E. V. ir V. K. parodymus, eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotą autoįvykyje dalyvavusių abiejų lengvųjų automobilių vietą bei padėtį po autoavarijos, užfiksuotą šių automobilių sužalojimo pobūdį, susidūrimo mechanizmą, taip pat aikštelės bei kitus matmenis, aikštelės ženklinimą, padarė išvadą, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. K. veiksmuose teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtį. Nurodė, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, į tai, jog horizontalus ženklinimas, nurodantis privalomą važiavimo kryptį aikštelėje, yra tik įvažiuojant ir išvažiuojant iš jos, R. K., išvažiuodama iš stovėjimo vietos ir manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje, negalėjo matyti rodyklės nurodančios automobilių judėjimo kryptį. Sprendė, kad aplinkybė, jog R. K. pripažino savo kaltę ir dėl to gailėjosi, negali būti vertinama kaip pagrindas pripažinti ją padarius pažeidimą, kadangi teismas šią aplinkybę vertino visų byloje esančių įrodymų patikimumo prasme.

II.

Apeliaciniu skundu S. S. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą. Nurodo, kad teismo nutarimas yra neteisėtas, nes nutarime aprašomos aplinkybės yra prieštaringos ir neatitinka tikrovės, kadangi R. K. nestovėjo aikštelėje, o įvažiavo į aikštelę. Nesutinka, kad R. K. manevruodama aikštelėje negalėjo matyti nurodytos automobilių judėjimo krypties, nes šioje aikštelėje aiškiai žinoma kaip vyksta eismas ir tai nurodo horizontalus ženklinimas. Be to, manevruodama aikštelėje ir keisdama važiavimo kryptis, R. K. taip pat turėjo įsitikinti, ar jai nėra judančios transporto priemonės iš dešinės. Pažymi, kad R. K. po įvykio pasirašė eismo įvykio deklaraciją ir pripažino kaltę.

Atsiliepimas

R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas pagrįstas ir teisėtas. Pažymi, kad įvyko trys teismo posėdžiai, tačiau į juos S. S. neatvyko, eismo įvykio metu su pareigūnais nebendravo, todėl melagingai teigė, kad pareigūnas V. K. nurodė, kad R. K. turėjo įsitikinti, ar jai nėra kliūties iš dešinės. S. S. nepagrįstai teigia, kad jos automobilis jau buvo pradėjęs važiuoti, nes tokiu atveju, įvykio aplinkybės būtų buvusios visai kitokios, be to. Jau pirminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. S. tik pradėjo manevrą iš stovėjimo vietos. Paaiškina, kad ji į aikštelį įvažiavo vadovaudamasi horizontaliu kelio ženklinimu, pavažiavus 15 metrų pasuko į dešinę, po kelių stovėjimo vietų pasuko į kairę. Pabrėžia, kad joks kelio ar horizontalus kelio ženklinimas nedraudė manevro į kairę ar į dešinę, nebuvo nurodyta, jog ji važiuoja priešpriešiniu eismu. Aikštelės gale buvo nubraižytos krypties linijos, tačiau įvažiavus į aikštelę pagal važiavimo rodyklę ir eismo įvykio vietoje nebuvo matyti nubraižytos krypties aikštelės gale. Eismo įvykio deklaracijoje ji pripažino savo kaltę, nes buvo stipriai susijaudinusi ir negalėjo realiai įvertinti susidariusios situacijos.

Institucija atsiliepimu prašo patenkinti S. S. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. K. buvo surašytas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė, nes nustatė, kad nepakanka duomenų teigti, jog R. K. padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde S. S. teigia, kad teismo nutarime aprašomos įvykio aplinkybės prieštaringos ir neatitinka tikrovės, Be to, R. K. pripažino savo kaltę.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011).

Peržiūrėjusi bylos medžiagą teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas savo nutarime nepagrįstai sprendė, kad R. K., išvažiuodama iš stovėjimo vietos ir manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje, negalėjo matyti rodyklės nurodančios automobilių judėjimo kryptį, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. K. įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 3-4, 27-29, 60-61). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar R. K. įvažiuodama į automobilių stovėjimo aikštelę matė rodyklę, nurodančią automobilių judėjimo kryptį, todėl nepagrįstai konstatavo, jog nepakanka duomenų teigti, kad R. K. pažeidė KET 5 punkto ir 3 priedo 1.16 punkto reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams, tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip paneigus asmenį kaltinančius įrodymus arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai, būtų pagrindas nutraukti bylą dėl pažeidimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-1983/2010). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, todėl S. S. apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, susijusių su padaryto administracinio pažeidimo vertinimu, kuriuos turėtų nagrinėti pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėdamas iš naujo.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai, tuo pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl apygardos administracinio teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius