Alytaus apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjo K. K. ir suinteresuoto asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus E. V. atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. K., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. V. pareiškusi savarankiškus reikalavimus, G. K., R. K. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. K. paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms pareiškime. Papildomai paaiškino, kad V. K. buvo jo motina. L. K. ir V. K. buvo jo seneliai, jo motinos V. K. tėvai. Jo motina mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė jis, jo sesuo ir tėtis – suinteresuoti asmenys G. K. ir R. K.. Priėmus palikimą paaiškėjo, kad po jo senelės L. K. mirties nebuvo išspręstas paveldėjimo klausimas ir dėl to yra neaiški V. K. turto sudėtis. Po L. K. mirties paveldėjimui liko butas adresu (duomenys neskelbtini). Iki L. K. mirties šiame bute gyveno jis, jo motina V. K., tėvas R. K., sesuo G. K. ir V. K.. Po L. K. mirties jie visi liko toliau gyventi šiame bute, mokėjo už butą komunalinius mokesčius, remontavo butą. Po V. K. mirties palikimą priėmė jo motina V. K. pagal testamentą. Jo motina turėjo seserį E. V., jų santykiai buvo geri. Neprieštarauja, kad suinteresuoto asmens E. V. savarankiški reikalavimai būti tenkinti ir nustatytas juridinis faktas, kad ji po L. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Suinteresuotas asmuo E. V. pateikė savarankiškus reikalavimus prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, priėmė po motinos L. K., mirties (duomenys neskelbtini)atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad jos ir V. K. motina L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties atsiradusį palikimą, t. y. dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tam tikrą dalį mirusiajai priklausiusių daiktų pradėjo valdyti jos sesuo V. K. ir jos tėvas (L. K. sutuoktinis) V. K., kadangi jie abu faktiškai gyveno L. ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Su seserimi V. K. ir V. K. susitarė, kad minimu butu naudosis jie, o jai atiteks tam tikra dalis L. K. priklausiusių daiktų (rūbai, indai, patalynė ir t.t.). Taip jie sutarė iš karto po L. K. laidotuvių ir netrukus po to pasidalino jai priklausiusius daiktus. Jai tekusiais mamai ankščiau priklausiusiais daiktais ji naudojasi iki šiol (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 143-145).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo K. K. ir suinteresuoto asmens E. V. atstovas advokatas Mindaugas Skruibis pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo K. K. pareiškimas ir suinteresuoto asmens E. V. savarankiški reikalavimai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus, V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini),vaikaitis (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 8, 10, 22, 26, 27). V. K. ir suinteresuotas asmuo E. V. yra V. K. ir L. K. dukterys (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 22-26, 191; 2 t., b. l. 2). V. K. ir L. K. susituokė, (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7). Santuokos metu V. K. ir L. K. įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centras“ yra registruotas V. K. vardu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17-18). L. K. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 11). V. K. buvo palikėją pergyvenęs sutuoktinis, turėjęs teisę paveldėti po sutuoktinės mirties likusį turtą pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). V. K. ir suinteresuotas asmuo L. K. buvo pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą po motinos L. K. mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turėjusios teisę paveldėti likusį turtą. Po L. K. mirties jos sutuoktinis V. K., V. K. ir E. V. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylą neužvesta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 19). V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 12). Po V. K. mirties jo palikimą pagal testamentą priėmė V. K. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 20-21). V. K. (duomenys neskelbtini) mirė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 13). Po V. K. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjas K. K., suinteresuoti asmenys G. K. ir R. K., tačiau paaiškėjo, kad jie negali visa apimtimi įgyvendinti savo teisių į paveldimą turtą, nes dalis V. K. vardu registruoto turto, testamentu palikto V. K. buvo įgyta santuokos metu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 14).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo K. K., suinteresuotų asmenų G. K. ir E. V. parodymai patvirtina, kad V. K. po savo sutuoktinės, o V. K. ir E. V. po savo motinos L. K. mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėję faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų (VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašo) matyti, kad po sutuoktinės L. K. mirties V. K. ir V. K. gyveno iki mirties gyveno V. K. ir L. K. priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais V. K. ir V. K. rūpinosi ir prižiūrėjo butą, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, V. K. motinai priklausančius daiktus pasidalijo su suinteresuotu asmeniu E. V. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad V. K., V. K. ir E. V. po L. K. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jie aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po L. K. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad V. K. po savo sutuoktinės, o V. K. ir E. V. po savo motinos L. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdami valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas K. K. ir suinteresuotas asmuo E. V. negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą po L. K., V. K. ir V. K. mirties, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjas teikdamas pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pareiškimą apmokėjo 150,00 Eur žyminiu mokesčiu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 6), tačiau reikšdamas du reikalavimus pareiškimo teismui pateikimo metu – 2022 m. lapkričio 15 d. jį turėjo apmokėti 106,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu ((50 Eur x 140,60 / 100 x 2) CPK 80 straipsnio 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), todėl pareiškėjui grąžintinas už pareiškimą permokėtas 44,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 62,97 Eur, todėl šios išlaidos lygiomis dalimis, t. y. po 31,48 Eur priteistinos ir pareiškėjo K. K. ir suinteresuoto asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus E. V. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įvertinus, kad pareiškėjui K. K. yra grąžintina 44,00 Eur permokėto žyminio mokesčio, ši permokėta žyminio mokesčio suma įskaitytina į iš pareiškėjo priteistiną procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą – 31,48 Eur, tuo pagrindu pareiškėjui grąžintina permokėto žyminio mokesčio suma – 13,00 Eur (44,00 Eur – 31,48 Eur, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo K. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Suinteresuoto asmens E. V. savarankišką reikalavimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš suinteresuotos asmens E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,48 Eur (trisdešimt vieno euro 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Grąžinti pareiškėjui K. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,00 Eur (trylikos eurų) žyminio mokesčio dalį, pareiškėjo sumokėtą 2022 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24, Swedbank“ AB.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.