Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui 471-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Būsto administravimo skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. A51-83067/17(3.3.10.2-EM4) bei Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 9-395/17(1.1.43-PD3) teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą (b. l. 40, 41), kuriame nurodė, jog tikisi pagalbos dėl probleminio buto Nr. 51 bei bendrijos likvidavimo (pvz., tarpininkauti naikinant bendriją ir skiriant administratorių, atlikti bendrijos veiklos analizę ir kt.). Prašyme aplinkybės iš esmės buvo išdėstytos dviem aspektais. Pirma, pareiškėja skundėsi daugiabučio namo, esančio Tverečiaus g. 6, Vilniuje, 51 buto gyventoju. Išdėstė aplinkybes, susijusias su šio buvo gyventoju, taip pat nurodė, kad, nors daugiabutyje ir yra bendrija, tačiau pirmininkė nesiima jokių veiksmų (nesikreipia į institucijas ir pan.), kad būtų išspręsta susidariusi situacija. Antra, pareiškėja nurodė, kad daugiabučio namo pirmininkė aplaidžiai vykdo ir kitas savo pareigas, t. y. kad ji veikia tik atstovaudama senjorų interesus; priešina gyventojus; nemoka valstybinės kalbos, todėl gyventojams ribotai teikia informaciją, pasiūlymus, naujienas ir pan.; aplaidžiai veda dokumentaciją; nors renka kaupiamas lėšas, tačiau sąskaitos šioms lėšoms kaupti nėra ir kt.

Būsto administravimo skyrius, išnagrinėjęs šį pareiškėjos prašymą, 2017 m. lapkričio 28 d. parengė raštą (b. l. 11–13), kuriame pareiškėja buvo informuota apie bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės reglamentavimu pagal Vietos savivaldos įstatymo, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių nuostatomis; suteikta informacija apie pagrindinius daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų veiklos teisinius pagrindus ir valdymo organų (bendrijos pirmininkės) funkcijas; pasiūlyta gyvenamojo namo patalpų savininkams dėl problemų keliančio 51 buto gyventojo veiksmų kreiptis į atitinkamas institucijas (policiją ar Vilniaus miesto socialinės paramos centrą). Taip pat pareiškėja buvo informuota apie priimtą sprendimą atlikti neplanuotą bendrijos pirmininkės veiklos patikrinimą, o bendrijos pirmininkę įpareigojo pateikti šiuos duomenis: 1) kaupiamųjų lėšų sąskaitos sutarties su banku kopiją; 2) bendrijos namo bendrojo naudojimo objekto aprašo kopiją; 3) informaciją ir dokumentų (skelbimų, protokolų) kopijas apie 2016–2017 metais šauktus bendrijos narių visuotinius susirinkimus; 4) bendrijos pirmininkės 2016 m. veiklos ataskaitą; 5) darbo sutarties kopiją su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimu; visuotinio susirinkimo protokolo kopiją, kuriuo įgaliotas vienas iš bendrijos narių pasirašyti darbo sutartį; 6) pateikti informaciją apie bendrijoje dirbančius asmenis ir dokumentus, kurių pagrindu nustatomas jų atlyginimas.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo raštu, 2017 m. gruodžio 1 d. Komisijai (prašymo registracijos data 2017 m. gruodžio 4 d.) pateikė prašymą (skundą) (b. l. 47–49). Skunde prašė Būsto administravimo skyrių pagrįsti, kokiu teisiniu pagrindu namo patalpų savininkai turėtų kreiptis į institucijas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymo (įskaitant ir kreipimąsi dėl probleminio 51 buto gyventojo), kai name yra įsteigta bendrija. Prašė papildomai pareikalauti, kad bendrijos pirmininkė pateiktų Būsto administravimo skyriui šiuos duomenis: apie atskiroje namo butų ir kitų patalpų savininkų sąskaitoje sukauptas lėšas ir jų panaudojimą – kiekvienų metų ketvirčio pabaigoje; bendrijos metinę išlaidų sąmatą, kurioje būtų pateiktos namo administravimo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo), liftų priežiūros ir kitų teikiamų paslaugų įkainiai, tarifai, kaupiamosios įmokos tarifai – kalendorinių metų pabaigoje.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą (b. l. 3–4), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime nurodyta, kad Komisijos nariai sutinka, kad bendrijos pirmininko atsakomybė už pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą neeliminuoja ir kitaip neriboja gyventojų teisės kreiptis į atitinkamas institucijas, jei jų teisėtiems interesams keliama grėsmė. Pažymėta, kad šios gyventojų teisės neriboja jokie teisės aktai, todėl konstatavo, kad skundžiamas raštas negali būti vertinamas kaip klaidinantis. Komisijos nuomone, skundžiamas Būsto administravimo skyriaus raštas yra išsamus, motyvuotas, teisiškai pagrįstas, atitinka kitus tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus, todėl konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ar patikslinti (papildyti).

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama jį panaikinti ir išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. gruodžio 4 d. skundą (pastaba: pareiškėjos skundo, pateikto Komisijai, surašymo data yra 2017 m. gruodžio 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, Savivaldybės administracija atlieka butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomos institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymų, priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Taisyklių 1 punktas nustato savivaldybės administracijos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalį vykdomos daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų, CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų administratorių, veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės tvarką. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad priežiūros ir kontrolės vykdytoju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu paskiriamas savivaldybės padalinys ar padalinio darbuotojas. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-2280 Savivaldybės administracijoje priežiūros ir kontrolės vykdytoju paskirtas Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyris. Taisyklių 5.2 papunktyje nurodyta, kad priežiūros ir kontrolės vykdytojas organizuoja ir vykdo valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios metu gali atlikti neplanuotą valdytojų veiklos patikrinimą pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį, priežiūros ir kontrolės vykdytojo ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Priežiūros ir kontrolės vykdytojas, tikrindamas ir kontroliuodamas valdytojo veiklą (šiuo atveju bendrijos valdymo organų), tikrina, ar bendrijos valdymo organai atlieka jiems teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas funkcijas.

Taisyklės nustato, jog priežiūros ir kontrolės vykdytojas organizuoja ir vykdo valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios turinį sudaro: 1) kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir planuojamų tikrinti valdytojų sąrašą; 2) neplanuotas valdytojų veiklos patikrinimas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį, priežiūros ir kontrolės vykdytojo ar Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu (Taisyklių 5 punktas). O Taisyklių 6 punktas, kuriuo remiasi pareiškėja tiek Komisijai, tiek teismui pateiktame skunde, yra skirtas priežiūros ir kontrolės vykdytojui apskritai rinkti ir kaupti informaciją, galimai reikalingą neplanuotam patikrinimui, kai toks neplanuotas patikrinimas atliekamas vykdytojo iniciatyva, taip pat planuojant ir sudarant planuojamų tikrinti valdytojų sąrašus. Įvertinus šias nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, kai yra gaunamas asmens prašymas (skundas), šio neplanuoto patikrinimo tikslas yra nustatyti ir patikrinti tas aplinkybes, dėl kurių yra kreiptasi. Įvertinus pareiškėjos Būsto administravimo skyriui pateikto skundo turinį bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Būsto administravimo skyrius bendrijos pirmininkės paprašė būtent tokių duomenų ir dokumentų, kurie leistų patikrinti bendrijos pirmininkės veiklą (dėl galimai neskaidriai mokamo darbo užmokesčio, lėšų kaupimo be atskiros kaupiamosios lėšų sąskaitos, dėl galimai avarinės būklės namo įrenginių ir kt.).

Administracinių ginčų komisijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnis nustatė, kad Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsižvelgdama į tai, taip pat įvertinusi pareiškėjos 2017 m. spalio 26 d. prašymo turinį, teisėjų kolegija pritaria Komisijos sprendime padarytai išvadai, kad šiuo atveju pareiškėjos prašymas įpareigoti bendrijos pirmininkę pateikti atitinkamą informaciją, buvo naujas prašymas, kuris nebuvo suformuluotas jos 2017 m. spalio 26 d. prašyme, todėl Komisija šio pareiškėjos prašymo pagrįstai nenagrinėjo. Atmestinas pareiškėjos teiginys, kad šis prašymas yra ,,pareiškėjos išsami pozicija (išvestinė iš 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo)“, kadangi pareiškėja prašyme tik nurodė galimai bendrijos pirmininkės padarytus pažeidimus, o teisės aktais (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų kontrolę ir priežiūrą pavesta atlikti savivaldybių atstovaujamai institucijai, todėl pritartina atsakovės pozicijai, kad nei pareiškėjai, nei Komisijai nesuteikta teisė duoti nurodymus, kaip ši institucija privalo atlikti patikrinimą (kokius duomenis ir dokumentus turi įpareigoti pateikti tikrinamą subjektą).

Pareiškėja teigia nesutinkanti su Būsto administravimo skyriaus pozicija, kad namo patalpų savininkai savarankiškai turi teisę kreiptis į institucijas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymo (įskaitant ir kreipimąsi dėl probleminio 51 buto gyventojo). Be to, teigia, kad Būsto administravimo skyrius sprendimo dėl neplaninio patikrinimo priėmimo stadijoje negalėjo padaryti išvadų dėl namo patalpų savininkų kreipimosi į institucijas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, organizavimo, ūkinių ir finansinių klausimų. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos teiginiais visiškai nesutinka, nes jie yra nepagrįsti.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog bendrijos pirmininkas, be kita ko, atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (1 p.); metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą (2 p.); informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu (6 p.); pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (9 p.). Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla (Bendrijų įstatymų 14 straipsnio 7 dalis). Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, visais klausimais, susijusiais su bendrijos veikla, gyvenamojo namo butų savininkai turi teisę kreiptis į bendrijos pirmininkę. Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad Būsto administravimo skyrius 2017 m. lapkričio 28 d. rašte pasiūlė kreiptis į institucijas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymo, kadangi toks teiginys neatitinka tikrovės. Būsto administravimo skyrius skundžiamame rašte pareiškėjai išaiškino klausimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymu, sprendimo tvarką. Taigi, rašte buvo nurodytas teisinis reglamentavimas, kurį buvo galima pateikti pareiškėjai ir neatlikus bendrijos patikrinimo pagal pateiktą skundą. Kaip matyti iš skundžiamo rašto turinio, nagrinėjamu atveju siūlymas pareiškėjai kreiptis į atitinkamas institucijas buvo pateiktas būtent dėl probleminio buto Nr. 51 gyventojo, o ne dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymo.

Pareiškėja 2017 m. spalio 26 d. skunde nurodė (b. l. 40), kad 51 buto gyventojas priklausomas nuo alkoholio, kelia triukšmą, neša maisto atliekas iš konteinerių, mėto šiukšles ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) yra numatyta atsakomybė už viešosios rimties trikdymą, lindynių laikymą (ANK 486, 488 straipsnis) ir kt. Taigi, tuo atveju, jeigu pareiškėjos manymu, 51 buto gyventojo veiksmai pažeidžia jos teisėtus interesus, ji turi teisę kreiptis į policiją ir pranešti apie susidariusią situaciją. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria Komisijos sprendimo teiginiui, kad bendrijos pirmininko atsakomybė už pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, neeliminuoja ir kitaip neriboja gyventojų teisės kreiptis į atitinkamas institucijas, jei jų teisėtiems interesams keliama grėsmė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bendrijos pirmininkė Komisijos posėdyje paaiškino, kad kiti namo gyventojai skundų dėl susidariusios situacijos nepateikė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (liet. be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Tame pačiame 2011 m. birželio 27 d. sprendime išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta ir tai, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. šiam tikslui) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į šiam asmeniui žinomas aplinkybes, dėl kurių buvo priimtas atitinkamas sprendimas.

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus 2017 m. lapkričio 28 d. rašto turinį, matyti, kad jame yra aiškiai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjos skundą, rašte išdėstytas teisinis reglamentavimas, atsižvelgus į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, priimtas patvarkymas bendrijos pirmininkei, išaiškinta rašto apskundimo tvarka. Darytina išvada, kad Būsto adminsitravimo skyrius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo reikalavimai, taikytini individualiam administraciniam aktui, nebuvo pažeisti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Būsto administravimo skyriaus ir Komisijos sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek teisės aktų nuostatomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina administracinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, priimti nepažeidžiant teisės aktų, t. y. atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnio reikalavimus, todėl jų panaikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjai išaiškintina, kad Bendrijų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nepavykus išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme civiline tvarka (CK 1.138 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.